TARNAUTOJŲ TEISMO (plenarinė sesija) SPRENDIMAS

2007 m. liepos 11 d.

Byla F‑105/05

Dieter Wils

prieš

Europos Parlamentą

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pensijos – Pensijų sistemos įmokos padidinimas, taikant 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojusią Pareigūnų tarnybos nuostatų redakciją“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo D. Wils prašo panaikinti jo 2005 m. sausio mėnesio pranešimą dėl darbo užmokesčio, nes taikant 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojusią Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų redakciją šiame pranešime iki 9,75 % padidintas įmokų pensijų sistemai tarifas taikomas atgaline data nuo 2004 m. liepos 1 dienos.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Parlamentas padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir pusę D. Wils bylinėjimosi išlaidų. D. Wils padengia pusę savo bylinėjimosi išlaidų. Europos Sąjungos Taryba ir Europos Bendrijų Komisija, įstojusios į bylą Parlamento pusėje, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Ieškinys – Prieštaravimas dėl teisėtumo – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį

(EB 241 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų XII priedas)

2.      Pareigūnai – Pareigūnų tarnybos nuostatai – Reglamentas, iš dalies keičiantis Pareigūnų tarnybos nuostatus – Parengimo procedūra

3.      Pareigūnai – Pensijos – Pensijų sistemos finansavimas – Bendrijos pensijų sistemos aktuarinės pusiausvyros išlaikymo taisyklės

(Pareigūnų tarnybos nuostatų XII priedas)

4.      Pareigūnai – Pensijos – Pensijų sistemos finansavimas – Bendrijos pensijų sistemos aktuarinės pusiausvyros išlaikymo taisyklės

(Pareigūnų tarnybos nuostatų XII priedas)

5.      Pareigūnai – Pensijos – Pensijų sistemos finansavimas – Bendrijos pensijų sistemos aktuarinės pusiausvyros išlaikymo taisyklės

(Pareigūnų tarnybos nuostatų XII priedas)

6.      Pareigūnai – Principai – Teisėtų lūkesčių apsauga – Sąlygos

1.      Pagal EB 241 straipsnį ieškovas turi galimybę pareikšdamas prieštaravimą tvirtinti, jog su juo, kaip pareigūnu, konkrečiai nesusiję visuotinai taikomi Bendrijos teisės aktai, būtent Pareigūnų tarnybos nuostatai, yra neteisėti. Tiesioginio ir konkretaus ryšio tarp ieškovo ir visuotinai taikomo akto, kurį jis skundžia, reikalavimu negali būti atsikertama į EB 241 straipsnio pagrindu pareikštą netiesioginį ieškinį. Visuotinai taikomo Bendrijos akto netiesioginio ginčijimo priimtinumas priklauso tik nuo dviejų sąlygų: ginčijamas individualus aktas turi būti priimtas tiesiogiai įgyvendinant visuotinai taikomą aktą ir ieškovas turi būti suinteresuotas užginčyti individualų sprendimą, dėl kurio pareikštas pagrindinis ieškinys. Atsižvelgiant į tai, kad pensijų įmokos tarifą, nurodytą pranešime dėl ieškovo darbo užmokesčio, buvo nuspręsta padidinti tiesiogiai taikant Pareigūnų tarnybos nuostatų XII priedą, kuriame įtvirtinti būdai išlaikyti Bendrijos pensijų sistemos aktuarinę pusiausvyrą, ir į tai, kad ieškovas yra suinteresuotas prašyti, jog šis padidinimas būtų panaikintas, prieštaravimas dėl šio priedo teisėtumo yra priimtinas.

Šiuo atžvilgiu tai, kad ieškovo pareikšti kaltinimai grindžiami instituciniais, politiniais ir profesinių sąjungų argumentais ir susiję ne tik su jo asmenine padėtimi, neįrodo, kad šie kaltinimai nepriimtini.

(žr. 35–38, 40 ir 41 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo sprendimai: 1983 m. birželio 30 d. Sprendimo Schloh prieš Tarybą, 85/82, Rink. p. 2105, 14 punktas; 2000 m. spalio 5 d. Sprendimo Taryba prieš Chvatal ir kt., C‑432/98 P ir C‑433/98 P, Rink. p. I‑8535, 33 punktas; 2002 m. liepos 25 d. Sprendimo Unión de Pequeños Agricultores prieš Tarybą, C‑50/00 P, Rink. p. I‑6677, 40 punktas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimai: 2006 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Agne‑Dapper ir kt. prieš Komisiją ir kt., T‑35/05, T‑61/05, T‑107/05, T‑108/05 ir T‑139/05, Rink. VT p. I‑A‑2‑291 ir II‑A‑2‑1497, 42 ir 43 punktai.

2.      Konsultavimosi procedūra gali būti taikoma tik Komisijos Tarybai pateiktiems pasiūlymams dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų arba Kitų Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų pakeitimų arba dėl minėtų Pareigūnų tarnybos nuostatų ar įdarbinimo sąlygų nuostatų dėl atlyginimų arba pensijų taikymo. Tačiau tuo nesiekiama konsultaciniam komitetui uždrausti išplėsti konsultacijų kitais Komisijos pasiūlyme nenumatytais klausimais ir atsižvelgti į visus atitinkamus profesinių sąjungų, valstybių narių arba institucijų pateiktus duomenis tam, kad atliktų savo trišalių konsultacijų užduotį. Todėl konsultacinis komitetas gali nagrinėti pakeitimus, kuriuos Taryba ketina paprašyti Komisijos įtraukti į jos pirmąjį pasiūlymą.

Be to, konsultavimosi procedūra Komisijos pasiūlymams taikoma, tik jei to paprašo konsultacinio komiteto narys. Ši nuostata skirta išvengti, kad konsultavimosi procedūra vyktų, kai ją atliekantiems asmenims tai neatrodo naudinga. Tuo remiantis konsultaciniam komitetui leidžiama atsisakyti nagrinėti Komisijos pasiūlymus dėl pakeitimų, kai dėl pirmojo pasiūlymo jau vyko pakankamomis pripažintos konsultacijos.

Galiausiai dėl procedūros pažeidimo teisės aktas pripažįstamas negaliojančiu tik nustačius, kad nesant šio pažeidimo to akto turinys būtų buvęs kitoks. Taigi, jeigu nenustatyta, kad jei konsultavimosi procedūra būtų taikyta Komisijos pasiūlymui dėl pakeitimų, atitinkamo teisės akto turinys būtų kitoks, dėl tokio pažeidimo bet kuriuo atveju minėtas priedas negali būti pripažintas negaliojančiu.

(žr. 51–56 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo sprendimai: 2003 m. kovo 5 d. Sprendimo Staelen prieš Parlamentą, T‑24/01, Rink. VT p. I‑A‑79 ir II‑423, 53 punktas.

3.      Kadangi Bendrijos pensijų sistemos aktuarinė pusiausvyra, kurios išsamios taisyklės nustatytos Pareigūnų tarnybos nuostatų XII priede, suponuoja tai, kad reikia atsižvelgti į ilgalaikį ekonominį vystymąsi ir finansinę kaitą, ir reikalauja atlikti sudėtingus statistinius skaičiavimus, Bendrijos teisės aktų leidėjas turi didelę diskreciją priimti išsamias minėtos pensijų sistemos aktuarinės pusiausvyros taisykles. Taigi Bendrijos teismas kontroliuoja tik tai, ar Pareigūnų tarnybos nuostatų XII priedo nuostatose yra padaryta akivaizdi vertinimo klaida.

Be to, pagal proporcingumo principą Bendrijos teisės akto teisėtumas taip pat priklauso nuo sąlygos, kad juo įgyvendinamos priemonės yra tinkamos realizuoti tikslą, kurio teisėtai siekiama nagrinėjamu teisės aktu, ir neviršija to, kas būtina jį pasiekti, todėl kai galima rinktis tarp keleto tinkamų priemonių, iš esmės reikia taikyti mažiausiai varžančią. Tačiau, kalbant apie sritį, kurioje Bendrijos teisės aktų leidėjas turi didelę diskreciją, atitinkančią jam Sutartimi suteiktą politinę atsakomybę, proporcingumo kontrolė apsiriboja tik nagrinėjamos priemonės akivaizdaus netinkamumo, atsižvelgiant į tikslą, kurio turi siekti kompetentinga institucija, nagrinėjimu.

Teisminė kontrolė, net jeigu ji ribota, reikalauja, kad Bendrijos institucijos galėtų Bendrijos teisme įrodyti, jog aktas buvo priimtas veiksmingai pasinaudojant jų diskrecija, įpareigojančia atsižvelgti į visus šioje situacijoje, kurią šiuo aktu siekiama reglamentuoti, svarbius duomenis ir aplinkybes. Iš to aišku, kad Bendrijos teisės aktų leidėjas turi galėti bent pateikti ir aiškiai, nedviprasmiškai išdėstyti pagrindinius duomenis, į kuriuos turėjo būti atsižvelgta pagrindžiant ginčijamas priemones ir nuo kurių priklausė jo naudojimasis diskrecija.

Šiuo atžvilgiu tai, kad ieškovas, grįsdamas su akivaizdžia vertinimo klaida ir proporcingumo principo pažeidimu susijusius pagrindus, pateikė pakankamai tikslių, objektyvių ir nuoseklių duomenų, pagrindžia Bendrijos teismo tiesioginį dalyvavimą renkant įrodymus, kad patikrintų, ar Bendrijos institucija akivaizdžiai klaidingai arba netinkamai pasinaudojo savo didele diskrecija.

(žr. 70–73 ir 75–77 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo sprendimai: 2001 m. kovo 6 d. Sprendimo Connolly prieš Komisiją, C‑274/99 P, Rink. p. I‑1611, 113 punktas; 2001 m. spalio 25 d. Sprendimo Italija prieš Tarybą, C‑120/99, Rink. p. I‑7997, 44 ir 45 punktai; 2006 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Ispanija prieš Tarybą, C‑310/04, Rink. p. I‑7285, 122 ir 123 punktai.

Pirmosios instancijos teismo sprendimai: 1996 m. birželio 5 d. Sprendimo NMB France ir kt. prieš Komisiją, T‑162/94, Rink. p. II‑427, 69 punktas ir jame nurodyta teismų praktika bei 70 punktas; 2006 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Campoli prieš Komisiją, T‑135/05, Rink. VT p. I‑A‑2‑297 ir II‑A‑2‑1527, 143 punktas.

4.      Kaip matyti iš kartu skaitomų Pareigūnų tarnybos nuostatų 83a straipsnio 1 dalies ir jų XII priedo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų, šiame priede aprašyto apskaičiavimo metodo tikslas – užtikrinti Bendrijos pensijų sistemos aktuarinę pusiausvyrą. Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 83a straipsnio 2 dalį ir taikant jų XII priedo 1 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnį pareigūnų įmokos turi būti tokio dydžio, kad pakaktų finansuoti trečdalį pensijų sistemos išlaidų, apskaičiuotų aktuariniu pagrindu.

Iš tiesų Pareigūnų tarnybos nuostatų XII priede naudojamas vadinamasis „kredito vieneto projekcijos“ metodas, pagal kurį visų atitinkamais metais tarnyboje dirbančių asmenų įgytų teisių į pensijas aktuarinių verčių suma, vadinama „tarnybos išlaidomis“, išreiškiama santykiu su jų bendros metinių bazinių atlyginimų suma. Pareigūnų įmokų tarifas yra lygus šio santykio trečdaliui, atsižvelgiant į Pareigūnų tarnybos nuostatų 83 straipsnio 2 dalyje numatytą Bendrijos pensijų sistemos finansavimo paskirstymo būdą. Tarnybos išlaidų apskaičiavimas reikalauja aktuarinių hipotezių, t. y. keleto parametrų (palūkanų norma, mirtingumas, atlyginimo didėjimas ir t. t.) vertės ateityje įvertinimo. Kalbant apie palūkanas, Pareigūnų tarnybos nuostatų XII priedo 10 straipsnio 2 dalyje palūkanų norma, į kurią reikia atsižvelgti atliekant aktuarinius skaičiavimus, apibrėžta kaip realių vidutinių palūkanų normų per dvylika metų prieš einamuosius metus vidurkis.

Dvylikos, o ne dvidešimties metų ataskaitinio laikotarpio pasirinkimas nedaro poveikio aktuarinio metodo galiojimui. Viena vertus, numatoma vidutinės realios palūkanų normos, apskaičiuotos remiantis praėjusiu laikotarpiu, vertė bet kuriuo atveju yra apytikslė, kad ir kokia būtų šio laikotarpio trukmė. Kita vertus, ataskaitinio laikotarpio trukmė negali paveikti aktuarinės pusiausvyros, jei kriterijus ilgą laiką nekeičiamas. Tik jeigu ateityje, atsižvelgiant į palūkanų normos pasikeitimus, šio laikotarpio trukmė būtų prailginta arba sutrumpinta, siekiant aktuariniuose skaičiavimuose naudojamą vidutinę realią palūkanų normą išlaikyti mažą ir todėl pareigūnų įmokų tarifą išsaugoti aukštą, galima būtų suabejoti apskaičiavimo metodo objektyvumu ir būtų paveiktas tikslas užtikrinti aktuarinę pusiausvyrą skaidriu bei neginčytinu pagrindu. Todėl Pareigūnų tarnybos nuostatų 10 straipsnio 2 dalyje ir XII priedo 4 straipsnio 6 dalyje numatytas dvylikos metų laikotarpis nėra nei akivaizdžiai klaidingas, nei akivaizdžiai netinkamas.

(žr. 84, 86, 88, 97 ir 98 punktus)

5.      Naudojantis didele teisės aktų leidėjo diskrecija, siekiant užtikrinti Bendrijos pensijų sistemos aktuarinę pusiausvyrą, atsižvelgimas į su biudžetu susijusius pagrindus nėra neteisėtas. Toks atsižvelgimas netgi būtinas, nes dėl to, kad nėra Bendrijos pensijų fondo, pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 83 straipsnio 1 dalį senatvės pensijų išmokos mokamos iš Bendrijų biudžeto, o pareigūnų įmokos sudaro biudžeto pajamas.

(žr. 126 punktą)

6.      Pareigūnai negali remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu, kad užginčytų naujosios teisės nuostatos teisėtumą, ypač srityje, kur siekiama nuolat daryti pritaikymus atsižvelgus į kintančias ekonomines sąlygas.

Vis dėlto, nors teisės aktų leidėjas bet kuriuo momentu gali laisvai pakeisti Pareigūnų tarnybos nuostatų normas, jeigu mano tai esant suderinama su bendruoju interesu, ir priimti atitinkamiems pareigūnams mažiau palankias nuostatas su sąlyga, kad tokiu atveju bus numatytas pakankamos trukmės pereinamasis laikotarpis, jis sprendimą gali priimti tik ateičiai, t. y. su sąlyga, kad naujas teisės aktas bus taikomas tik naujoms situacijoms ir būsimoms situacijų, susiklosčiusių galiojant ankstesniems teisės aktams, pasekmėms.

Todėl negalima atimti iš ieškovo teisės remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu ginčijant Pareigūnų tarnybos nuostatų pakeitimus, kuriais siekiama atgaline data pakeisti Bendrijos pensijų sistemos finansavimo paskirstymą tarp institucijų ir pareigūnų.

(žr. 149, 150 ir 153 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo sprendimai: 1979 m. gegužės 16 d. Sprendimo Tomadini, 84/78, Rink. p. 1801, 21 punktas; 1981 m. gegužės 5 d. Sprendimo Dürbeck, 112/80, Rink. p. 1095, 48 punktas; 1991 m. liepos 11 d. Sprendimo Crispoltoni, C‑368/89, Rink. p. I‑3695, 21 punktas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimai: 1993 m. spalio 26 d. Sprendimo Reinarz prieš Komisiją, T‑6/92 ir T‑52/92, Rink. p. II‑1047, 85 punktas; 1994 m. birželio 22 d. Sprendimo Di Marzio ir Lebedef prieš Komisiją, T‑98/92 ir T‑99/92, Rink. VT p. I‑A‑167 ir II‑541, 68 punktas; 1996 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Barraux ir kt. prieš Komisiją, T‑177/95, Rink. VT p. I‑A‑541 ir II‑1451, 47 punktas; minėto Sprendimo Campoli prieš Komisiją 85 punktas.