Language of document :

2019 m. spalio 23 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija / Austrijos Respublika

(Byla C-787/19)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama J. Jokubauskaitės ir M. Wasmeier

Atsakovė: Austrijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

Ieškovė prašo priimti tokį sprendimą:

Netaikydama kelionių agentūroms skirtos pridėtinės vertės mokesčio schemos kelionių paslaugoms, teikiamomis apmokestinamiesiems asmenims, kurie jomis naudojasi verslo tikslais, ir leisdama kelionių agentūroms tiek, kiek joms taikoma ši speciali schema, nustatyti bendrai paslaugų grupių ir visų per mokestinį laikotarpį suteiktų paslaugų pridėtinės vertės mokesčio apmokestinamąją vertę, Austrijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB1 dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 73 ir 306–310 straipsnius.

Priteisti iš Austrijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė tvirtina, kad Austrijoje numatyta kelionių paslaugų pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo schema neatitinka Direktyvos 2006/112. Šios direktyvos 306–310 straipsniuose numatyta speciali schema, pagal kurią kelionių agentūrų klientui suteiktos kelionių paslaugos laikomos viena paslauga. Austrijos teisėje nuo šios schemos neleistinai nukrypstama.

Pirma, neleistina šios specialios schemos netaikyti apmokestinamiesiems asmenims, kurie kelionių paslaugomis naudojasi verslo tikslais. Dar 2013 m. rugsėjo 26 d. Sprendime Komisija / Ispanija (C-189/11, EU:C:2013:587) Teisingumo Teismas konstatavo, kad minėta speciali schema turi būti taikoma ne tik privatiems galutiniams vartotojams, bet ir verslininkams mokesčio mokėtojams teikiamoms paslaugoms. Valstybės narės negali laisvai pasirinkti šią schemą taikyti tik privatiems galutiniams vartotojams. Tai Teisingumo Teismas dar kartą patvirtino 2018 m. vasario 8 d. Sprendime Komisija / Vokietija (C-380/16, EU:C:2018:76).

Antra, Austrijos teisės aktuose, reglamentuojančiuose apyvartos mokestį, nustatytas apskaičiavimo metodas neatitinka Direktyvos 2006/112. Kaip nurodyta jos 73 ir 306–310 straipsniuose, turi būti atskirai nustatyta kiekvienos kelionės apmokestinamoji vertė. Austrijos teisėje vis dėlto leidžiama bendrai apskaičiuoti „paslaugų grupių“ arba visų kelionių per tam tikrą laikotarpį pelno maržą. Teisingumo Teismas pirma minėtuose sprendimuose taip pat konstatavo, kad toks bendras nustatymas neatitinka pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos.

____________

1 OL L 347, 2006, p. 1.