TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2019 m. gegužės 22 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Muitų sąjunga – Reglamentas (EEB) Nr. 2913/92 – 212a straipsnis – Importo procedūra – Skola muitinei – Atleidimas nuo muitų – Dempingas – Subsidijos – Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamų fotovoltinių modulių iš kristalinio silicio ir jų pagrindinių sudėtinių dalių (t. y. elementų) importas – Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1238/2013, kuriuo nustatomas antidempingo muitas, ir Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1239/2013, kuriuo nustatomas kompensacinis muitas – Atleidimo nuo muitų atvejai“
Byloje C‑226/18
dėl 2018 m. vasario 22 d. Finanzgericht Hamburg (Hamburgo finansų teismas, Vokietija) sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2018 m. kovo 29 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Krohn & Schröder GmbH
prieš
Hauptzollamt Hamburg‑Hafen
TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas M. Vilaras (pranešėjas), teisėjai K. Jürimäe, D. Šváby, S. Rodin ir N. Piçarra,
generalinis advokatas G. Hogan,
posėdžio sekretorius R. Schiano, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2019 m. sausio 31 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Krohn & Schröder GmbH, atstovaujamos L. Harings, Rechtsanwalt,
– Europos Komisijos, atstovaujamos A. Caeiros, B.‑R. Killmann, T. Maxian Rusche ir F. Clotuche‑Duvieusart,
susipažinęs su 2019 m. kovo 14 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992, p. 1, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307), iš dalies pakeisto 2005 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 648/2005 (OL L 117, 2005, p. 13) (toliau – Muitinės kodeksas), 212a straipsnio, 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1238/2013, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams) nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito galutinis surinkimas (OL L 325, 2013, p. 1), 3 straipsnio 1 dalies a–c punktų ir 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1239/2013, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams) nustatomas galutinis kompensacinis muitas (OL L 325, 2013, p. 66), 2 straipsnio 1 dalies a–c punktų išaiškinimu.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Krohn & Schröder GmbH ir Hauptzollamt Hamburg‑Hafen (Hamburgo uosto centrinė muitinė, Vokietija) (toliau – Centrinė muitinė) ginčą dėl antidempingo muito ir kompensacinio muito taikymo šiai bendrovei dėl to, kad nebuvo įvykdytas įsipareigojimas, susijęs su laikinu pagrindinėje byloje nagrinėjamų prekių saugojimu.
Teisinis pagrindas
Muitų teisės normos
3 Muitinės kodekso 4 straipsnio 10 dalyje nurodyta:
„Importo muitai:
– muitai ir muitams, mokamiems už importuojamas prekes, lygiaverčio poveikio privalomieji mokėjimai,
<…>“
4 Šio kodekso 36a straipsnyje nurodyta:
„1. Į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės, išskyrus prekes, gabenamas transporto priemonėmis, kurios tik vyksta per muitų teritorijai priklausančius teritorinius vandenis arba oro erdvę be sustojimo šioje teritorijoje, turi būti nurodytos bendrojoje deklaracijoje.
2. Bendroji deklaracija pateikiama įvežimo muitinės įstaigai.
<…>“
5 Minėto kodekso 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Jeigu prekės yra nurodytos bendrojoje deklaracijoje, formalumai, kuriuos būtina atlikti joms įforminant muitinės sankcionuotus veiksmus, turi būti atlikti:
<…>
b) per 20 dienų nuo bendrosios deklaracijos pateikimo dienos, kai prekės atgabentos ne jūra.“
6 To paties kodekso 53 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Muitinė nedelsdama imasi visų priemonių, įskaitant prekių pardavimą, būtinų su atitinkamomis prekėmis susijusiai padėčiai sureguliuoti, jeigu per 49 straipsnyje nurodytus laikotarpius nebuvo pradėti vykdyti formalumai, kuriuos būtina atlikti šioms prekėms įforminant muitinės sankcionuotus veiksmus.“
7 Muitinės kodekso 184 straipsnyje nustatyta:
„Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma nustato atvejus, kada susidarius ypatingoms aplinkybėms išleidžiamos į laisvą apyvartą arba eksportuojamos prekės neapmokestinamos importo arba eksporto muitais.“
8 Šio kodekso 204 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta:
„Importo skola muitinei atsiranda:
a) neįvykdžius bent vienos iš prievolių, susijusių su importo muitais apmokestinamų prekių laikinuoju saugojimu arba su joms įformintos muitinės procedūros taikymu“.
9 To paties kodekso 212a straipsnyje nurodyta:
„Jeigu muitinės teisės aktai numato palankų muitų tarifo režimą tam tikros rūšies prekėms arba dėl jų galutinio vartojimo, jas neapmokestinti arba pagal 21, 82, 145 arba 184–187 straipsnius visiškai ar iš dalies atleisti nuo importo arba eksporto muitų, toks palankus muitų tarifo režimas, neapmokestinimas arba atleidimas taip pat taikomas tais atvejais, kai muitinės skola atsiranda pagal 202–205, 210 arba 211 straipsnius, jeigu atitinkamas asmuo nesielgė nesąžiningai arba akivaizdžiai aplaidžiai ir jeigu toks asmuo pateikia įrodymą, kad buvo įvykdytos kitos palankiam režimui, neapmokestinimui arba atleidimui nuo muito sąlygos.“
Prekybos apsaugos priemonės
10 2013 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos sprendimo 2013/423/ES, kuriuo priimamas pasiūlytas įsipareigojimas, susijęs su antidempingo tyrimu dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš jos siunčiamų fotovoltinių modulių iš kristalinio silicio ir jų pagrindinių sudėtinių dalių (t. y. elementų ir plokštelių) (OL L 209, 2013, p. 26), 6 ir 8 konstatuojamosiose dalyse nurodoma:
„(6) Be to, siekdami sumažinti eksporto nukreipimo per šias bendroves riziką ir pasiekti, kad dalyvaujančių eksportuotojų skaičiaus kontrolė būtų įmanoma ir realiai įgyvendinama, Kinijos eksportuotojai pasiūlė užtikrinti, kad importo pagal įsipareigojimą metinė apimtis apytikriai atitiktų jų dabartinius rezultatus rinkoje.
<…>
(8) Todėl žalingas dempingo poveikis pašalinamas įsipareigojimu dėl kainos, taikomu neviršijant atitinkamo metinio importo lygio, ir papildomai ad valorem laikinuoju muitu, taikomu šį metinį lygį viršijančiam importui, kaip nurodyta 6 konstatuojamojoje dalyje.“
11 2013 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2013/707/ES, kuriuo patvirtinamas pasiūlyto įsipareigojimo, susijusio su antidempingo ir antisubsidijų tyrimais dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamų fotovoltinių modulių iš kristalinio silicio ir jų pagrindinių sudėtinių dalių (t. y. elementų), priėmimas galutinių priemonių taikymo laikotarpiui (OL L 325, 2013, p. 214), 13 ir 14 konstatuojamose dalyse nustatyta:
„(13) <…> [mažiausios importo kainos] ir metinio lygmens duomenys priskiriami profesinei paslapčiai <…>
(14) <…> Šie argumentai taikomi ir [mažiausioms importo kainoms] bei metiniam lygmeniui, kurių išsamesni duomenys neturėtų būti atskleisti.“
12 Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta:
„Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.“
13 Šio įgyvendinimo reglamento 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta:
„1. Importuotiems ir į laisvą apyvartą išleistiems produktams, kurių KN kodas šiuo metu yra ex 8541 40 90 (TARIC kodai 8541 40 90 21, 8541 40 90 29, 8541 40 90 31 ir 8541 40 90 39) ir kurių sąskaitas faktūras išdavusios bendrovės, kurių įsipareigojimus priėmė Komisija ir kurių pavadinimai įtraukti į Įgyvendinimo sprendimo 2013/707/ES priedą, 1 straipsniu nustatytas antidempingo muitas netaikomas, jeigu:
a) bendrovė, kurios pavadinimas įtrauktas į Įgyvendinimo sprendimo 2013/707/ES priede pateikiamą sąrašą, pirmiau nurodytus produktus pati arba per susijusią bendrovę, irgi įtrauktą į Įgyvendinimo sprendimo 2013/707/ES priede pateikiamą sąrašą, gamino, vežė ir išrašė sąskaitas faktūras su ja susijusioms Sąjungos bendrovėms importuotojoms, atliekančioms prekių išleidimo į laisvą apyvartą Sąjungoje procedūras, arba pirmam nepriklausomam klientui, kuris veikia kaip importuotojas ir atlieka prekių išleidimo į laisvą apyvartą Sąjungoje procedūras,
b) kartu su tokiais importuojamais produktais pateikiama įsipareigojimo sąskaita faktūra, t. y. [komercinė] sąskaita faktūra, kurioje pateikiami bent šio reglamento III priede išvardyti rekvizitai ir deklaracija,
c) kartu su tokiais importuojamais produktais pateikiamas eksporto įsipareigojimo sertifikatas, kaip nurodyta šio reglamento IV priede, ir
d) deklaruotos ir muitinei pateiktos prekės tiksliai atitinka įsipareigojimo sąskaitoje faktūroje pateiktą aprašymą.
2. Skola muitinei nustatoma priimant deklaraciją dėl išleidimo į laisvą apyvartą:
a) nustačius, kad dėl 1 dalyje aprašytų importuojamų produktų nesilaikoma vienos ar daugiau toje dalyje išvardytų sąlygų, <…>;
<…>“
14 Minėto įgyvendinimo reglamento III priede išvardyti elementai, kuriuos reikia įtraukti į komercinę sąskaitą faktūrą, pridedamą prie prekių, kurioms taikomas priimtas įsipareigojimas ir kurios yra parduodamos Sąjungoje. Šio priedo 9 punkte nurodyta, kad šioje sąskaitoje faktūroje turi būti nurodyta:
„[Komercinę] sąskaitą faktūrą išdavusio bendrovės darbuotojo vardas ir pavardė ir tokia jo pasirašyta deklaracija:
„Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės parduodamos tiesioginiam eksportui į Europos Sąjungą pagal įsipareigojimo, kurį pasiūlė [BENDROVĖS PAVADINIMAS] ir priėmė Europos Komisija Įgyvendinimo sprendimu 2013/707/ES, taikymo sritį ir sąlygas. Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“
15 Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta:
„Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.“
16 Šio įgyvendinimo reglamento 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta:
„1. Importuotiems ir į laisvą apyvartą išleistiems produktams, kurių KN kodas šiuo metu yra ex 8541 40 90 (TARIC kodai 8541 40 90 21, 8541 40 90 29, 8541 40 90 31 ir 8541 40 90 39) ir kurių sąskaitas faktūras išdavusios bendrovės, kurių įsipareigojimus priėmė Komisija ir kurių pavadinimai įtraukti į Įgyvendinimo sprendimo 2013/707/ES priedą, 1 straipsniu nustatytas antidempingo muitas netaikomas, jeigu:
a) bendrovė, kurios pavadinimas įtrauktas į Įgyvendinimo sprendimo 2013/707/ES priede pateikiamą sąrašą, pirmiau nurodytus produktus pati arba per susijusią bendrovę, irgi įtrauktą į Įgyvendinimo sprendimo 2013/707/ES priede pateikiamą sąrašą, gamino, vežė ir išrašė sąskaitas faktūras su ja susijusioms Sąjungos bendrovėms importuotojoms, atliekančioms prekių išleidimo į laisvą apyvartą Sąjungoje procedūras, arba pirmam nepriklausomam klientui, kuris veikia kaip importuotojas ir atlieka prekių išleidimo į laisvą apyvartą Sąjungoje procedūras;
b) kartu su tokiais importuojamais produktais pateikiama įsipareigojimo sąskaita faktūra, t. y. [komercinė] sąskaita faktūra, kurioje pateikiami bent šio reglamento III priede išvardyti rekvizitai ir deklaracija,
c) kartu su tokiais importuojamais produktais pateikiamas eksporto įsipareigojimo sertifikatas, kaip nurodyta šio reglamento IV priede, ir
d) deklaruotos ir muitinei pateiktos prekės tiksliai atitinka įsipareigojimo sąskaitoje faktūroje pateiktą aprašymą.
2. Skola muitinei nustatoma priimant deklaraciją dėl išleidimo į laisvą apyvartą:
a) nustačius, kad dėl 1 dalyje aprašytų importuojamų produktų nesilaikoma vienos ar daugiau toje dalyje išvardytų sąlygų, <…>
<…>“
17 Minėto įgyvendinimo reglamento 2 priede išvardyti elementai, kuriuos reikia įtraukti į komercinę sąskaitą faktūrą, pridedamą prie prekių, kurioms taikomas priimtas įsipareigojimas ir kurios yra parduodamos Sąjungoje. Šio priedo 9 punkte nustatyta, kas turi būti nurodyta šioje sąskaitoje faktūroje:
„[Komercinę] sąskaitą faktūrą išdavusio bendrovės darbuotojo vardas ir pavardė ir tokia jo pasirašyta deklaracija:
„Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės parduodamos tiesioginiam eksportui į Europos Sąjungą pagal įsipareigojimo, kurį pasiūlė [BENDROVĖS PAVADINIMAS] ir priėmė Europos Komisija Įgyvendinimo sprendimu 2013/707/ES, taikymo sritį ir sąlygas. Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
18 Ieškovė pagrindinėje byloje valdo sandėlį Hamburgo uoste (Vokietija). 2014 m. rugpjūčio 21 d. ji sandėliavo jame dvi fotovoltinių modulių siuntas, dėl kurių ji pateikė bendrąją deklaraciją ir pradėjo jų laikinąjį saugojimą.
19 2014 m. rugsėjo 11 d. Centrinė muitinė atkreipė ieškovės pagrindinėje byloje dėmesį į tai, kad nebuvo atlikti jokie formalumai, kuriuos būtina atlikti šioms prekėms įforminant muitinės sankcionuotus veiksmus per Muitinės kodekso 49 straipsnyje numatytą dvidešimties dienų laikotarpį. Ji taip pat paprašė ieškovės pateikti dokumentus, reikalingus taikomiems muitams nustatyti.
20 2014 m. rugsėjo 26 d. raštu ieškovė pagrindinėje byloje pateikė Centrinei muitinei dokumentus, iš kurių matyti, kad atitinkamas prekes pagamino Wuxi Suntech Power – Kinijos bendrovė, kurios pavadinimas nurodytas Įgyvendinimo sprendimo 2013/707 priede, ir kad jos buvo išsiųstos susijusiai bendrovei Vokietijoje. Tarp šių dokumentų buvo pateikta 2014 m. liepos 11 d. Wuxi Suntech Power sąskaita faktūra, kurioje buvo nuoroda į Sprendimą 2013/423, taip pat Kinijos įrenginių ir elektronikos gaminių importo ir eksporto prekybos rūmų išduotas eksporto įsipareigojimo sertifikatas, kuriame pateikta nuoroda į Įgyvendinimo sprendimą 2013/707.
21 2014 m. lapkričio 24 d. pranešimu Centrinė muitinė, nusprendusi, kad remiantis Muitinės kodekso 204 straipsniu skola muitinei atsirado 2014 m. rugsėjo 11 d., nes nebuvo laikomasi šio kodekso 49 straipsnyje nustatyto termino, prekėms nustatė antidempingo ir kompensacinius muitus.
22 2014 m. lapkričio 28 d. ieškovė pagrindinėje byloje pateikė skundą dėl šio pranešimo. Jame visų pirma ji teigė, kad, net jei importo skola muitinei atsirado dėl laikinojo saugojimo pareigos nevykdymo, pagal Muitinės kodekso 212a straipsnį turėjo būti taikomas atleidimas nuo antidempingo ir kompensacinių muitų, numatytų atitinkamai Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalyje ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalyje, kaip palankus tarifų režimas arba neapmokestinimas importo muitais, kaip numatyta minėto kodekso 212a straipsnyje. Ji nurodė, kad komercinėje sąskaitoje faktūroje esanti nuoroda į Sprendimą 2013/423 vietoj Sprendimo 2013/707 yra nereikšminga.
23 2015 m. gegužės 4 d. Centrinė muitinė sumažino antidempingo ir kompensacinio muitų normą, taikomą muitams, kurie nustatyti bendrovės Wuxi Suntech Power pagamintiems fotovoltiniams moduliams, kaip numatyta Įgyvendinimo reglamente Nr. 1238/2013 ir Įgyvendinimo reglamente Nr. 1239/2013 (toliau kartu – įgyvendinimo reglamentai). Tačiau ji atsisakė atleisti nuo šių muitų remdamasi tuo, kad nebuvo įvykdytos su atleidimu nuo muitų susijusios sąlygos, nes ieškovės pagrindinėje byloje pateiktoje sąskaitoje faktūroje buvo nuoroda ne į Sprendimą 2013/707, o į Įgyvendinimo sprendimą 2013/423.
24 2015 m. gegužės 19 d. ieškovė pagrindinėje byloje pateikė patikslintą sąskaitą faktūrą su nuoroda į Įgyvendinimo sprendimą 2013/707.
25 Pateikus reikalaujamą garantiją, Centrinė muitinė sutiko išleisti prekes ir jos buvo pristatytos bendrovei, susijusiai su atitinkamu Kinijos eksportuotoju.
26 2015 m. liepos 7 d. Centrinė muitinė atmetė ieškovės pagrindinėje byloje skundą ir pakartojo savo argumentą, kad, pasibaigus prekių laikinojo saugojimo terminui, joms nebuvo įforminti nauji muitinės sankcionuoti veiksmai. Be to, ji nurodė, kad antidempingo ir kompensaciniai muitai nėra palankus režimas ar atleidimas nuo importo muitų, kaip apibrėžta Muitinės kodekso 212a straipsnyje.
27 Centrinė muitinė nustatė, kad įgyvendinimo reglamentuose numatytas atleidimas negali būti taikomas, nes atitinkamos prekės nebuvo išleistos į laisvą apyvartą, o pateikta sąskaita faktūra neatitiko tuose reglamentuose nustatytų formos reikalavimų.
28 Ieškovė pagrindinėje byloje dėl šio sprendimo pateikė ieškinį Finanzgericht Hamburg (Hamburgo finansų teismas, Vokietija).
29 Ieškovė pagrindinėje byloje teigia, kad atleidimas nuo antidempingo ir kompensacinio muitų yra palankus tarifų režimas arba bent jau atleidimas nuo muitų, kaip tai suprantama pagal Muitinės kodekso 212a straipsnį. Be to, ji mano, kad iš pradžių Centrinei muitinei pateikta sąskaita faktūra atitiko įgyvendinimo reglamentuose nustatytas sąlygas ir kad taip yra ir su pataisyta sąskaita faktūra. Ji pabrėžia, kad išleidimas į laisvą apyvartą nėra svarbus 212a straipsnio taikymo sąlygoms ir kad dėl to negali būti reikalaujama, kad sąskaita faktūra būtų pateikta tuomet, kai buvo nesilaikyta Muitinės kodekso 49 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.
30 Centrinė muitinė pirmiausia laikosi nuomonės, kad Bendrijos muitinės kodekso 212a straipsnis netaikomas, nes atleidimas nuo antidempingo ir kompensacinių muitų dėl prekių pobūdžio negali būti laikomas nei palankiu režimu, nei neapmokestinimu. Be to, nėra įvykdytos visos įgyvendinimo reglamentuose nustatytos sąlygos, nes skolą muitinei turintis asmuo, nėra tas asmuo, kurio pavadinimas nurodytas sąskaitoje faktūroje. Be to, negalima atgaline data pateikti pakeistų komercinių sąskaitų faktūrų.
31 Tokiomis aplinkybėmis Finanzgericht Hamburg (Hamburgo finansų teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar [Muitinės kodekso] 212a straipsnis apima atleidimą nuo antidempingo ir kompensacinio muitų pagal [Įgyvendinimo] reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalį ir [Įgyvendinimo] reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalį?
2. Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas, ar taikant Muitinės kodekso 212a straipsnį tuo atveju, jei skola muitinei atsiranda pagal Muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalį dėl Muitinės kodekso 49 straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio praleidimo, [Įgyvendinimo] reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalies a punkte ir [Įgyvendinimo reglamento] Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtinta sąlyga laikoma įvykdyta, jeigu bendrovė, susijusi su Įgyvendinimo sprendimo 2013/707/ES priede nurodyta bendrove, pagaminusia, išsiuntusia atitinkamas prekes ir išrašiusia už jas sąskaitas, nors ir neveikė kaip atitinkamų prekių importuotoja, taip pat neatliko jų išleidimo į laisvą apyvartą Sąjungoje procedūrų, tačiau tokį motyvą turėjo ir atitinkamos prekės jai iš tikrųjų buvo pristatytos?
3. Jeigu atsakymas į antrąjį klausimą būtų teigiamas, ar taikant Muitinės kodekso 212a straipsnį tuo atveju, jei skola muitinei atsiranda pagal Muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalį dėl Muitinės kodekso 49 straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio praleidimo, sąskaita faktūra ir eksporto įsipareigojimo sertifikatas, kaip jie suprantami pagal [Įgyvendinimo] reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktus ir [Įgyvendinimo] reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalies b ir c punktus, gali būti pateikti ir per vieną iš muitinės pagal Muitinės kodekso 53 straipsnio 1 dalį nustatytų laikotarpių?
4. Jeigu atsakymas į trečiąjį klausimą būtų teigiamas, ar [Įgyvendinimo] reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalies b punkte ir [Įgyvendinimo] reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta sąskaita faktūra, kurioje daroma nuoroda ne į Įgyvendinimo sprendimą 2013/707/ES, o į Sprendimą 2013/423/ES, pagrindinės bylos sąlygomis ir atsižvelgiant į bendruosius teisės principus išpildo [Įgyvendinimo] reglamento Nr. 1238/2013 III priedo 9 punkte ir [Įgyvendinimo] reglamento Nr. 1239/2013 2 priedo 9 punkte įtvirtintas sąlygas?
5. Jeigu atsakymas į ketvirtąjį klausimą būtų neigiamas, ar taikant Muitinės kodekso 212a straipsnį tuo atveju, jei skola muitinei atsiranda pagal Muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalį dėl minėto kodekso 49 straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio praleidimo, sąskaita faktūra, kaip ji suprantama pagal [Įgyvendinimo] reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalies b punktą ir [Įgyvendinimo] reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalies b punktą, gali būti pateikta ir skolos muitinei nustatymo apskundimo procedūros metu?“
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo klausimo
32 Savo pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar Muitinės kodekso 212a straipsnis turi būti aiškinamas kaip taikomas atleidimo nuo antidempingo ir kompensacinių muitų atvejams, kurie yra atitinkamai numatyti Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalyje ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalyje.
33 Visų pirma reikia pažymėti, kad muitų teisės aktai, kaip jie visų pirma įtvirtinti Muitinės kodekse, taikomi antidempingo arba kompensaciniams muitams tik jei taip nurodyta tokius muitus nustatančiuose reglamentuose.
34 Šiuo atveju įgyvendinimo reglamentų 1 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos. Taigi, jei šiuose reglamentuose nenumatyta kitaip, Muitinės kodekso 212a straipsnis yra iš esmės taikytinas tuose reglamentuose numatytiems atleidimo nuo antidempingo ir kompensacinių muitų atvejams.
35 Vis dėlto Muitinės kodekso 212a straipsnis taikomas tik tuo atveju, jei šie atleidimo atvejai, remiantis šiuo straipsniu, gali būti laikomi arba palankiu muitų tarifo režimu tam tikros rūšies prekėms dėl jų pobūdžio ir galutinio vartojimo, arba neapmokestinimu, arba visišku ar iš dalies atleidimu nuo importo arba eksporto muitų pagal šio kodekso 21, 82, 145 arba 184–187 straipsnius.
36 Pirma, pagal Muitinės kodekso 4 straipsnio 10 punktą importo muitai apima, be kita ko, muitus ir muitams, mokamiems už importuojamas prekes, lygiaverčio poveikio privalomuosius mokėjimus.
37 Šiuo klausimu Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad lygiaverčio poveikio mokėjimu laikomas bet koks vienašališkai nustatytas piniginis apmokestinimas, nepaisant jo pavadinimo ar jo taikymo, kuriuo prekės apmokestinamos dėl to, kad kerta sieną, ir kuris nėra muitas tikrąja šio žodžio prasme (2006 m. birželio 8 d. Sprendimo Koornstra, C‑517/04, EU:C:2006:375, 15 punktas ir 2006 m. spalio 26 d. Sprendimo Koninklijke Coöperatie Cosun, C‑248/04, EU:C:2006:666, 30 punktas).
38 Antidempingo ir kompensaciniai muitai yra vienašališkai nustatytos piniginės prievolės, taikomos prekėms dėl to, kad jos kerta Sąjungos sieną ir įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją. Taigi jie yra muitams lygiaverčio poveikio mokėjimai, kaip apibrėžta Muitinės kodekso 4 straipsnio 10 dalyje.
39 Antra, taikant Muitinės kodekso 212a straipsnį, šiame straipsnyje esančią sąvoką „neapmokestinimas“ reikia suprasti kaip nurodančią importuojamų į Sąjungos teritoriją prekių kiekio arba vertės ribą, žemiau kurios importuotojas atleidžiamas nuo importo muitų.
40 Kadangi jose yra nuoroda į Įgyvendinimo sprendimą 2013/707, Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalis ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos kaip nustatančios neapmokestinimą importo muitais, kaip tai suprantama pagal Muitinės kodekso 212a straipsnį.
41 Iš tiesų, kaip Komisija nurodė savo pastabose, minėto įgyvendinimo sprendimo 13 ir 14, 16–23 ir 26 konstatuojamose dalyse, aiškinamose kartu su Sprendimo 2013/423 6 ir 8 konstatuojamosiomis dalimis, atsispindi Komisijos šioje srityje prisiimtų įpareigojimų turinys, susijęs su tuo, ar eksportuojantys Kinijos gamintojai laikosi ne tik minimalios importo kainos, bet ir metinio importo į Sąjungą lygio.
42 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą turi būti atsakyta taip: Muitinės kodekso 212a straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jis yra taikytinas atleidimo nuo antidempingo ir kompensacinių muitų atvejams, atitinkamai numatytiems Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalyje ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalyje.
Dėl antrojo klausimo
43 Savo antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Muitinės kodekso 212a straipsnį reikia aiškinti taip, kad tuo atveju, jei jis taikomas skolai muitinei, atsiradusiai pagal Muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalį dėl Muitinės kodekso 49 straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio praleidimo, sąlyga, nustatyta Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalies a punkte ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalies a punkte, yra įvykdyta, kai bendrovė, susijusi su Įgyvendinimo sprendimo 2013/707 priede nurodyta bendrove, kuri pagamino, išsiuntė atitinkamas prekes ir išrašė už jas sąskaitas, neveikė kaip atitinkamų prekių importuotoja, taip pat neatliko jos išleidimo į laisvą apyvartą procedūrų, net jeigu tokį ketinimą turėjo ir atitinkamos prekės jai iš tikrųjų buvo pristatytos.
44 Pirma, reikia pabrėžti, kad „atitinkamo asmens“, kaip jis suprantamas pagal Muitinės kodekso 212a straipsnį, sąvoka, atsižvelgiant į šio straipsnio tekstą, turi būti suprantama kaip susijusi su bet kuriuo fiziniu ar juridiniu asmeniu, kuris pagal vieną iš minėto kodekso 202–205 straipsnių laikomas skolingu muitinei asmeniu, be kita ko, dėl to, kad šis asmuo savo veiksmais sudarė sąlygas neteisėtai įvežti prekes į Sąjungos muitų teritoriją (2017 m. sausio 25 d. Sprendimo Ultra‑Brag, C‑679/15, EU:C:2017:40, 38 punktas).
45 Jeigu ieškovė pagrindinėje byloje yra laikoma skolingu muitinei asmeniu pagal Muitinės kodekso 204 straipsnį, ji yra „atitinkamas asmuo“, kaip apibrėžta Muitinės kodekso 212a straipsnyje.
46 Antra, atleidimas nuo antidempingo ir kompensacinių muitų gali būti suteikiamas tik tam tikromis sąlygomis konkrečiai numatytais atvejais, ir todėl tai yra įprastos antidempingo ir kompensacinių muitų sistemos išimtys. Todėl nuostatos, kuriose numatyti šie atleidimo nuo muito atvejai, aiškintinos siaurai (2014 m. rugsėjo 17 d. Sprendimas Baltic Agro, C‑3/13, EU:C:2014:2227, 24 punktas).
47 Taigi siekiant taikyti Muitinės kodekso 212a straipsnį, ypač jame minimą sąvoką „kitos sąlygos“, įgyvendinimo reglamentų nuostatose, kuriose numatoma atleisti nuo antidempingo ir kompensacinių muitų, išdėstytos skirtingos sąlygos turi būti patenkintos.
48 Šiuo klausimu Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalyje ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalyje nustatytos kelios juose numatytų atleidimo nuo antidempingo ir kompensacinių muitų atvejų sąlygos.
49 Pirma, kaip savo išvados 42 punkte nurodė generalinis advokatas, šiose abiejose nuostatose numatyta, kad prekių importas turi būti deklaruojamas išleidimui į laisvą apyvartą.
50 Iš Teisingumo Teismo turimos medžiagos matyti, kad per laikinojo saugojimo laikotarpį, numatytą Muitinės kodekso 49 straipsnio 1 dalyje, nebuvo pateikta jokia deklaracija dėl prekių, nagrinėjamų pagrindinėje byloje, išleidimo į laisvą apyvartą; dėl to, kad ieškovė pagrindinėje byloje nesilaikė šio termino, pagal šio kodekso 204 straipsnio 1 dalies a punktą atsirado skola muitinei.
51 Antra, Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalies a punkte ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad bendrovė, kurios pavadinimas įtrauktas į Įgyvendinimo sprendimo 2013/707 priede pateikiamą sąrašą, atitinkamas prekes gamino, vežė ir išrašė sąskaitas faktūras su ja susijusioms Sąjungos importuojančioms bendrovėms, atliekančioms prekių išleidimo į laisvą apyvartą Sąjungoje procedūras, arba pirmam nepriklausomam klientui, kuris veikia kaip importuotojas ir atlieka prekių išleidimo į laisvą apyvartą Sąjungoje procedūras.
52 Šiuo atveju pagrindinėje byloje nagrinėjamos prekės buvo skirtos su eksportuojančiu Kinijos gamintoju pagrindinėje byloje susijusiai bendrovei, tačiau ši bendrovė nebuvo nei gavusi, nei išleidusi į laisvą apyvartą prekių tuo metu, kai atsirado skola muitinei, nes nežinojo apie Muitinės kodekso 49 straipsnio 1 dalyje nurodytą laikinojo saugojimo laikotarpį. Tai, kad tokia bendrovė ketino veikti kaip tokių prekių importuotoja, jas išleisti į laisvą apyvartą, ir tai, kad vėliau ji jas priėmė, neleidžia daryti išvados, kad šio sprendimo 51 punkte nurodyta sąlyga buvo įvykdyta.
53 Galiausiai taip pat reikėtų pažymėti, kad Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalies b punkte ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalies b punkte reikalaujama, kad importuojant būtų pateikiama sąskaita faktūra, t. y. komercinė sąskaita faktūra, kurioje pateikiami bent rekvizitai ir deklaracija, išvardyti atitinkamai Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 III priede ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 priede.
54 Šiuo klausimu iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad jokia sąskaita faktūra nebuvo pateikta tuo momentu, kai atsirado pagrindinėje byloje nagrinėjama skola muitinei. Be to, 2014 m. liepos 11 d. sąskaitoje faktūroje, pateiktoje po šios datos, t. y. 2014 m. rugsėjo 26 d., nebuvo pateikta visa informacija, kurios reikalaujama atitinkamuose įgyvendinimo reglamentų prieduose; deklaracijoje, kurią turi pasirašyti sąskaitą faktūrą išdavęs bendrovės atsakingas asmuo, nėra nuorodos į Įgyvendinimo sprendimą 2013/707.
55 Reikia pažymėti, kad tokia nuoroda yra itin svarbi įgyvendinimo reglamentais nustatytos tvarkos kontekste, nes leidžia muitinės institucijoms faktų atsiradimo momentu įsitikinti, kad atitinkamu atveju įvykdyti visi atleidimo nuo antidempingo muitų ir kompensuojamų muitų reikalavimai (šiuo klausimu žr. 2010 m. liepos 29 d. Sprendimo Isaac International, C‑371/09, EU:C:2010:458, 43 punktą).
56 Vadinasi, tokiomis aplinkybėmis Muitinės kodekso 212a straipsnio taikymas negali lemti atleidimo nuo muitų, kuriam, remiantis Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalimi ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalimi, taikomos tam tikros sąlygos, net jei tokių sąlygų nėra laikomasi (pagal analogiją žr. 2010 m. liepos 29 d. Isaac International, C‑371/09, EU:C:2010:458, 44 punktą).
57 Taigi į antrąjį klausimą reikia atsakyti taip: Muitinės kodekso 212a straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad tuo atveju, jei jis taikomas pagal šio kodekso 204 straipsnio 1 dalį dėl Muitinės kodekso 49 straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio praleidimo atsiradusiai skolai muitinei, sąlyga, nustatyta Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalies a punkte ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalies a punkte, yra neįvykdyta, kai bendrovė, susijusi su Įgyvendinimo sprendimo 2013/707 priede nurodyta bendrove (kuri pagamino, išsiuntė atitinkamas prekes ir išrašė už jas sąskaitas), neveikė kaip atitinkamos prekės importuotoja, taip pat neatliko jos išleidimo į laisvą apyvartą Sąjungoje procedūrų, net jeigu tokį motyvą turėjo, ir atitinkamos prekės jai iš tikrųjų buvo pristatytos.
Dėl trečiojo–penktojo klausimų
58 Atsižvelgiant į atsakymą į antrąjį klausimą, Teisingumo Teismui nereikia atsakyti į trečiąjį ir į penktąjį klausimus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
59 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:
1. 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, iš dalies pakeisto 2005 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 648/2005, 212a straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jis yra taikytinas atleidimo nuo antidempingo ir kompensacinio muitų atvejams, kurie yra atitinkamai numatyti 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1238/2013, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams) nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito galutinis surinkimas, 3 straipsnio 1 dalyje ir 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1239/2013, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams) nustatomas galutinis kompensacinis muitas, 2 straipsnio 1 dalyje.
2. Reglamento Nr. 2913/92, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 648/2005, 212a straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad tuo atveju, jei jis taikomas pagal iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 2913/92 204 straipsnio 1 dalį dėl šio reglamento 49 straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio praleidimo atsiradusiai skolai muitinei, sąlyga, nustatyta Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalies a punkte ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalies a punkte, yra neįvykdyta, kai bendrovė, susijusi su 2013 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2013/707/ES, kuriuo patvirtinamas pasiūlyto įsipareigojimo, susijusio su antidempingo ir antisubsidijų tyrimais dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamų fotovoltinių modulių iš kristalinio silicio ir jų pagrindinių sudėtinių dalių (t. y. elementų), priėmimas galutinių priemonių taikymo laikotarpiui, priede nurodyta bendrove (kuri pagamino, išsiuntė atitinkamas prekes ir išrašė už jas sąskaitas), neveikė kaip atitinkamos prekės importuotoja, taip pat neatliko jos išleidimo į laisvą apyvartą Sąjungoje procedūrų, net jeigu tokį motyvą turėjo, ir atitinkamos prekės jai iš tikrųjų buvo pristatytos.
Parašai.