TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) NUTARTIS

2008 m. birželio 5 d.

Byla F‑123/06

Marianne Timmer

prieš

Europos Bendrijų Audito Rūmus

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Vertinimas – Skundo pateikimo terminas – Naujas faktas – Nepriimtinumas“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo M. Timmer prašo, pirma, panaikinti Audito Rūmų Vertimo tarnybos Nyderlandų skyriaus viršininko X parengtas jos 1984 m.–1997 m. vertinimo ataskaitas bei susijusius ir (ar) vėlesnius sprendimus, įskaitant sprendimą, susijusį su X paskyrimu, ir, antra, atlyginti visą turtinę ir neturtinę žalą, patirtą dėl šių sprendimų.

Sprendimas: Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Ieškinys – Išankstinis administracinis skundas – Terminai

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

2.      Pareigūnai – Ieškinys – Su prašymu dėl panaikinimo susijęs prašymas atlyginti žalą – Prašymo panaikinti nepriimtinumas, dėl kurio prašymas atlyginti žalą taip pat nepriimtinas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

3.      Procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai

1.      Prašymo, skundo ir ieškinio pateikimo terminai, nustatyti Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose, yra viešosios tvarkos išlygos ir šalys bei teismas turi jų laikytis, nes jie buvo nustatyti siekiant užtikrinti teisinių situacijų aiškumą ir saugumą. Šių terminų išimtys ar nuo jų leidžiančios nukrypti nuostatos turi būti aiškinamos griežtai. Vien naujų ir esminių faktinių aplinkybių buvimu galima pateisinti naujo prašymo peržiūrėti sprendimą, kuris nebuvo apskųstas per šiuos terminus, pateikimą. Be to, ieškovo vėliau sužinota anksčiau žinoma informacija iš esmės negali prilygti naujai paaiškėjusiai faktinei aplinkybei, galinčiai pateisinti termino pareikšti ieškinį atnaujinimą, nes taip būtų pažeistas teisinio saugumo principas.

(žr. 34–36 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1985 m. gegužės 15 d. Sprendimo Esly prieš Komisiją, 127/84, Rink. p. 1437, 10 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1995 m. vasario 21 d. Sprendimo Moat prieš Komisiją, T‑506/93, Rink. VT p. I‑A‑43 ir II‑147, 28 punktas; 1997 m. liepos 11 d. Nutarties Chauvin prieš Komisiją, T‑16/97, Rink. VT p. I‑A‑237 ir II‑681, 32 ir 37 punktai; 1998 m. gegužės 28 d. Sprendimo W prieš Komisiją, T‑78/96 ir T‑170/96, Rink. VT p. I‑A‑239 ir II‑745, 68 punktas.

2.      Kai reikalavimai atlyginti žalą yra glaudžiai susiję su reikalavimais panaikinti, kurie pripažinti nepriimtinais, šie reikalavimai atlyginti žalą yra taip pat nepriimtini.

(žr. 49 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1981 m. liepos 16 d. Sprendimo Albini prieš Tarybą ir Komisiją, 33/80, Rink. p. 2141, 18 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1993 m. kovo 24 d. Nutarties Benzler prieš Komisiją, T‑72/92, Rink. p. II‑347, 21 ir 22 punktai; 2005 m. vasario 14 d. Nutarties Ravailhe prieš Regionų komitetą, T‑406/03, Rink. VT p. I‑A‑19 ir II‑79, 62 punktas.

3.      Kad prašymas dėl žalos atlyginimo būtų priimtinas, ieškinyje turi būti nurodyta informacija, iš kurios būtų galima nustatyti neteisėtą veiksmą, dėl kurio ieškovas kaltina instituciją, priežastis, dėl kurių jis mano, kad egzistuoja priežastinis šio veiksmo ir jo tariamai patirtos žalos ryšys, ir šios žalos pobūdis bei dydis. Atvirkščiai, prašymas apskritai atlyginti žalą nėra pakankamai tikslus ir jį dėl to reikia laikyti nepriimtinu.

(žr. 51 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1971 m. gruodžio 2 d. Sprendimo Zuckerfabrik Schöppenstedt prieš Tarybą, 5/71, Rink. p. 975, 9 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1998 m. sausio 29 d. Sprendimo Affatato prieš Komisiją, T‑157/96, Rink. VT p. I‑A‑41 ir II‑97, 45 punktas.