TEISINGUMO TEISMO (didžioji kolegija) SPRENDIMAS
2019 m. gegužės 7 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Direktyva 98/5/EB – Teisė verstis advokato praktika – Vienuolis, įgijęs profesinę advokato kvalifikaciją kitoje valstybėje narėje nei priimančioji valstybė narė – 3 straipsnio 2 dalis – Registracijos priimančiosios valstybės narės kompetentingoje institucijoje sąlyga – Pažyma apie registraciją buveinės valstybės narės kompetentingoje institucijoje – Atsisakymas registruoti – Profesinę veiklą ir profesinę etiką reglamentuojančios taisyklės – Vienuolio statuso nesuderinamumas su vertimusi advokato profesija“
Byloje C‑431/17
dėl Symvoulio tis Epikrateias (Valstybės Taryba, Graikija) 2017 m. birželio 29 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2017 m. liepos 17 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Monachos Eirinaios, kata kosmon Antonios Giakoumakis tou Emmanouil
prieš
Dikigorikos Syllogos Athinon
TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas K. Lenaerts, pirmininko pavaduotoja R. Silva de Lapuerta, kolegijų pirmininkai J.-C. Bonichot, A. Arabadjiev, T. von Danwitz, C. Toader, F. Biltgen, K. Jürimäe ir C. Lycourgos, teisėjai J. Malenovský, E. Levits, L. Bay Larsen (pranešėjas), M. Safjan, C. Vajda ir S. Rodin,
generalinė advokatė E. Sharpston,
posėdžio sekretorė L. Hewlett, vyriausioji administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2018 m. rugsėjo 18 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Monachos Eirinaios, kata kosmon Antonios Giakoumakis tou Emmanouil, atstovaujamo dikigoros A. Charokopou,
– Dikigorikos Syllogos Athinon, atstovaujamos dikigoroi D. Vervesos ir P. Nikolopoulos,
– Graikijos vyriausybės, atstovaujamos M. Tassopoulou,
– Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. K. Bulterman ir M. L. Noort,
– Europos Komisijos, atstovaujamos H. Tserepa-Lacombe ir H. Støvlbæk,
susipažinęs su 2018 m. gruodžio 19 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/5/EB, skirtos padėti teisininkams verstis nuolatine advokato praktika kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo įgyta kvalifikacija (OL L 77, 1998, p. 36; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 3 t., p. 83), 3 straipsnio 2 dalies išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Monachos Eirinaios, kata kosmon Antonios Giakoumakis tou Emmanouil (vienuolis Eirinaios, kurio tikrasis vardas ir pavardė yra Antonios Giakoumakis, Emmanouil sūnus, toliau – vienuolis Eirinaios) ir Dikigorikos Syllogos Athinon (Atėnų advokatų asociacija, Graikija, toliau – DSA) ginčą dėl šios institucijos atsisakymo patenkinti jo prašymą įregistruoti jį specialiame Atėnų advokatūros registre kaip advokatą, užsiimantį profesine veikla naudojant buveinės šalyje suteiktą profesinį vardą.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
3 Direktyvos 98/5 2, 6 ir 8 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:
„(2) kadangi <…> [1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/48/EEB dėl bendrosios aukštojo mokslo diplomų, išduotų po bent trejų metų profesinio mokymo ir lavinimo, pripažinimo sistemos (OL L 19, 1989, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t. p. 337)] tikslas yra užtikrinti, kad advokatas integruotųsi į profesiją priimančiojoje valstybėje narėje, ir kadangi direktyva nesiekiama nei iš dalies keisti tos valstybės teritorijoje tam tikra profesija besiverčiančiam asmeniui taikomų taisyklių, nei daryti išimčių advokatams taikant šias taisykles;
<…>
(6) kadangi veiksmas yra pateisinamas Bendrijos lygiu dar ir dėl to, kad tik keletas valstybių narių jau leidžia savo teritorijoje imtis advokato praktikos kitu būdu, nei teikiant paslaugas, kitų valstybių narių teisininkams, kurie verčiasi advokato praktika pagal savo buveinės šalyje vartojamą profesinį vardą; kadangi vis tik valstybėse narėse, kuriose ši galimybė yra, žymiai skiriasi praktiniai dalykai, pavyzdžiui, veiklos sritis ir reikalavimas registruotis kompetentingose institucijose; kadangi tokia situacijų įvairovė lemia nelygią ir iškraipytą konkurenciją tarp valstybių narių advokatų bei kliudo judėjimo laisvei; kadangi šiuos sunkumus išspręsti ir suteikti advokatams bei teisinių paslaugų vartotojams visose valstybėse narėse vienodas galimybes galima tik priimant direktyvą, nustatančią sąlygas, reglamentuojančias advokato praktiką kitu nei paslaugų teikimo būdu pagal jų buveinės šalyje vartojamą profesinį vardą;
<…>
(8) kadangi advokatai, kuriems yra taikoma ši direktyva, turėtų registruotis priimančiosios valstybės narės kompetentingoje institucijoje, kad ta institucija galėtų užtikrinti, kad jie laikosi toje valstybėje narėje galiojančių profesinės veiklos taisyklių; <…>“
4 Šios direktyvos 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:
„1. Šios direktyvos tikslas – padėti teisininkams verstis nuolatine advokato praktika kaip savarankiškai dirbantiems arba pastovų atlyginimą gaunantiems kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo įgyta profesinė kvalifikacija.
2. Šioje direktyvoje vartojamų sąvokų apibrėžtys:
<…>
b) „buveinės valstybė narė“ – tai valstybė narė, kurioje advokatas įgijo teisę naudoti vieną iš a punkte išvardytų profesinių vardų prieš pradėdamas verstis advokato praktika kitoje valstybėje narėje;
c) „priimančioji valstybė narė“ – tai valstybė narė, kurioje teisininkas verčiasi advokato praktika pagal šią direktyvą;
d) „buveinės šalies profesinis vardas“ – tai profesinis vardas, vartojamas valstybėje narėje, kurioje advokatas įgijo teisę vadintis tuo vardu prieš pradėdamas verstis advokato praktika priimančiojoje valstybėje narėje;
<…>“
5 Minėtos direktyvos 2 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta:
„Kiekvienas advokatas turi teisę verstis nuolatine 5 straipsnyje nurodyta veikla bet kurioje kitoje valstybėje narėje pagal savo buveinės šalyje vartojamą profesinį vardą.“
6 Tos pačios direktyvos 3 straipsnio „Registracija kompetentingoje institucijoje“ 1 ir 2 dalyse numatyta:
„1. Teisininkas, pageidaujantis verstis advokato praktika kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje jis įgijo savo profesinę kvalifikaciją, registruojasi tos valstybės kompetentingoje institucijoje.
2. Priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija įregistruoja advokatą jam pateikus pažymėjimą, patvirtinantį jo registraciją buveinės valstybės narės kompetentingoje institucijoje. <…>“
7 Direktyvos 98/5 6 straipsnyje „Taikytinos profesinės veiklos taisyklės“ 1 dalyje numatyta:
„Nepaisant profesinės veiklos taisyklių, kurios jam taikomos jo buveinės valstybėje narėje, teisininkui, besiverčiančiam advokato veikla pagal savo buveinės šalies profesinį vardą priimančiosios valstybės narės teritorijoje, dėl visos šioje teritorijoje jo vykdomos veiklos taikomos tos pačios profesinės veiklos taisyklės kaip ir teisininkui, besiverčiančiam advokato praktika pagal atitinkamą priimančiosios valstybės narės profesinį vardą.“
Graikijos teisės aktai
8 Graikijos Respublika Direktyvą 98/5 į nacionalinę teisę perkėlė 2000 m. gegužės 23 d. Proedriko Diatagma 152/2000, Diefkolynsi tis monimis askisis tou dikigorikou epangelmatos stin Ellada apo dikigorous pou apektisan ton epangelmatiko tous titlo se allo kratos-melos tis EE (Prezidento dekretas 152/2000 „dėl palengvinimo advokatams, kurie savo kvalifikaciją įgijo kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, verstis nuolatine advokato praktika Graikijoje“) (FEK A’ 130).
9 Šio Prezidento dekreto 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta:
„1. Tam, kad galėtų užsiimti profesine veikla Graikijoje, advokatas privalo būti įtrauktas į apylinkės, kurioje ketina vykdyti savo veiklą, praktikuojančių advokatų sąrašą ir turėti kontorą toje apylinkėje.
2. Sprendimą dėl tokio įtraukimo priima minėtos advokatūros taryba po to, kai suinteresuotasis asmuo pateikia tokius dokumentus:
<…>
c) profesinį vardą suteikusios buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos arba kitos buveinės šalies kompetentingos institucijos išduotą pažymą apie suinteresuotojo asmens įtraukimą į advokatų sąrašą <…>“
10 Kodikas dikigoron (Advokatų kodeksas; Įstatymas 4194/2013, FEK A’ 208) 6 straipsnio „Sąlygos tapti advokatu. Su advokato praktika nesuderinamos aplinkybės“ 6 dalyje nustatyta:
„Advokatas negali būti <…> vienuolis.“
11 Iš Advokatų kodekso 7 straipsnio 1 dalies a ir c punktų matyti, kad advokato statusą ipso jure praranda ir iš advokatūros, kurios narys yra, tvarkomo advokatų sąrašo pašalinamas asmuo, kuris yra dvasininkas arba vienuolis arba kuris paskiriamas eiti ar eina mokamas pareigas pagal sutartį, pagal kurią užmezgami darbo arba valstybės tarnybos santykiai dirbant bet kokiam privatinės arba viešosios teisės reglamentuojamam juridiniam asmeniui.
Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
12 Vienuolis Eirinaios, ieškovas pagrindinėje byloje, yra Petra vienuolyno, esančio Kardicoje (Graikija), vienuolis.
13 2015 m. birželio 12 d. prašymu vienuolis Eirinaios paprašė DSA įtraukti jį į specialųjį Atėnų (Graikija) advokatūros tvarkomą praktikuojančių advokatų sąrašą kaip advokatą, kuris atitinkamą profesinį vardą įgijo kitoje valstybėje narėje, būtent Kipre.
14 2015 m. birželio 18 d. DSA šį prašymą atmetė; ji rėmėsi nacionalinės teisės nuostatomis, susijusiomis su vertimosi advokato profesija ir vienuolio statuso nesuderinamumu, ir padarė išvadą, kad šios nuostatos taip pat taikomos advokatams, kurie ketina užsiimti šia profesija Graikijoje pagal buveinės valstybėje suteiktą profesinį vardą.
15 2015 m. rugsėjo 29 d. vienuolis Eirinaios užginčijo šį sprendimą Symvoulio tis Epikrateias (Valstybės Taryba, Graikija).
16 Grįsdamas savo ieškinį jis, be kita ko, nurodo nacionalinės teisės aktų nesuderinamumą su Direktyvos 98/5 nuostatomis, motyvuodamas tuo, kad šiuose teisės aktuose nustatyta šioje direktyvoje nenumatyta sąlyga. Be to, jis teigia, kad minėta direktyva visiškai suderintos taisyklės, susijusios su advokatų, kurie savo kvalifikaciją įgijo kitoje valstybėje narėje, įtraukimo į priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos tvarkomą advokatų sąrašą sąlygomis.
17 DSA iš esmės teigia, kad nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos vienuoliai negali būti advokatai, pateisinami taisyklėmis ir pagrindiniais principais, reglamentuojančiais vertimąsi advokato profesija priimančiojoje valstybėje narėje.
18 Šiuo klausimu ši institucija mano, kad vienuolio statusas jam neleidžia, atsižvelgiant į šias taisykles ir principus, pateikti tokių garantijų: be kita ko, būti nepriklausomam nuo dvasinės vadovybės, kuriai jis priklauso, visiškai atsiduoti advokato profesinei veiklai, gebėti nagrinėti bylas konfliktinėmis sąlygomis, realiai įsisteigti atitinkamo teismo apylinkėje ir laikytis draudimo teikti paslaugas nemokamai.
19 Symvoulio tis Epikrateias (Valstybės Taryba) prašo išaiškinti Direktyvos 98/5 3 straipsnį. Atsižvelgdamas į reikalavimus, išplaukiančius iš priimančiojoje valstybėje narėje advokatams taikomų profesinę veiklą ir profesinę etiką reglamentuojančių nacionalinės teisės taisyklių, kurios neleidžia vienuoliui užsiimti advokato profesine veikla, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar šios valstybės narės kompetentinga nacionalinė institucija bet kuriuo atveju turi įtraukti į advokatų sąrašą vienuolį, kad jis galėtų verstis advokato praktika pagal buveinės valstybėje narėje įgytą profesinį vardą.
20 Minėto teismo nuomone, šis klausimas juo labiau kyla dėl to, kad priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, remdamasi nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią vienuolio statusas neleidžia užtikrinti reikalavimų laikymosi ir garantijų, kurie turi būti užtikrinami siekiant Graikijoje verstis advokato profesija, turėtų automatiškai konstatuoti suinteresuotojo asmens padarytą profesinę veiklą ir profesinę etiką reglamentuojančių nacionalinės teisės taisyklių pažeidimą.
21 Šiomis aplinkybėmis Symvoulio tis Epikrateias (Valstybės Taryba) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:
„Ar Direktyvos [98/5] 3 straipsnis turi būti suprantamas taip, kad nacionalinės teisės aktų leidėjas gali uždrausti įtraukti Graikijos bažnyčios vienuolį į valstybės narės, kitos nei ta, kurioje jam suteiktas profesinis vardas, kompetentingos institucijos tvarkomą sąrašą kaip advokatą, kuris siekia šioje valstybėje užsiimti profesine veikla, naudodamas buveinės šalyje suteiktą profesinį vardą, motyvuodamas tuo, kad pagal nacionalinę teisę Graikijos bažnyčios vienuoliai negali būti įtraukti į praktikuojančių advokatų sąrašus, nes dėl jų statuso nėra garantijų, kurios pripažįstamos būtinomis norint verstis advokato praktika?“
Dėl prejudicinio klausimo
22 Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 98/5 3 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad ji draudžia nacionalinės teisės normą, pagal kurią vienuolio statusą turinčio advokato, įregistruoto kaip advokato buveinės valstybės narės kompetentingoje institucijoje, neleidžiama įregistruoti priimančiosios valstybės narės kompetentingoje institucijoje, kad jis galėtų užsiimti savo profesija, naudodamasis buveinės valstybėje suteiktu profesiniu vardu, nes pagal šias teisės normas vienuolio statusas nedera su advokato praktika.
23 Iš karto reikia priminti, kad pagal Direktyvos 98/5 1 straipsnio 1 dalį šios direktyvos tikslas yra sudaryti sąlygas verstis nuolatine advokato praktika kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo įgyta profesinė kvalifikacija.
24 Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra konstatavęs, kad minėtoje direktyvoje įtvirtinama abipusė advokatų, pageidaujančių vykdyti veiklą pagal buveinės valstybėje narėje suteiktą profesinį vardą, profesinių vardų pripažinimo tvarka (2014 m. liepos 17 d. Sprendimo Torresi, C‑58/13 ir C‑59/13, EU:C:2014:2088, 36 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
25 Be to, kaip matyti iš Direktyvos 98/5 6 konstatuojamosios dalies, ja Sąjungos teisės aktų leidėjas, be kita ko, siekė panaikinti nacionalinės teisės normų, reglamentuojančių registravimąsi kompetentingose institucijose, skirtumus, dėl kurių atsiranda nelygybė ir laisvo judėjimo kliūčių (2014 m. liepos 17 d. Sprendimo Torresi, C‑58/13 ir C‑59/13, EU:C:2014:2088, 37 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
26 Tokiomis aplinkybėmis Direktyvos 98/5 3 straipsnis visiškai suderina išankstines sąlygas, kurias būtina įvykdyti siekiant pasinaudoti šios direktyvos suteikta įsisteigimo teise, numatant, kad advokatas, pageidaujantis verstis advokato praktika kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje įgijo savo profesinę kvalifikaciją, turi registruotis tos valstybės narės kompetentingoje institucijoje, kuri tokią registraciją privalo atlikti „atsižvelgdama į pažymėjimą apie jo registraciją kilmės valstybės narės kompetentingoje institucijoje“ (2014 m. liepos 17 d. Sprendimo Torresi, C‑58/13 ir C‑59/13, EU:C:2014:2088, 38 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
27 Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad pažymėjimo, kuriuo patvirtinama registracija buveinės valstybės narės kompetentingoje institucijoje, pateikimas priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai yra vienintelė sąlyga, kurią suinteresuotasis asmuo turi įvykdyti, kad būtų įregistruotas priimančiojoje valstybėje narėje ir galėtų verstis praktika šioje valstybėje narėje pagal buveinės valstybėje narėje suteiktą profesinį vardą (2014 m. liepos 17 d. Sprendimo Torresi, C‑58/13 ir C‑59/13, EU:C:2014:2088, 39 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
28 Taigi darytina išvada, kad advokatai, įgiję teisę naudotis šiuo profesiniu vardu kurioje nors valstybėje narėje, kaip antai ieškovas pagrindinėje byloje, ir kurie pateikia priimančios valstybės narės kompetentingai institucijai pažymėjimą, patvirtinantį jų įregistravimą šios pirmosios valstybės narės kompetentingoje institucijoje, turi būti laikomi įvykdžiusiais visas būtinas sąlygas, kad būtų įregistruoti priimančiosios valstybės narės kompetentingoje institucijoje pagal buveinės valstybėje narėje suteiktą profesinį vardą.
29 Šios išvados nepaneigia tai, kad pagal Direktyvos 98/5 6 straipsnio 1 dalį advokatui, besiverčiančiam tokia praktika pagal savo buveinės šalies profesinį vardą priimančiosios valstybės narės teritorijoje, nepriklausomai nuo profesinę veiklą ir profesinę etiką reglamentuojančių nacionalinės teisės taisyklių, kurios jam taikomos jo buveinės valstybėje narėje, taikomos tos pačios profesinės veiklos ir profesinės etikos taisyklės kaip ir advokatams, besiverčiantiems tokia praktika pagal atitinkamą priimančiosios valstybės narės profesinį vardą, kiek tai susiję su bet kuria veikla, vykdoma šios valstybės teritorijoje.
30 Iš tiesų reikia skirti, viena vertus, advokato, pageidaujančio verstis advokato praktika priimančiojoje valstybėje narėje pagal savo buveinės šalies profesinį vardą, įregistravimą šios valstybės narės kompetentingoje institucijoje, kuriam pagal šios direktyvos 3 straipsnio 2 dalį taikoma tik viena šio sprendimo 26–28 punktuose nurodyta sąlyga, nuo, kita vertus, paties advokato profesinės veiklos vykdymo minėtoje valstybėje narėje, kai šiam advokatui, remiantis minėtos direktyvos 6 straipsnio 1 dalimi, taikomos profesinę veiklą ir profesinę etiką reglamentuojančios nacionalinės teisės taisyklės, galiojančios toje pačioje valstybėje narėje.
31 Šiuo klausimu primintina, kad šios taisyklės, priešingai nei taisyklės, kuriose reglamentuojamos išankstinės šio įregistravimo sąlygos, nebuvo suderintos, todėl jos gali labai skirtis nuo buveinės valstybėje narėje galiojančių taisyklių. Be to, kaip patvirtina šios direktyvos 7 straipsnio 1 dalis, dėl šių taisyklių nesilaikymo gali būti skirtos priimančiosios valstybės narės teisėje numatytos sankcijos. Šios sankcijos, nelygu atvejis, gali lemti išbraukimą iš atitinkamo šios valstybės narės advokatų sąrašo (šiuo klausimu žr. 2010 m. gruodžio 2 d. Sprendimo Jakubowska, C‑225/09, EU:C:2010:729, 57 punktą).
32 Nagrinėjamu atveju iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktos informacijos matyti, kad, priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos manymu, tuomet, kai advokato profesija užsiima vienuolis, nėra šio sprendimo 18 punkte nurodytų garantijų, kurios, remiantis šios valstybės narės teise, turi būti norint užsiimti šia veikla.
33 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad nacionalinės teisės aktų leidėjas turi teisę numatyti tokias garantijas, jeigu šiam tikslui nustatytos taisyklės neviršija to, kas būtina jam pasiekti. Konkrečiai kalbant, interesų konflikto nebuvimas yra būtina sąlyga siekiant verstis advokato praktika, todėl reikalaujama, kad advokatai būtų nepriklausomi nuo valdžios institucijų ir niekaip nebūtų jų veikiami.
34 Vis dėlto ši nacionalinės teisės leidėjo numatyta galimybė negali jam leisti prie išankstinių registracijos priimančiosios valstybės narės kompetentingoje institucijoje sąlygų, kurios, kaip priminta šio sprendimo 26 punkte, buvo visiškai suderintos, pridėti papildomų sąlygų, susijusių su profesinės veiklos ir profesinės etikos reikalavimų laikymuisi. Todėl, jeigu būtų atsisakyta advokatą, norintį verstis advokato praktika priimančiojoje valstybėje narėje naudojant savo buveinės šalies profesinį vardą, įregistruoti tos valstybės narės kompetentingose institucijose vien dėl to, kad jis turi vienuolio statusą, tai reikštų, kad prie Direktyvos 98/5 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų būtų pridėta papildoma registravimo sąlyga, nors to minėta nuostata neleidžia.
35 Be to, kaip priminta šio sprendimo 33 punkte, priimančiojoje valstybėje narėje taikomos profesinio elgesio ir profesinės etikos taisyklės, kad atitiktų Sąjungos teisę, pirmiausia turi atitikti proporcingumo principą, o tai reiškia, kad jos neturi viršyti to, kas būtina siekiamiems tikslams pasiekti. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi atlikti reikalingus patikrinimus, susijusius su pagrindinėje byloje nagrinėjama nesuderinamumo taisykle.
36 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 98/5 3 straipsnio 2 dalis aiškintina kaip draudžianti nacionalinės teisės aktus, neleidžiančius vienuolio statusą turinčiam advokatui, kuris kaip advokatas įtrauktas į buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos tvarkomą advokatų sąrašą, užsiregistruoti priimančiosios valstybės narės kompetentingoje institucijoje, siekiant joje užsiimti savo profesija naudojant buveinės šalyje suteiktą profesinį vardą, nes pagal šiuose teisės aktus vienuolio statusas nedera su advokato profesinės veiklos vykdymu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:
1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/5/EB, skirtos padėti teisininkams verstis nuolatine advokato praktika kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo įgyta kvalifikacija, 3 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti kaip draudžiančią nacionalinės teisės normą, pagal kurią neleidžiama vienuolio statusą turintį advokatą, įregistruotą kaip advokatą buveinės valstybės narės kompetentingoje institucijoje, įregistruoti priimančiosios valstybės narės kompetentingoje institucijoje, kad jis galėtų užsiimti savo profesija, naudodamasis buveinės valstybėje suteiktu profesiniu vardu, nes pagal šias teisės normas vienuolio statusas nedera su advokato praktika.
Parašai.