Language of document : ECLI:EU:F:2008:137

TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2008 m. lapkričio 5 d.

Byla F‑48/06

Eric Avanzata ir kt.

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Viešoji tarnyba – Sutartininkai – Priskyrimas prie lygio ir darbo užmokestis – Buvę pagal Liuksemburgo teisę įdarbinti darbuotojai“

Dalykas: Pagal EB 236 straipsnį ir AE 152 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo E. Avanzata ir 20 kitų Komisijos sutartininkų prašo panaikinti Liuksemburge esančios tarnybos „Infrastruktūra ir logistika“ Personalo skyriaus vadovo sprendimus, kuriais nustatomos jų įdarbinimo sąlygos, būtent jų pareigų grupė, lygis, pakopa ir darbo užmokestis.

Sprendimas: Ieškinį atmesti. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Procesas – Terminas įrodymams pateikti – Tarnautojų teismo procedūros reglamento 42 straipsnis

(Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 46 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos d punktas, 48 straipsnio 1 dalis ir 66 straipsnio 2 dalis; Tarnautojų teismo procedūros reglamento 39 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos e punktas, 42 straipsnis ir 58 straipsnio 5 dalis)

2.      Procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Skundžiamo akto nepateikimas

(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnis; Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 3–6 dalys)

3.      Pareigūnai – Ieškinys – Išankstinis administracinis skundas – Terminai

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 117 straipsnis)

4.      Pareigūnai – Ieškinys – Išankstinis administracinis skundas – Pateikimo data – Administracijos gavimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 117 straipsnis)

5.      Pareigūnai – Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos – Galimybė taikyti sutartininkams skirtą IV antraštinę dalį, nepriklausoma nuo to, ar apibrėžtos šių tarnautojų skirtingoms pareigų grupėms priskirtinos pareigos ir užduotys

(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 80 straipsnio 2 bei 3 dalys ir IV antraštinė dalis; Tarybos reglamentas Nr. 723/2004)

6.      Pareigūnai – Sutartininkai – Darbo užmokestis – Anksčiau pagal nacionalinės teisės nuostatas įdarbintiems tarnautojams sumažėjusio darbo užmokesčio kompensacija

(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų priedo 2 straipsnio 2 dalis)

7.      Pareigūnai – Atstovavimas – Personalo komitetas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 9 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa)

1.      Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 46 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos d punktą, kuris iš esmės pakartotas Tarnautojų teismo procedūros reglamento 39 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos e punkte, įrodymai iš principo turi būti nurodyti atsiliepime į ieškinį. Tačiau, kaip ir Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 1 dalyje, Tarnautojų teismo procedūros reglamento 42 straipsnyje numatyta, kad šalys gali pateikti papildomų įrodymų, kol nesibaigė žodinis nagrinėjimas, su sąlyga, kad vėlavimas juos pateikti yra tinkamai pagrįstas.

Vis dėlto Tarnautojų teismo procedūros reglamento 42 straipsnyje numatyta naikinamojo termino taisyklė netaikoma teikiant paneigiamuosius įrodymus ir papildant anksčiau pateiktus įrodymus po to, kai kita šalis atsiliepime į ieškinį pateikia paneigiamuosius įrodymus. Ši nuostata skirta naujų įrodymų teikimui ir turi būti skaitoma atsižvelgiant į minėto reglamento 58 straipsnio 5 dalį, pakartojančią Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 66 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad šalis visada gali pateikti paneigiamuosius įrodymus arba papildyti anksčiau pateiktus įrodymus.

Su sutartininkais sudarytų sutarčių, kurių sąlygos skiriasi nuo priešingos šalies pateiktų sutarčių sąlygų, kopijos yra ne nauji įrodymai, bet kitos šalies pateiktus įrodymus paneigiantys įrodymai, kuriems netaikoma ši naikinamojo termino taisyklė.

(žr. 33–38 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1998 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Baustahlgewebe prieš Komisiją, C‑185/95 P, Rink. p. I‑8417, 71 ir 72 punktai.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1993 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo Nielsen ir Møller prieš ESRK, T‑84/92, Rink. p. II‑949, 39 punktas; 2001 m. kovo 6 d. Sprendimo Campoli prieš Komisiją, T‑100/00, Rink. VT p. I‑A‑71 ir II‑347, 19 punktas; 2006 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Westfalen Gassen Nederland prieš Komisiją, T‑303/02, Rink. p. II‑4567, 189 punktas; 2007 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Komisija prieš Trends, T‑449/04, Rink. p. II‑106*, 59 punktas.

2.      Nors pagal Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnį ir Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 4 dalį prie ieškinio prireikus turi būti pridėtas prašomas panaikinti aktas, nei Statute, nei Procedūros reglamente nenumatyta, kad nepridėjus šio akto ieškinys automatiškai tampa nepriimtinas. Pagal minėto procedūros reglamento 44 straipsnio 6 dalį tuo atveju, kai ieškinys neatitinka šio reglamento 44 straipsnio 3–5 dalių reikalavimų, kancleris nustato protingą terminą, per kurį ieškovas turi pašalinti ieškinio trūkumus arba pateikti šiose nuostatose nurodytus dokumentus. Jei iki nustatyto termino trūkumai nepašalinami arba reikalingi dokumentai nepateikiami, Tarnautojų teismas priima sprendimą, ar dėl šių sąlygų neįvykdymo ieškinys laikytinas nepriimtinu dėl formos reikalavimų nesilaikymo.

Tačiau jei kancleris nepaprašė ieškovo ištaisyti ieškinio trūkumus arba pateikti trūkstamus dokumentus, reikia konstatuoti, kad nė viena Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento nuostata nedraudžiama Tarnautojų teismui imtis proceso organizavimo priemonių, kad atitinkamas dokumentas jam būtų pateiktas. Be to, iš šio reglamento 44 straipsnio 6 dalies neišplaukia, kad ieškinys turi būti pripažintas nepriimtinu vien dėl to, kad nesilaikyta šio reglamento 44 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, jei ieškovui nepasiūlyta papildyti ieškinį.

(žr. 48–50 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2003 m. rugpjūčio 5 d. Nutarties Industrias Químicas del Vallés prieš Komisiją, T‑158/03 R, Rink. p. II‑3041, 44 punktas.

3.      Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, kuri, vadovaujantis Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 117 straipsniu, sutartininkams taikoma pagal analogiją, skundas dėl asmens nenaudai priimto akto turi būti pateiktas per tris mėnesius nuo pranešimo apie sprendimą atitinkamam asmeniui dienos, bet ne vėliau kaip nuo tos dienos, kai jis apie tokį pranešimą sužinojo, jei priemonė skirta konkrečiam asmeniui. Tam, kad apie sprendimą būtų tinkamai pranešta pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, reikia ne tik to, kad apie jį būtų pranešta adresatui, bet ir kad šis turėtų galimybę veiksmingai susipažinti su jo turiniu.

Tačiau to, kad sutartininkas susipažino su sutarties turiniu, nepakanka, kad prasidėtų ieškiniui pateikti numatyto trijų mėnesių termino eiga. Sutartis tarp tarnautojo ir institucijos ima veikti nuo pasirašymo momento, taigi, jei susitarta dėl visų sutarties sąlygų, nuo šio momento atsiranda ir jos neigiamo poveikio tarnautojui galimybė.

(žr. 59–62 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1976 m. birželio 15 d. Sprendimo Jänsch prieš Komisiją, 5/76, Rink. p. 1027, 10 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2002 m. liepos 11 d. Sprendimo Martínez Páramo ir kt. prieš Komisiją, T‑137/99 ir T‑18/00, Rink. VT p. I‑A‑119 ir II‑639, 56 punktas; 2005 m. vasario 14 d. Nutarties Ravailhe prieš Regionų komitetą, T‑406/03, Rink. VT p. I‑A‑19 ir II‑79, 57 punktas; 2006 m. spalio 19 d. Sprendimo Buendía Sierra prieš Komisiją, T‑311/04, Rink. VT. p. II‑4137, 121 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. vasario 21 d. Sprendimo Vande Velde prieš Komisiją, F‑60/05, neskelbiamo Rinkinyje, 25 punktas; 2008 m. liepos 10 d. Sprendimo Maniscalco prieš Komisiją, F‑141/04, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 25 punktas.

4.      Nors nustatant skundo dėl asmens nenaudai priimto akto pateikimo datą, kaip ji suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, tai, kad administracija uždėjo registracijos spaudą ant jai atsiųsto dokumento, nereiškia, kad jame nurodyta tikroji šio dokumento pateikimo data, vis dėlto tai yra gero administracinio valdymo priemonė, leidžianti preziumuoti, kol neįrodyta priešingai, kad šį dokumentą ji gavo nurodytą dieną. Šią datą užginčijęs pareigūnas privalo pateikti bet kokius įrodymus, pavyzdžiui, administracijos išduotą kvitą arba registruoto laiško gavimo patvirtinimą, kurie paneigtų su registracijos spaudu susijusią prezumpciją ir taip įrodytų, kad skundas iš tikrųjų buvo pateiktas kitą dieną.

(žr. 67 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2006 m. gegužės 15 d. Nutarties Schmit prieš Komisiją, F‑3/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑9 et II‑A‑1‑33, 29 ir 30 punktai.

5.      Jokia Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų ar Reglamento Nr. 723/2004, iš dalies keičiančio Pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, nuostata nereikalaujama, kad sutartininkams skirtos šių sąlygų IV antraštinės dalies, būtent jų įdarbinimo nuostatų, taikymas priklausytų nuo pareigų ir užduočių aprašymo, kaip tai numatyta šių sąlygų 80 straipsnio 3 dalyje.

Tačiau negalima pagrįstai teigti, kad Bendrijos institucija pažeidė gero valdymo ir gero administravimo principą, kai sutartininkų įdarbinimo procedūrą ir jų darbą reglamentuojančiose vidaus taisyklėse nepakankamai išsamiai apibrėžė kiekvienai šių pareigų grupei priskiriamas pareigas ir užduotis, minimas Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 80 straipsnio 2 dalyje.

Be to, kadangi šiose vidaus taisyklėse neapibrėžtos pareigos ir užduotys, kaip jos suprantamos pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 80 straipsnio 3 dalį, negalima remtis procedūros pažeidimu dėl nesitarimo su Pareigūnų tarnybos nuostatų komitetu, kaip tai nurodyta tame pačiame 80 straipsnio 3 dalyje.

(žr. 89–93 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2006 m. spalio 19 d. Sprendimo De Smedt prieš Komisiją, F‑59/05, Rink. VT p. II‑A‑1‑409, 52 punktas, patvirtintas 2007 m. liepos 9 d. Pirmosios instancijos teismo Nutartimi De Smedt prieš Komisiją, T‑415/06 P, Rink. VT p. I‑A‑2‑0000 ir II‑A‑2‑0000, 40 punktu.

6.      Iš Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų priedo 2 straipsnio 2 dalies formuluotės aiškiai matyti, kad darbo užmokesčio priedas, mokamas dėl šio užmokesčio sumažėjimo, kai sutartininku įdarbintas asmuo, kurį prieš tai su institucija siejo darbo vietos valstybės narės teisės reglamentuojama darbo sutartis, palyginti su tuo, ką šis asmuo gaudavo pagal ankstesnę sutartį, yra paprasčiausia institucijai suteikta galimybė. Be to, šio 2 straipsnio 2 dalimi institucijai paliekama didelė diskrecija vertinti nustatant priedo sumą, nes ji turi atsižvelgti į skirtumus tarp anksčiau taikytų nacionalinės teisės aktų mokesčių, socialinio draudimo bei pensijų srityse ir atitinkamų sutartininkui taikytinų taisyklių.

(žr. 101 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. liepos 5 d. Sprendimo Abarca Montiel ir kt. prieš Komisiją, F‑24/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 92 punktas; 2007 m. liepos 5 d. Sprendimo Ider ir kt. prieš Komisiją, F‑25/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 92 punktas; 2007 m. liepos 5 d. Sprendimo Bertolete ir kt. prieš Komisiją, F‑26/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 80 punktas.

7.      Nors Pareigūnų tarnybos nuostatų 9 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta, kad Personalo komitetas atstovauja personalo interesams institucijų atžvilgiu, palaiko nuolatinį institucijos ir personalo ryšį bei prisideda prie sklandaus tarnybų darbo suteikdamas galimybę personalui pareikšti nuomonę, šios nuostatos negalima aiškinti kaip sukuriančios institucijai pareigą tartis su Personalo komitetu dėl visų šios institucijos priemonių, priimamų su jos tarnybų veikla susijusioje srityje.

(žr. 115 ir 116 punktus)