EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (vienas teisėjas) SPRENDIMAS

2015 m. gruodžio 18 d.

(Byla F‑37/12)

Carlo De Nicola

prieš

Europos investicijų banką (EIB)

„Viešoji tarnyba – EIB personalas – Psichologinis priekabiavimas – Tyrimo procedūra – Tyrimo komiteto ataskaita – Klaidinga psichologinio priekabiavimo apibrėžtis – EIB pirmininko sprendimas netenkinti skundo – Panaikinimas – Ieškinys dėl žalos atlyginimo“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo C. De Nicola iš esmės prašo, pirma, panaikinti 2011 m. gruodžio 20 d. Europos investicijų banko (toliau – EIB arba Bankas) pirmininko sprendimą atmesti jo skundą dėl psichologinio priekabiavimo ir, antra, priteisti iš EIB žalos, kurią ieškovas mano patyręs dėl šio priekabiavimo, atlyginimą.

Sprendimas:      Panaikinti 2011 m. gruodžio 20 d. Europos investicijų banko pirmininko sprendimą atmesti C. De Nicola skundą dėl psichologinio priekabiavimo. Atmesti likusią ieškinio dalį. Europos investicijų bankas padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiamos C. De Nicola patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Santrauka

1.      Pareigūnų ieškiniai – Europos investicijų banko tarnautojai – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Parengiamasis aktas – Tyrimo komiteto priekabiavimo srityje nuomonė

(Europos investicijų banko personalo etikos kodekso 3.6 straipsnis; Europos investicijų banko orumo darbe politikos 5.5 punktas)

2.      Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Vidaus tyrimas dėl tariamo psichologinio priekabiavimo – Tyrimo komiteto nuomonė, kurią priimant padaryta pažeidimų – Banko vidaus teisės aktuose nustatytos psichologinio priekabiavimo apibrėžties nepaisymas – Priekabiautojo piktavališko ketinimo reikalavimas – Neleistinumas

(Europos investicijų banko personalo etikos kodekso 3.6.1 straipsnis; Europos investicijų banko orumo darbe politikos 2.1 straipsnis)

1.      Asmens nenaudai priimtos yra tik priemonės, sukeliančios privalomų teisinių pasekmių, kurios gali tiesiogiai ir iš karto turėti įtakos ieškovo interesams ir konkrečiai pakeisti jo teisinę padėtį. Kai kalbama apie aktus ar sprendimus, kurių rengimas apima kelis etapus, ypač užbaigiant vidaus procedūrą, tik priemonės, kuriomis išreiškiama galutinė administracijos pozicija šios procedūros pabaigoje, o ne tarpinės priemonės, kurių tikslas – parengti galutinį sprendimą, iš esmės yra aktai, kuriuos galima ginčyti. Sprendimo parengiamieji dokumentai nėra asmens nenaudai priimti aktai; tik pareikšdamas ieškinį dėl pasibaigus procedūrai priimto sprendimo ieškovas gali ginčyti su šiuo sprendimu glaudžiai susijusių ankstesnių aktų teisėtumą.

Todėl kadangi Europos investicijų banko tyrimo komiteto nuomonė savaime nėra aktas, kurį galima ginčyti, reikalavimai dėl jos panaikinimo turi būti atmesti kaip nepriimtini.

Tačiau šio tyrimo komiteto nuomonės neteisėtumu galima remtis grindžiant reikalavimus panaikinti Europos investicijų banko pirmininko galutinį sprendimą. Iš tiesų iš Europos investicijų banko priimto ir Banko personalo etikos kodekso 3.6 straipsnyje numatyto vidaus teisės akto, pavadinto „Asmens orumo gerbimo darbe politika“, matyti, kad tyrimo komiteto nuomonė yra esminis formalumas ir galimi materialiniai ar procedūriniai pažeidimai, padaryti ją rengiant, daro neteisėtą Banko pirmininko galutinį sprendimą, kurį šis priima remdamasis minėta nuomone.

(žr. 47–49 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2014 m. lapkričio 11 d. Sprendimo De Nicola / EIB, F‑52/11, EU:F:2014:243, 144 ir 145 punktai.

2.      Europos investicijų banko etikos kodekso 3.6.1 straipsnyje psichologinis priekabiavimas yra apibrėžiamas kaip gana ilgą laiką kartojami priešiški arba netinkami žodžiai, pasikartojantis elgesys arba veiksmai, kuriuos vienas arba keli personalo nariai sako kitam personalo nariui, jam parodo arba atlieka. Banko orumo darbe politikoje patikslinta, kad aplinkybė, jog toks elgesys yra tyčinis ar ne, neturi reikšmės. Lemiamas principas yra tai, kad priekabiavimas ir bauginimas yra nepageidautinas ir nepriimtinas elgesys, kenkiantis jį patiriančio asmens savigarbai ir pasitikėjimui savimi.

Darytina išvada, kad, atsižvelgiant į Banko vidaus teisės aktus, psichologinis priekabiavimas, sukeliantis Bankui pareigą padėti, yra tuomet, kai priekabiautojo žodžiai, pasikartojantis elgesys arba veiksmai objektyviai, t. y. dėl paties savo turinio, pakenkė juos patyrusio Banko darbuotojo savigarbai ir pasitikėjimui savimi, ir nėra būtina įrodyti priekabiautojo tyčios.

Šių privalomų vidaus teisės aktų neatitinka tyrimo komiteto priekabiavimo srityje nuomonė, kurioje reikalaujama, kad elgesys būtų tyčinis, norint ji pripažinti psichologiniu priekabiavimu.

(žr. 53, 54 ir 56 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2014 m. lapkričio 11 d. Sprendimo De Nicola / EIB, F‑52/11, EU:F:2014:243, 154 punktas.