GENERALINIO ADVOKATO
HENRIK SAUGMANDSGAARD ØE IŠVADA,
pateikta 2018 m. lapkričio 22 d.(1)
Byla C‑578/17
Oy Hartwall Ab
Kita proceso šalis:
Patentti‑ ja rekisterihallitus
(Korkein hallinto‑oikeus (Aukščiausiasis administracinis teismas, Suomija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Prekių ženklai – Direktyva 2008/95/EB – 2 straipsnis – 3 straipsnio 1 dalies b punktas ir 3 dalis – Atsisakymo ar negaliojimo pagrindai – Skiriamasis požymis – Dėl naudojimo įgytas skiriamasis požymis – Būdingas skiriamasis požymis – Grafinis pavaizdavimas – Spalvinis ar vaizdinis prekių ženklas – Spalvinis prekių ženklas, pateiktas kaip vaizdinis prekių ženklas – Įregistravimo sąlygos – Prekių ženklų kategorijos – Prekių ženklų rūšys – Prekių ženklo paraiškoje esantys prieštaringumai“
I. Įvadas
1. Šiame prašyme priimti prejudicinį sprendimą Korkein hallinto‑oikeus (Aukščiausiasis administracinis teismas, Suomija) pateikė Teisingumo Teismui kelis prejudicinius klausimus, susijusius su grafinio pavaizdavimo reikalavimo, nurodyto Direktyvos 2008/95/EB(2) 2 straipsnyje, ir skiriamojo požymio reikalavimo, nurodyto šios direktyvos 2 straipsnyje ir 3 straipsnio 1 dalies b punkte, išaiškinimu.
2. Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas nagrinėjant bendrovės Oy Hartwall Ab ir Patentti‑ ja rekisterihallitus (Patentų ir registrų tarnyba, Suomija) ginčą. Pastaroji atmetė Oy Hartwall pateiktą paraišką įregistruoti spalvinį prekių ženklą, remdamasi tuo, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas neturi reikalaujamo spalvinio prekių ženklo skiriamojo požymio. Šioje paraiškoje spalvinis prekių ženklas buvo grafiškai pavaizduotas kaip figūra.
3. Taigi šioje byloje keliamas klausimas, kaip dėl spalvinio prekių ženklo galimo įregistravimo reikia aiškinti grafinio pavaizdavimo reikalavimą ir skiriamojo požymio reikalavimą, kurie nurodyti Direktyvoje 2008/95. Konkrečiau kalbant, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia sužinoti, ar pagal šios direktyvos 2 ir 3 straipsnius draudžiama įregistruoti spalvinį prekių ženklą, kuris paraiškoje įregistruoti prekių ženklą grafiškai pavaizduotas kaip figūra.
4. Šioje išvadoje nurodysiu, kodėl manau, viena vertus, kad šios direktyvos 2 straipsnį, 3 straipsnio 1 dalies b punktą ir 3 dalį reikia aiškinti taip, kad tai, ar prekių ženklą prašoma įregistruoti kaip vaizdinį, ar kaip spalvinį prekių ženklą, turi reikšmės aiškinant skiriamojo požymio reikalavimą ir, kita vertus, kad pagal šios direktyvos 2 straipsnį draudžiama įregistruoti prekių ženklą, kuris, kaip nagrinėjamu atveju, grafiškai pavaizduotas kaip figūra, o pareiškėjas prašo jį įregistruoti kaip spalvinį prekių ženklą.
II. Teisinis pagrindas
A. Direktyva 2008/95(3)
5. Šios direktyvos 2 straipsnis „Žymenys, sudarantys [galintys sudaryti] prekių ženklą“ suformuluotas taip:
„Prekių ženklas gali būti sudarytas iš bet kokio žymens, kurį galima pavaizduoti grafiškai, būtent [be kita ko], iš žodžių, įskaitant asmenvardžius, piešinių, raidžių, skaitmenų, išorinio prekių ar jų pakuotės vaizdo [prekių ar jų pakuotės formos], su sąlyga, kad tokie žymenys leidžia atskirti vienai įmonei priklausančias prekes arba paslaugas nuo kitai įmonei priklausančių prekių arba paslaugų.“
6. Šios direktyvos 3 straipsnio, susijusio su atsisakymo registruoti ar negaliojimo pagrindais, 1 dalies b punkte ir 3 dalyje nustatyta:
„1. Toliau išvardyti žymenys neregistruojami arba, jeigu įregistruoti, [jų] registracija gali būti pripažinta negaliojančia:
<…>
b) prekių ženklai, neturintys jokių skiriamųjų požymių;
<…>
3. Neatsisakoma registruoti prekių ženklą ar jo registracija nepripažįstama negaliojančia 1 dalies b, c arba d punktuose nurodyta tvarka, jeigu iki paraiškos įregistruoti padavimo datos ir vėliau jį naudojant prekių ženklas įgijo skiriamąjį požymį. Bet kuri valstybė narė gali papildomai numatyti, jog ši nuostata taikoma ir tada, kai skiriamasis požymis buvo įgytas po paraiškos įregistruoti padavimo arba registravimo datos.“
B. Suomijos teisė
7. Direktyva 2008/95 buvo perkelta į Suomijos teisę 1964 m. sausio 10 d. Prekių ženklų įstatymu Nr. 7/1964, pastarąjį kartą iš dalies pakeistu, kiek tai susiję su šioje byloje taikytina redakcija, Įstatymu Nr. 56/2000.
8. Pagal Prekių ženklų įstatymo 1 straipsnio 2 dalį (pastarąjį kartą iš dalies pakeistą, kiek tai susiję su šioje byloje taikytina redakcija, Įstatymu Nr. 39/1993) prekių ženklas gali būti sudarytas iš bet kokio žymens, kurį galima pavaizduoti grafiškai ir kuris leidžia atskirti vienas rinkai pateiktas prekes nuo kitų. Šioje nuostatoje patikslinama, kad prekių ženklą gali sudaryti, be kita ko, žodžiai, įskaitant asmenvardžius, piešiniai, raidės, skaitmenys ir prekių ar jų pakuotės forma.
9. Pagal Prekių ženklų įstatymo 13 straipsnį (pastarąjį kartą iš dalies pakeistą, kiek tai susiję su šioje byloje taikytina redakcija, Įstatymu Nr. 56/2000) registruotinas prekių ženklas turi padėti atskirti prekių ženklo savininko prekes nuo kitų prekių. Žymuo, kuris arba tiktai, arba mažai pakeistas ar papildytas žymi gaminio rūšį, jo kokybę, kiekį, paskirtį, kainą, kilmės vietą ar pagaminimo laiką, savaime neturi būti laikomas turinčiu skiriamąjį požymį. Šiame straipsnyje nustatyta, kad vertinant žymens skiriamąjį požymį reikia atsižvelgti į visas aplinkybes, pirmiausia į tai, kiek ilgai ir plačiai prekių ženklas naudojamas.
III. Pagrindinė byla, prejudiciniai klausimai ir procesas Teisingumo Teisme
10. Bendrovė Oy Hartwall 2012 m. rugsėjo 20 d. Patentų ir registrų tarnybai pateikė paraišką įregistruoti toliau pateikiamą žymenį. Iš šio žymens grafinio pavaizdavimo matyti, kad jį sudaro mėlyna juosta, kurios kraštuose yra plonas pilkas apvadas. Šį žymenį buvo prašoma įregistruoti kaip spalvinį prekių ženklą 32 klasės prekėms (mineralinis vanduo). Oy Hartwall pateikė tokius duomenis apie spalvą: žymens spalvos yra mėlyna (PMS 2748, PMS CYAN) ir pilka (PMS 877).
11. Dėl šios paraiškos Oy Hartwall Patentų ir registrų tarnybai pateikė rinkos tyrimą, per kurį dalyviams buvo apibūdintas prašomas įregistruoti prekių ženklas, ir dviejų savo darbuotojų liudijimus apie prekių ženklo, kaip bendrovės gaminių ženklo, naudojimą.
12. Vykstant procedūrai Patentų ir registrų tarnyboje, Oy Hartwall paaiškino, kad prekių ženklą, dėl kurio pateikta paraiška, ji prašo įregistruoti ne kaip vaizdinį, o kaip spalvinį prekių ženklą.
13. 2013 m. birželio 5 d. sprendimu Patentų ir registrų tarnyba atmetė paraišką motyvuodama tuo, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas neturi skiriamojo požymio. Šio sprendimo motyvuojamojoje dalyje, be kita ko, nurodyta, kad pagal susiklosčiusią Patentų ir registrų tarnybos praktiką negalima registruoti teisės į tam tikras spalvas, jei nėra pagrįstų įrodymų, kad prašomos įregistruoti spalvos dėl nuolatinio ir plataus naudojimo atitinkamoms prekėms įgijo skiriamąjį požymį.
14. Patentų ir registrų tarnybos sprendime nurodyta, kad atlikus rinkos tyrimą nėra nustatyta, kad žinomos pačios spalvos, jame tik nustatyta, kad yra žinomas vaizdinis prekių ženklas. Šiame sprendime pažymima, kad neįrodyta, jog prašomas įregistruoti spalvų derinys buvo taip ilgai ir taip plačiai naudojamas kaip pareiškėjos parduodamų prekių ženklas, kad dėl šio naudojimo paraiškos pateikimo metu jis Suomijoje būtų įgijęs skiriamąjį požymį.
15. Oy Hartwall pareiškė ieškinį dėl šio sprendimo Markkinaoikeus (Komercinių bylų teismas), šis teismas ieškinį atmetė.
16. Savo sprendimo motyvuojamojoje dalyje šis teismas pažymėjo, kad Oy Hartwall prašė įregistruoti spalvų derinį. Jis pirmiausia laikėsi nuomonės, kad paraiškoje nurodyto žymens grafinis pavaizdavimas nėra sisteminė kombinacija, iš anksto nustatytu ir nuosekliu būdu jungianti atitinkamas spalvas. Todėl prašomas įregistruoti spalvinis prekių ženklas neatitinka grafinio pavaizdavimo reikalavimų, taikomų prekių ženklams pagal Prekių ženklų įstatymo Nr. 39/1993 1 straipsnio 2 dalį, kad prekių ženklą būtų galima įregistruoti.
17. Dėl Markkinaoikeus (Komercinių bylų teismas) sprendimo Oy Hartwall pateikė apeliacinį skundą Korkein hallinto‑oikeus (Aukščiausiasis administracinis teismas), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.
18. Pastarasis teismas turi nustatyti, ar Oy Hartwall prekių ženklas gali būti įregistruotas kaip spalvinis prekių ženklas. Šiuo aspektu jam kyla klausimas, kokia reikšmė dėl galimo prekių ženklo įregistravimo teiktina paraiškoje nurodytam prekių ženklo kvalifikavimui kaip spalvinio prekių ženklo.
19. 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Korkein hallinto‑oikeus (Aukščiausiasis administracinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar aiškinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti 2 straipsnyje ir 3 straipsnio 1 dalies b punkte numatytą skiriamojo požymio reikalavimą svarbu tai, ar prašoma prekių ženklą įregistruoti kaip vaizdinį, ar kaip spalvinį prekių ženklą?
2. Jei vertinant prekių ženklo skiriamąjį požymį turi reikšmės jo kvalifikavimas kaip spalvinio ar kaip vaizdinio prekių ženklo, ar prekių ženklą reikia įregistruoti kaip spalvinį prekių ženklą, kaip nurodyta paraiškoje, nepaisant to, kad jis perteiktas kaip vaizdas, ar jį galima įregistruoti tik kaip vaizdinį prekių ženklą?
3. Jeigu paraiškoje kaip vaizdą perteiktą prekių ženklą galima įregistruoti kaip spalvinį prekių ženklą, ar norint kaip spalvinį prekių ženklą įregistruoti prekių ženklą, kuris paraiškoje grafiškai pavaizduotas tiksliai, kaip Teisingumo Teismo jurisprudencijoje reikalaujama norint įregistruoti spalvinį prekių ženklą (ir neprašoma įregistruoti kaip prekių ženklo tiesiog spalvos – abstrakčiai, be formos ir neapibrėžtai), papildomai būtina pateikti pagrįstų naudojimo įrodymų, kaip reikalauja Patentų ir registrų tarnyba, ar apskritai reikia kokių nors įrodymų šiuo aspektu?“
20. Rašytines pastabas pateikė Oy Hartwall, Suomijos vyriausybė ir Europos Komisija. Suomijos vyriausybė ir Komisija dalyvavo 2018 m. rugsėjo 6 d. vykusiame posėdyje.
IV. Analizė
A. Pirminės pastabos
21. Per posėdį buvo iškeltas Teisingumo Teismo jurisdikcijos klausimas. Šiuo aspektu norėčiau tik trumpai pažymėti, kad Teisingumo Teismas turi jurisdikciją atsakyti į pateiktus klausimus. Kaip bus matyti iš mano atsakymo į pateiktus klausimus, ši byla susijusi ne su Suomijos teisės, o su Direktyvos 2008/95 2 ir 3 straipsnių išaiškinimu. Tiesa, iš šios direktyvos 6 konstatuojamosios dalies matyti, kad valstybės narės gali savo nuožiūra nustatyti prekių ženklų įregistravimo tvarką. Vis dėlto, kaip per posėdį pažymėjo ir Suomijos vyriausybė, valstybių narių įtvirtinta tvarka turi būti nustatyta ir taikoma taip, kad būtų užtikrintas su prekių ženklų įregistravimu susijusių reikalavimų, kurie suderinti šia direktyva, laikymasis. Kitaip tariant, nacionalinės valdžios institucijos turi užtikrinti, kad būtų laikomasi šios direktyvos reikalavimų, pirmiausia jos 2 ir 3 straipsniuose nustatytų reikalavimų, pagal kuriuos tam, kad prekių ženklą būtų galima įregistruoti, jį turi būti galima pavaizduoti grafiškai ir jis turi turėti skiriamąjį požymį.
B. Dėl prejudicinių klausimų
1. Dėl aplinkybės, kad prekių ženklą prašoma įregistruoti kaip vaizdinį ar kaip spalvinį prekių ženklą, reikšmės aiškinant skiriamojo požymio sąlygą, nurodytą Direktyvos 2008/95 2 straipsnyje, 3 straipsnio 1 dalies b punkte ir 3 dalyje (pirmasis klausimas)
22. Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar aiškinant Direktyvos 2008/95 2 straipsnį ir sąlygą, susijusią su prekių ženklo skiriamuoju požymiu, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalies b punktą ir 3 dalį, turi reikšmės tai, kad prekių ženklą prašoma įregistruoti kaip vaizdinį, ar kaip spalvinį prekių ženklą(4).
23. Pirmiausia pažymėtina, kad Suomijos vyriausybė per posėdį nurodė, jog Suomijos valdžios institucijos yra įgaliotos tik nuspręsti, ar prašomas įregistruoti prekių ženklas gali būti įregistruoti kaip spalvinis prekių ženklas. Iš to, kas buvo nurodyta, matyti, kad taip yra dėl to, jog pagal Suomijos teisę Suomijos valdžios institucijos neturi teisės pakeisti prekių ženklo paraiškoje nurodytos prekių ženklo rūšies. Kadangi Oy Hartwall prašė įregistruoti spalvinį prekių ženklą(5), Suomijos valdžios institucijos negali patikrinti, ar šis ženklas, priešingai (arba taip pat), galėtų būti įregistruotas kaip vaizdinis prekių ženklas(6).
24. Todėl toliau pateikiamoje analizėje laikysiuosi nuomonės, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas yra spalvinis prekių ženklas. Taigi nenagrinėsiu klausimo, ar Oy Hartwall taip pat pageidavo šį prekių ženklą įregistruoti kaip vaizdinį prekių ženklą(7).
25. Siekiant išnagrinėti pirmąjį klausimą, kaip pažymi Komisija, reikia atsakyti į tokius du klausimus: pirma, ar tai, kad prekių ženklą prašoma įregistruoti kaip vaizdinį ar kaip spalvinį prekių ženklą, turi reikšmės nustatant žymens, kurį prašoma apsaugoti, dalyką (a) ir, antra, kokią reikšmę siekiant įvertinti žymens skiriamąjį požymį turi tai, kad prekių ženklą prašoma įregistruoti kaip vaizdinį ar kaip spalvinį prekių ženklą (b).
a) Dėl reikšmės nustatant žymens, kurį prašoma apsaugoti, dalyką
26. Siekiant atsakyti į šį klausimą reikia apibrėžti spalvinio prekių ženklo dalyką ir vaizdinio prekių ženklo dalyką, pirmiausia nurodžius, kuo skiriasi šios dvi prekių ženklų rūšys.
27. Šiomis aplinkybėmis visų pirma pažymėtina, kad Direktyva 2008/95 grindžiama aiškia prielaida, kad esama įvairių prekių ženklų rūšių.
28. Pagal šios direktyvos 2 straipsnį „Žymenys, sudarantys [galintys sudaryti] prekių ženklą“ prekių ženklai gali būti sudaryti iš bet kokių žymenų, kuriuos galima pavaizduoti grafiškai, su sąlyga, kad jie leidžia atskirti vienos įmonės prekes arba paslaugas nuo kitos įmonės prekių arba paslaugų. Kaip žymenų pavyzdžiai šioje nuostatoje nurodomi „žodž[iai], įskaitant asmenvardžius, piešin[iai], raid[ės], išorin[is] prekių ar jų pakuotės vaizd[as] [prekių ar jų pakuotės form[a]“(8). Nors šiame straipsnyje nėra nustatyta įvairių prekių ženklų rūšių klasifikacija, išvardyti žymenys rodo, kad prekių ženklai gali būti įvairių formų.
29. Be to, reikia konstatuoti, kad ir vaizdiniai, ir spalviniai prekių ženklai gali būti prekių ženklai, kaip tai suprantama pagal minėtos direktyvos 2 straipsnį. Kalbant apie vaizdinius prekių ženklus, pasakytina, kad jie faktiškai atitinka „piešinių“ pavyzdį, pateikiamą 2 straipsnyje. O spalvinių prekių ženklų pavyzdžio tarp 2 straipsnyje išvardytų pavyzdžių nėra(9), tačiau Teisingumo Teismas dviejuose pagrindiniuose sprendimuose, susijusiuose su spalviniais prekių ženklais, Sprendime Libertel(10) ir Sprendime Heidelberger Bauchemie(11), yra konstatavęs, kad spalviniai prekių ženklai gali būti prekių ženklai, kaip tai suprantama pagal 2 straipsnį(12).
30. Taip kyla esminis klausimas – ką būtent reiškia „spalvinis prekių ženklas“ ir kuo skiriasi šios dvi prekių ženklų rūšys.
31. Spalvinis prekių ženklas – tai žymuo, kurį sudaro pati spalva ar pats spalvų derinys, be formos ir kontūrų(13).
32. Spalvinio prekių ženklo registravimo ypatumas tas, kad apsauga teikiama pačiai spalvai arba spalvų deriniui. Kaip pavyzdį, susijusį su spalviniu prekių ženklu, norėčiau pateikti neseniai priimtą Sprendimą Louboutin ir Christian Louboutin(14). Ta byla buvo susijusi su Beniliukso prekių ženklu, sudarytu iš raudonos spalvos, kuria padengtas aukštakulnio bato padas. Bato kontūras nebuvo sudedamoji prekių ženklo dalis(15). Toje byloje priimtame sprendime Teisingumo Teismas patvirtino, jog tai, kad dalis prekės yra padengta tam tikra spalva, taigi spalva praktiškai yra apribota erdvėje, nereiškia, kad forma yra žymens dalis(16). Kitaip tariant, padas nebuvo prekių ženklo dalis, nors registruojama spalva buvo apribota erdvėje, kai ja buvo padengtas aukštakulnių batų padas.
33. Kaip Teisingumo Teismas pažymėjo Sprendime Libertel, spalvinio prekių ženklo įregistravimu suteikiama labai plati apsauga. Iš tikrųjų ribotas faktiškai galimų spalvų skaičius reiškia, kad nedidelis skaičius įregistruotų prekių ženklų, kuriais žymimos tam tikros prekės ar paslaugos, galėtų išsemti visą esamų spalvų spektrą(17).
34. O vaizdinius prekių ženklus sudaro vaizdiniai elementai. Įregistruojant vaizdinius prekių ženklus apsauga suteikiama būtent vaizdiniam elementui, kuris grafiškai pavaizduotas prekių ženkle. Jei vaizdinis prekių ženklas yra spalvotas, įregistruojant suteikiama apsauga būtent nurodytų spalvų vaizdiniam prekių ženklui(18).
35. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad abi prekių ženklų rūšys yra skirtingos, nes spalvinis prekių ženklas apsaugo teisę naudoti tam tikrą spalvą ar tam tikrą spalvų derinį, t. y. be kontūrų, o vaizdinis prekių ženklas apsaugo teisę naudoti būtent tokį prekių ženklą, koks pavaizduotas grafiškai, su kontūrais ir galimomis spalvomis.
b) Dėl aplinkybės, kad prekių ženklą prašoma įregistruoti kaip vaizdinį ar kaip spalvinį prekių ženklą, reikšmės siekiant įvertinti žymens skiriamąjį požymį
36. Toliau kyla klausimas, ar tai, kad pareiškėjas prašo apsaugoti spalvinį prekių ženklą ar vaizdinį prekių ženklą, turi reikšmės taikant skiriamojo požymio reikalavimą. Mano nuomone, atsakymas į šį klausimą išplaukia iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, kuri nurodoma toliau.
37. Tam, kad būtų galima įregistruoti prekių ženklą, jis pagal Direktyvos 2008/95 2 straipsnį, 3 straipsnio 1 dalies b punktą ir 3 dalį pirmiausia turi turėti skiriamąjį požymį. Skiriamasis požymis reiškia, jog remiantis prekių ženklu galima nustatyti, kad juo žymimą prekę ar paslaugą atitinkamai gamina arba teikia konkreti įmonė, taigi jis leidžia šią prekę ar paslaugą atskirti nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų(19). Iš tikrųjų esminė prekių ženklo funkcija – užtikrinti vartotojui prekių ženklu žymimos prekės ar paslaugos kilmės tapatumą, kad jis galėtų neklysdamas atskirti šią prekę ar paslaugą nuo kitos kilmės prekių ar paslaugų(20).
38. Pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją skiriamasis prekių ženklo požymis, nesvarbu, ar būdingas savaime (minėtos direktyvos 3 straipsnio 1 dalies b punktas), ar įgytas dėl prekių ženklo naudojimo (minėtos direktyvos 3 straipsnio 3 dalis), turi būti vertinamas taikant du kriterijus: atsižvelgtina, viena, vertus, į šiuo prekių ženklu žymimas prekes ar paslaugas ir, kita vertus, į tai, kaip šį prekių ženklą, kaip numanoma, suvokia suinteresuotieji asmenys(21).
39. Teisingumo Teismas patikslino, kaip reikia nustatyti, ar prekių ženklas dėl naudojimo įgijo skiriamąjį požymį. Kompetentinga valdžios institucija turi atlikti konkrečią analizę ir visapusiškai įvertinti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad remiantis prekių ženklu tapo įmanoma identifikuoti tam tikrą prekę ar paslaugą atitinkamai kaip pagamintą arba suteiktą konkrečios įmonės ir kad tai tapo įmanoma būtent suinteresuotiesiems asmenims. Be to, šie įrodymai turi būti susiję su prekių ženklo naudojimu(22). Atliekant tokį vertinimą gali būti atsižvelgiama, be kita ko, į šiuos dalykus: į atitinkamo prekių ženklo užimamą rinkos dalį, jo naudojimo dažnumą, geografinį paplitimą ir trukmę, įmonės investicijų, skirtų jo reklamai, dydį, į tai, kiek yra suinteresuotųjų asmenų, kurie dėl šio prekių ženklo prekę ar paslaugą identifikuoja atitinkamai kaip pagamintą ar suteiktą konkrečios įmonės, taip pat į prekybos ir pramonės rūmų ar kitų profesinių asociacijų pareiškimus(23).
40. Be to, dėl klausimo, koks yra ryšys tarp skiriamojo požymio reikalavimo taikymo ir aplinkybės, kad prekių ženklą prašoma įregistruoti kaip spalvinį ar kaip vaizdinį prekių ženklą, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad nei pagal Direktyvos 2008/95 2 straipsnį, nei pagal jos 3 straipsnio 1 dalies b punktą ir 3 dalį neskiriamos prekių ženklų rūšys. Taigi spalvinių prekių ženklų skiriamojo požymio vertinimo kriterijai iš esmės nesiskiria nuo kitų rūšių prekių ženklams, kaip antai vaizdiniams prekių ženklams, taikomų kriterijų(24). Todėl negalima nustatyti griežtesnių kriterijų, kurie tam tikrų rūšių prekių ženklams būtų taikomi vietoj skiriamojo požymio kriterijaus arba kuriais būtų nukrypstama nuo šio kriterijaus taikymo(25).
41. Tačiau pažymėtina, kad iš jurisprudencijos taip pat matyti, jog vertinant tam tikrus specifinio pobūdžio prekių ženklus reikia atsižvelgti į konkrečias šių rūšių prekių ženklų ypatybes. Tai pirmiausia taikytina spalviniams prekių ženklams: iš minėtos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad dėl jų konkrečių ypatybių reikia atsižvelgti į du aspektus.
42. Pirma, Teisingumo Teismas nusprendė, kad, išskyrus ypatingas aplinkybes, pirmiausia, kai rinka yra labai specifinė, spalvinis prekių ženklas ab initio neturi skiriamojo požymio(26). Aplinkybę, kad spalviniai prekių ženklai tik retai ab initio turi skiriamąjį požymį, lemia tai, kad vartotojai paprastai nėra įpratę spręsti apie prekių kilmę iš jų pačių arba jų pakuotės spalvos. Todėl suinteresuotieji asmenys spalvinį prekių ženklą suvokia nebūtinai taip pat, kaip vaizdinį prekių ženklą(27).
43. Antra, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad esama bendrojo intereso pernelyg neriboti spalvų prieinamumo kitiems ūkio subjektams, siūlantiems tokios pačios rūšies prekes ar paslaugas, kaip ir tos, dėl kurių prašoma registracijos(28). Todėl vertinant spalvinio prekių ženklo skiriamąjį požymį taip pat reikia užtikrinti, kad prekių ženklo įregistravimu nebūtų pažeistas šis bendrasis interesas(29).
44. Taigi, kaip minėta, atsižvelgiant į konkrečias prekių ženklo ypatybes, vienų rūšių prekių ženklų skiriamąjį požymį praktiškai gali būti sunkiau nustatyti nei kitų(30). Tačiau pažymėtina, kad Teisingumo Teismas taip pat pabrėžė, jog tai neatleidžia prekių ženklų institucijų nuo pareigos atlikti konkretų prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamojo požymio patikrinimą(31).
45. Dėl nurodytų priežasčių siūlau Teisingumo Teismui į pirmąjį klausimą atsakyti, kad Direktyvos 2008/95 2 straipsnį, 3 straipsnio 1 dalies b punktą ir 3 dalį reikia aiškinti taip, kad tai, ar prekių ženklą prašoma įregistruoti kaip vaizdinį, ar kaip spalvinį prekių ženklą, turi reikšmės taikant skiriamojo požymio reikalavimą, nes specifinės spalvinių prekių ženklų ypatybės lemia tai, kad į jas turi būti atsižvelgiama vertinant spalvinio prekių ženklo skiriamąjį požymį. Šiuo klausimu atsižvelgtina į aplinkybes, kad, viena vertus, spalvinis prekių ženklas tik retai ab initio turi skiriamąjį požymį ir, kita vertus, esama bendrojo intereso pernelyg neriboti spalvų prieinamumo kitiems ūkio subjektams, siūlantiems tokios pačios rūšies prekes ar paslaugas, kaip ir tos, dėl kurių prašoma registracijos.
2. Dėl to, kaip reikia įregistruoti prekių ženklą, jei esama neatitikties tarp prekių ženklo grafinio pavaizdavimo ir prekių ženklo rūšies pasirinkimo (antrasis klausimas)
46. Antrąjį klausimą suprantu taip, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, kaip reikia įregistruoti prekių ženklą, jei esama neatitikties tarp prekių ženklo grafinio pavaizdavimo tam tikra figūra ir prekių ženklo rūšies, nurodytos paraiškoje, kurioje jis apibūdinamas kaip spalvinis prekių ženklas.
47. Toliau nurodysiu, kodėl manau, kad, jei esama tokios neatitikties, pagal Sąjungos teisę prekių ženklo negalima įregistruoti nei kaip spalvinio, nei kaip vaizdinio prekių ženklo. Šiuo klausimu visų pirma paaiškinsiu, kodėl siekiant įregistruoti tokį ženklą svarbu, kad būtų galima nustatyti konkretų jo dalyką (a), paskui nurodysiu prieštaravimų, kurių gali būti paraiškoje, kaip yra nagrinėjamu atveju, pasekmes (b).
a) Dėl būtinybės nustatyti prekių ženklo dalyką
48. Konkretų prašomo įregistruoti prekių ženklo dalyką būtina nustatyti dėl to, kad pagal Direktyvos 2008/95 2 straipsnį tam, kad būtų galima įregistruoti prekių ženklą, reikia, kad jį sudarytų žymuo, kurį būtų galima pavaizduoti grafiškai. Šiame straipsnyje nustatytu reikalavimu, pagal kurį visus žymenis turi būti galima pavaizduoti grafiškai, siekiama nustatyti konkretų prekių ženklo, kurį pareiškėjas prašo apsaugoti, dalyką. Kaip nurodyta Sprendime Sieckmann, tam, kad atliktų savo funkciją, grafinis pavaizdavimas turi būti, be kita ko, aiškus, tikslus, užbaigtas, lengvai prieinamas, suprantamas, pastovus ir objektyvus(32).
49. Minėtame sprendime Teisingumo Teismas paaiškino, kodėl toks aiškinimas būtinas siekiant, kad tinkamai veiktų prekių ženklų registravimo sistema(33). Pirma, kompetentingos valdžios institucijos turi aiškiai ir tiksliai žinoti prekių ženklą sudarančių žymenų pobūdį, kad galėtų vykdyti savo pareigas, susijusias su išankstiniu paraiškų įregistruoti prekių ženklą nagrinėjimu ir su tinkamo ir tikslaus prekių ženklų registro skelbimu ir tvarkymu. Antra, ūkio subjektai turi turėti galimybę aiškiai ir tiksliai žinoti apie esamų ar galimų konkurentų įregistruotus prekių ženklus arba apie pateiktas paraiškas įregistruoti prekių ženklą ir taip gauti atitinkamą informaciją, susijusią su trečiųjų asmenų teisėmis(34).
50. Taigi būtent atsižvelgiant į prekių ženklo konkretaus dalyko nustatymą turi būti vertinamos visos kitos prekių ženklo galimo įregistravimo sąlygos, pirmiausia prekių ženklo skiriamojo požymio sąlyga.
51. Nors iš esmės reikalaujama, kad visus prekių ženklus būtų galima pavaizduoti grafiškai(35), pažymėtina, kad konkretus kai kurių prekių ženklų dalykas negali būti nustatytas remiantis vien grafiniu prašomo įregistruoti prekių ženklo pavaizdavimu. Iš spalvoto vaizdinio prekių ženklo grafinio pavaizdavimo neabejotinai matyti konkretus dalykas, kurį prašoma apsaugoti, t. y. spalvotas vaizdinis prekių ženklas, tačiau taip nėra spalvinių prekių ženklų atveju.
52. Sprendime Libertel, susijusiame su galimybe įregistruoti spalvinį prekių ženklą, sudarytą iš vienos spalvos, Teisingumo Teismas konstatavo, kad vien paprastas spalvos pavyzdys neatitinka grafinio pavaizdavimo reikalavimo, nurodyto 2 straipsnyje, pirmiausia dėl to, kad spalvos pavyzdys laikui bėgant gali pasikeisti (pavyzdžiui, išblukti). Taigi spalvos pavyzdys neleidžia nustatyti spalvinio prekių ženklo konkretaus dalyko. Tačiau 2 straipsnyje nurodytas reikalavimas gali būti įvykdytas, jei prie spalvos pavyzdžio pateikiamas spalvinio prekių ženklo aprašymas, su sąlyga, kad šis aprašymas yra aiškus ir tikslus, arba tarptautiniu mastu pripažintas identifikacijos kodas, nes tokie kodai laikomi tiksliais(36).
53. Be to, kiek tai susiję su spalviniais prekių ženklais, sudarytais iš spalvų derinio, Teisingumo Teismas Sprendime Heidelberger Bauchemie nusprendė, kad, siekiant įvykdyti 2 straipsnyje nurodytą aiškumo reikalavimą, paraiškoje įregistruoti spalvų derinį turi būti nurodytas ir sisteminis išdėstymas, kai spalvos susiejamos iš anksto nustatytu ir nuosekliu būdu(37). Sisteminiu išdėstymu siekiama tiksliai nustatyti konkretų spalvų derinį(38).
54. Šiuo aspektu pridurtina, kad prieš nuspręsdama, ar galima aiškiai nustatyti prašomo įregistruoti spalvinio prekių ženklo dalyką, kaip reikalaujama pagal sprendimus Libertel(39)ir Heidelberger Bauchemie(40), valdžios institucija, žinoma, turi nustatyti, ar tai yra spalvinis prekių ženklas.
55. Nagrinėjamu atveju matyti, kad Oy Hartwall paraiška šiuo aspektu prieštaringa, kaip antrajame klausime pažymi ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Iš tikrųjų, nors prašomas įregistruoti prekių ženklas grafiškai pavaizduotas kaip tam tikros formos (mėlyna juosta, kurios kraštuose yra plonas pilkas apvadas) prekių ženklas su kontūrais, kartu pateiktuose aprašyme (jame nurodyti tarptautiniai panaudotų spalvų kodai) ir apibūdinime Oy Hartwall nurodė, kad kalbama apie spalvinį prekių ženklą.
56. Dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo grafinio pavaizdavimo pažymėtina, kad iš esmės galima spalvinį prekių ženklą grafiškai pavaizduoti su kontūrais. Taip yra tuo atveju, jei iš grafinio pavaizdavimo matyti, kaip spalviniu prekių ženklu bus pažymėtos atitinkamos įmonės prekės ar paslaugos. Kaip pavyzdį galima pateikti minėtą Sprendimą Louboutin ir Christian Louboutin(41). Aptariamo spalvinio prekių ženklo grafinį vaizdą, pateiktą šio sprendimo 8 punkte, sudarė nupieštas aukštakulnis batas, kurio padas padengtas nurodyta raudona spalva. Šio spalvinio prekių ženklo apraše buvo patikslinta, kad bato kontūras nėra sudedamoji prekių ženklo dalis, o tik parodo prekių ženklo poziciją. Todėl, nors prekių ženklo grafiniame pavaizdavime buvo kontūrai (bato forma, įskaitant jo pado formą), jie nebuvo sudedamoji prekių ženklo dalis; kaip priminta šios išvados 32 punkte, tai tame sprendime patvirtino ir Teisingumo Teismas.
57. Jei nagrinėjamu atveju prašomas įregistruoti prekių ženklas būtų panašiai pavaizduotas grafiškai, iš šio grafinio pavaizdavimo turėtų būti matoma, kaip prašomu įregistruoti spalviniu prekių ženklu yra pažymėtos Oy Hartwall prekės, kurios šiuo atveju yra mineralinio vandens buteliai. Tačiau, kaip pažymėjo Komisija ir Suomijos vyriausybė, iš grafinio šio prekių ženklo vaizdo matyti ne mineralinio vandens butelis, o juosta. Todėl darytina išvada, kad Oy Hartwall paraiška yra prieštaringa, nes iš naudojamų kontūrų negali būti matoma, kaip spalviniu prekių ženklu turi būti žymimos nurodytos prekės.
b) Paraiškoje įregistruoti esančių prieštaravimų pasekmės
58. Kaip ir Komisija ir Suomijos vyriausybė, manau, kad pagal Direktyvos 2008/95 2 straipsnį draudžiama prekių ženklą įregistruoti kaip spalvinį prekių ženklą, jeigu esama tokios neatitikties, kaip nagrinėjamu atveju.
59. Iš tikrųjų iš paraiškos įregistruoti prekių ženklą negalima nustatyti, ar konkretus paraiškos dalykas yra spalvinis prekių ženklas, ar vaizdinis prekių ženklas. Taigi lieka abejonių dėl dalyko, į kurį atsižvelgiant turi būti vertinamos kitos minėtoje direktyvoje nustatytos materialinės sąlygos, pirmiausia skiriamojo požymio sąlyga. Be to, valdžios institucijos naudojasi prekių ženklų registrais, sudarytais pagal įvairias prekių ženklų rūšis. Taip sudarytas ir Suomijos prekių ženklų registras, kuriame, kaip galima konstatuoti, pagal paraiškas gali būti registruojami įvairių rūšių prekių ženklai, be kita ko, vaizdiniai ir spalviniai prekių ženklai.
60. Šiomis aplinkybėmis pažymėtina, kad, jei prekių ženklas būtų įregistruotas kaip spalvinis prekių ženklas, nors pagal grafinį pavaizdavimą jis yra vaizdinis prekių ženklas, tai galėtų klaidinti valdžios institucijas ir konkuruojančias įmones. Taigi liktų abejonių dėl to, kas apsaugoma įregistravimu – ar spalvinis, ar vaizdinis prekių ženklas. Todėl pritariu ir Komisijos, ir Suomijos vyriausybės nuomonei, kad tikslas, kurio siekiama grafinio pavaizdavimo reikalavimu, nurodytu 2 straipsnyje, ir pagal kurį, kaip patikslinta Sprendime Sieckmann(42), prekių ženklo dalyką turi būti galima nustatyti aiškiai ir tiksliai, tokios paraiškos, kaip antai pateiktos šioje byloje, atveju negali būti pasiektas.
61. Tokį 2 straipsnio aiškinimą patvirtina Teisingumo Teismo sprendimas, priimtas byloje Shield Mark(43). Šioje byloje pirmiausia buvo nagrinėjamas klausimas, kokiomis sąlygomis garsinis prekių ženklas(44) gali būti pavaizduotas grafiškai, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 2 straipsnį. Šiame sprendime Teisingumo Teismas, be kita ko, nusprendė, kad žymuo, kurio grafinį vaizdą sudaro žymėjimas natomis arba aprašymas, negali būti įregistruotas kaip garsinis prekių ženklas, jei pareiškėjas savo paraiškoje įregistruoti nepatikslino, kad prašomas įregistruoti žymuo turi būti suprantamas kaip garsinis žymuo. Iš tikrųjų, kaip nurodė Teisingumo Teismas, tokiu atveju kompetentinga institucija ir visuomenė, atsižvelgdamos į prekių ženklo įregistravimą, gali pagrįstai manyti, kad tai yra toks žodinis ar vaizdinis prekių ženklas, koks grafiškai pavaizduotas paraiškoje(45).
62. Dėl priežasčių, nurodytų šios išvados 59–60 punktuose, mano manymu, tas pats taikytina ir paraiškai įregistruoti prekių ženklą, kuris grafiškai pavaizduotas kaip figūra, bet kartu apibūdinamas ir aprašomas kaip spalvinis prekių ženklas. Net jei Sprendimas Shield Mark susijęs su paraiškoje esančiu netikslumu, o ne su tikru prieštaringumu, išvada, padaryta šiame sprendime, juo labiau taikytina prieštaringumo atveju(46).
63. Jei nacionalinės valdžios institucijos turi nustatyti konkretų prašomo įregistruoti prekių ženklo dalyką ir jei pareiškėjas nori apsaugoti spalvinį prekių ženklą, labai svarbu, kad paraiška įregistruoti prekių ženklą nebūtų prieštaringa, t. y. kad prekių ženklą pagal jo grafinį vaizdą, įskaitant kartu pateikiamus prekių ženklo apibūdinimą ir aprašymą, būtų prašoma įregistruoti kaip spalvinį prekių ženklą. Iš tikrųjų tik taip valdžios institucijos ir visuomenė gali, viena vertus, žinoti, kad pareiškėjas nori apsaugoti spalvinį, o ne vaizdinį prekių ženklą, ir, kita vertus, nustatyti konkretų spalvinio prekių ženklo dalyką.
64. Todėl siūlau Teisingumo Teismui į antrąjį klausimą atsakyti, jog Direktyvos 2008/95 2 straipsnį reikia aiškinti taip, kad pagal šią nuostatą draudžiama įregistruoti prekių ženklą, jei dėl paraiškoje esančio prieštaringumo negalima nustatyti konkretaus apsaugos, kurios siekia pareiškėjas, dalyko. Taip yra, pavyzdžiui, tuo atveju, kai prekių ženklą prašoma įregistruoti kaip spalvinį prekių ženklą, o grafiškai jis pavaizduotas kaip vaizdinis prekių ženklas.
3. Dėl Patentų ir registrų tarnybos praktikos (trečiasis klausimas)
65. Trečiąjį klausimą suprantu taip, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar tuo atveju, jeigu į antrąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, taigi iš esmės būtų galima įregistruoti aptariamą prekių ženklą kaip spalvinį prekių ženklą, tokiam prekių ženklui taikytina Teisingumo Teismo jurisprudencija, susijusi su spalvinių prekių ženklų skiriamuoju požymiu, ir ar prireikus Patentų ir registrų tarnybos praktika atitinka šią jurisprudenciją.
66. Kadangi siūlau Teisingumo Teismui į antrąjį klausimą atsakyti neigiamai, į trečiąjį klausimą, mano nuomone, atsakyti nebūtina. Tačiau tuo atveju, jei Teisingumo Teismas į antrąjį klausimą atsakytų teigiamai, toliau pateiksiu papildomas pastabas.
67. Šis klausimas susijęs su Patentų ir registrų tarnybos atliktu prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamojo požymio, įgyto dėl naudojimo, vertinimu. Šiuo klausimu iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, jog Patentų ir registrų tarnyba, motyvuodama savo sprendimą atmesti paraišką, nurodė, kad „pagal susiklosčiusią Patentų ir registrų tarnybos praktiką negalima registruoti išimtinės teisės į tam tikras spalvas, jei nėra pagrįstų įrodymų, kad prašomos įregistruoti spalvos dėl nuolatinio ir plataus naudojimo atitinkamoms prekėms įgijo skiriamąjį požymį“(47).
68. Siekiant atsakyti į šį klausimą, pirma, reikia išsiaiškinti, ar Teisingumo Teismo jurisprudencija, susijusi su spalvinių prekių ženklų skiriamuoju požymiu (sprendimai Libertel(48) ir Heidelberger Bauchemie(49)), taikytina tokiam prekių ženklui.
69. Kadangi šis klausimas grindžiamas prielaida, jog aptariamas prekių ženklas yra spalvinis prekių ženklas, taigi manoma, kad šio prekių ženklo dalykas yra spalva arba spalvų derinys be kontūrų, į jį, kaip nurodė ir Suomijos vyriausybė ir Komisija, reikia atsakyti teigiamai.
70. Konkrečiau kalbant, tai reiškia, kad vertinant spalvinio prekių ženklo skiriamąjį požymį reikia atsižvelgti į specifines spalvinių prekių ženklų ypatybes. Todėl, kaip minėta šios išvados 42–43 punktuose, reikia atsižvelgti, viena vertus, į tai, kad spalvinis prekių ženklas tik retai turi būdingą skiriamąjį požymį, ir, kita vertus, į bendrąjį interesą pernelyg neriboti spalvų prieinamumo kitiems ūkio subjektams(50).
71. Antra, reikia patikrinti, ar Patentų ir registrų tarnybos praktika atitinka Teisingumo Teismo jurisprudenciją, susijusią su spalviniais prekių ženklais.
72. Galutinai nuspręsti šiuo klausimu turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas, viena vertus, į remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija padarytas išvadas, kurios išdėstytos šios išvados 38–44 punktuose, ir, kita vertus, į visą reikšmingą faktinę informaciją, susijusią su Patentų ir registrų tarnybos praktika(51).
73. Kalbant apie dėl naudojimo įgytą skiriamąjį požymį pabrėžtina, kad tarnyba turi atlikti konkrečią analizę ir visapusiškai įvertinti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad remiantis prekių ženklu tapo įmanoma identifikuoti tam tikrą prekę ar paslaugą atitinkamai kaip pagamintą arba suteiktą konkrečios įmonės(52). Šiomis aplinkybėmis iš Sprendimo Oberbank matyti, kad vertinant, ar prekių ženklas dėl naudojimo įgijo skiriamąjį požymį, rėmimasis vien nuomonės tyrimo rezultatais prieštarauja Direktyvai 2008/95. Tame sprendime Teisingumo Teismas konstatavo, kad, nors nuomonės tyrimas gali būti vienas iš įrodymų atliekant tokį vertinimą, tokios nuomonės tyrimo rezultatai negali būti vienintelis lemiamas įrodymas(53).
74. Todėl papildomai siūlau Teisingumo Teismui į pateiktą klausimą atsakyti, kad jei prekių ženklą prašoma įregistruoti kaip spalvinį prekių ženklą, siekiant įvertinti prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamąjį požymį reikia atsižvelgti į specifines spalvinių prekių ženklų ypatybes. Taigi reikia atsižvelgti į tai, kad, viena vertus, spalvinis prekių ženklas tik retai ab initio turi skiriamąjį požymį ir, kita vertus, esama bendrojo intereso pernelyg neriboti spalvų prieinamumo kitiems ūkio subjektams, siūlantiems tokios pačios rūšies prekes ar paslaugas, kaip ir tos, dėl kurių prašoma registracijos. Jei, kompetentingų valdžios institucijų nuomone, prašomas įregistruoti spalvinis prekių ženklas turi būdingą skiriamąjį požymį, įrodymų, susijusių su prekių ženklo naudojimu, pateikti nereikia. Priešingai, jei spalvinis prekių ženklas neturi būdingo skiriamojo požymio, reikia patikrinti, ar jis įgijo skiriamąjį požymį dėl naudojimo. Atliekant tokį vertinimą reikia atlikti konkrečią analizę ir visapusiškai įvertinti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad remiantis prekių ženklu tapo įmanoma identifikuoti tam tikrą prekę ar paslaugą atitinkamai kaip pagamintą arba suteiktą konkrečios įmonės. Be to, šie įrodymai turi būti susiję su prekių ženklo naudojimu ir atliekant tokį vertinimą gali būti atsižvelgiama, be kita ko, į šiuos dalykus: į atitinkamo prekių ženklo užimamą rinkos dalį, jo naudojimo dažnumą, geografinį paplitimą ir trukmę, įmonės investicijų, skirtų jo reklamai, dydį, į tai, kiek yra suinteresuotųjų asmenų, kurie dėl šio prekių ženklo prekę ar paslaugą identifikuoja atitinkamai kaip pagamintą ar suteiktą konkrečios įmonės, taip pat į prekybos ir pramonės rūmų ar kitų profesinių asociacijų pareiškimus.
V. Išvada
75. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui į Korkein hallinto‑oikeus (Aukščiausiasis administracinis teismas, Suomija) pateiktus klausimus atsakyti taip:
1. Aiškinant 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (kodifikuota redakcija) 2 straipsnį ir sąlygą, susijusią su prekių ženklo skiriamuoju požymiu, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalies b punktą ir 3 dalį, turi reikšmės tai, ar prekių ženklą prašoma įregistruoti kaip vaizdinį, ar kaip spalvinį prekių ženklą, nes specifinės spalvinių prekių ženklų ypatybės lemia tai, kad į jas turi būti atsižvelgiama vertinant spalvinio prekių ženklo skiriamąjį požymį. Šiuo klausimu atsižvelgtina į aplinkybes, kad, viena vertus, spalvinis prekių ženklas tik retai ab initio turi skiriamąjį požymį ir, kita vertus, esama bendrojo intereso pernelyg neriboti spalvų prieinamumo kitiems ūkio subjektams, siūlantiems tokios pačios rūšies prekes ar paslaugas, kaip ir tos, dėl kurių prašoma registracijos.
2. Direktyvos 2008/95 2 straipsnį reikia aiškinti taip, kad pagal šią nuostatą draudžiama įregistruoti prekių ženklą, jei dėl paraiškoje esančio prieštaringumo negalima nustatyti konkretaus apsaugos, kurios siekia pareiškėjas, dalyko. Taip yra, pavyzdžiui, tuo atveju, kai prekių ženklą prašoma įregistruoti kaip spalvinį prekių ženklą, o grafiškai jis pavaizduotas kaip vaizdinis prekių ženklas.