GENERALINIO ADVOKATO
MANUEL CAMPOS SÁNCHEZ-BORDONA IŠVADA,
pateikta 2019 m. lapkričio 26 d. (1)
Byla C‑625/19 PPU
Openbaar Ministerie
prieš
XD
(Rechtbank Amsterdam (Amsterdamo teismas, Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Pagrindų sprendimas 2002/584/TVR – Europos arešto orderis – Išduodančioji teisminė institucija – Švedijos prokuroro išduotas Europos arešto orderis – Veiksmingos teisminės gynybos dėl sprendimo išduoti Europos arešto orderį buvimo sąlyga“
1. Teisingumo Teismas vėl susiduria su prašymais priimti prejudicinį sprendimą, kuriuos išnagrinėjęs turės atsakyti, ar prokuratūra (nagrinėjamu atveju – Švedijos prokuratūra) gali būti laikoma Europos arešto orderį (EAO) „išduodančioji teisminė institucija“, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR(2) 6 straipsnio 1 dalį.
2. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui šioje byloje ir bylose C‑626/19 PPU ir C‑627/19 PPU kyla tokios pačios abejonės kaip ir Liuksemburgo teismui byloje C‑566/19 PPU, jos konkrečiai susijusios su tuo, kaip aiškinti Teisingumo Teismo sprendimą OG ir PI (Liubeko ir Cvikau prokuratūros)(3).
3. Tos pačios abejonės kilo dėl Belgijos prokuratūros byloje C‑627/19 PPU ir Prancūzijos prokuratūros bylose C‑566/19 PPU ir C‑626/19 PPU, kuriose išvadas taip pat teikiu šiandien.
4. Konkrečiai kalbant, šio prašymo priimti prejudicinį sprendimą dalykas sutampa su vienu iš klausimų, pateiktų byloje C‑626/19 PPU, sujungtoje su byla C‑566/19 PPU, ir susijęs su prokuratūros išduotu EAO siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą.
5. Nors iš esmės mano pozicija, pateikta bylose OG (Liubeko prokuratūra), PI (Cvikau prokuratūra)(4) ir PF (Lietuvos generalinis prokuroras)(5) lieka nepakitusi, šios dienos išvados skirtos Sprendimui OG ir PI (Liubeko ir Cvikau prokuratūros) ir 2019 m. spalio 9 d. priimtam sprendimui kitoje panašioje byloje(6) paaiškinti.
I. Teisinis pagrindas
A. Sąjungos teisė
6. Remiuosi išvadoje bylose OG ir PI (Liubeko ir Cvikau prokuratūros), nurodyto pagrindų sprendimo 5, 6, 8, 10 ir 12 konstatuojamosiomis dalimis, taip pat 1 ir 9 straipsniais.
B. Nacionalinė teisė
7. Remiantis Švedijos vyriausybės pateikta informacija, Förordning (2003:1178) om överlämnade till Sverige enligt en europeisk arresteringsorder (2003 m. Įstatymas Nr. 1178 dėl asmens perdavimo Švedijoje pagal [EAO], toliau – EAO įstatymas) 2 straipsnyje numatyta, kad prokuroras išduoda EAO, kai siekiama vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, laisvės atėmimo bausmę arba sprendimą dėl įkalinimo.
8. Pagal EAO įstatymo 3 straipsnį EAO gali būti išduodamas siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, kai priimta nutartis suimti prašomą perduoti asmenį, įtariamą nusikaltimu, už kurį gali būti skirta vienų metų arba ilgesnė laisvės atėmimo bausmė.
9. Švedijos vyriausybės teigimu, suėmimą skiria teismas, kai to prašo prokuroras. Kai teismas priima nutarimą dėl suėmimo, prokuroras visiškai savarankiškai sprendžia, ar išduoti EAO, visų pirma vertindamas jo proporcingumą.
II. Ginčas ir prejudicinis klausimas
10. 2019 m. gegužės 27 d. Švedijos prokuratūra išdavė EAO, siekiant vykdyti XD baudžiamąjį persekiojimą(7).
11. Sulaikius XD Nyderlanduose, 2019 m. gegužės 28 d. EAO buvo perduotas Rechtbank Amsterdam (Amsterdamo teismas, Nyderlandai); šis nusprendė pateikti tokį prejudicinį klausimą:
„Ar prokuroras, kuris dalyvauja vykdant teisingumą išduodančiojoje valstybėje narėje, atlikdamas savo su EAO išdavimu tiesiogiai susijusias užduotis veikia nepriklausomai ir išdavė EAO, laikytinas išduodančiąja teismine institucija, kaip ji suprantama pagal pagrindų sprendimo <…> 6 straipsnio 1 dalį, kai išduodančiosios valstybės narės teismas patikrino EAO išdavimo sąlygas, visų pirma jo proporcingumą, prieš šiam prokurorui priimant faktinį sprendimą išduoti EAO?“
III. Procesas Teisingumo Teisme
12. Byla Teisingumo Teismo kanceliarijoje užregistruota 2019 m. rugpjūčio 22 d. Atsižvelgęs į tai, kad iš XD atimta laisvė, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašė taikyti sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą, o Teisingumo Teismas šį prašymą patenkino.
13. Rašytines pastabas pateikė XD, Nyderlandų ir Švedijos vyriausybės, Nyderlandų prokuratūra ir Komisija.
14. 2019 m. spalio 24 d. įvyko viešas teismo posėdis kartu su posėdžiais bylose C‑566/19 PPU, C‑626/19 PPU ir C‑627/19 PPU. Jame dalyvavo JR, YC, XD, ZB, Liuksemburgo prokuratūra, Nyderlandų prokuratūra, Nyderlandų, Prancūzijos, Švedijos, Belgijos, Airijos, Ispanijos, Italijos ir Suomijos vyriausybės, taip pat Komisija.
IV. Analizė
A. Pirminės pastabos
15. Šioje byloje pateiktas klausimas sutampa su pirmuoju byloje C‑626/19 PPU pateiktu klausimu, dėl kurio savo nuomonę taip pat teikiu šiandien savo išvadoje toje byloje.
16. Aš galiu tik remtis ta išvada. Joje ne tik nagrinėju prokuratūros išduoto EAO teisminės kontrolės klausimą (dėl jo pateiktas šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą), bet ir šios institucijos pareigūnų galimybes būti kvalifikuotais kaip „išduodančioji teisminė institucija“, kaip tai suprantama pagal pagrindų sprendimą.
17. Šioje byloje Rechtbank Amsterdam (Amsterdamo teismas) daro prielaidą, kad Švedijos prokuratūra gali išduoti EAO, nes ji atitinka nepriklausomumo reikalavimus, būdingus „išduodančiajai teisminei institucijai“, kaip tai suprantama pagal pagrindų sprendimo 6 straipsnio 1 dalį.
18. Kadangi šioje byloje nekeltas klausimas dėl Švedijos prokuratūros nepriklausomumo, nėra pateikta informacija, būtina siekiant įvertinti, ar, atsižvelgiant į jos konstitucinį statusą ir organinę ir funkcinę struktūrą, šios institucijos pareigūnai atitinka Teisingumo Teismo 2019 m. gegužės 27 d. Sprendime PF (Lietuvos generalinis prokuroras)(8) įtvirtintus reikalavimus. Todėl negaliu pateikti nuomonės šiuo klausimu.
B. Dėl prokuratūros išduoto EAO teisminės kontrolės
19. Kaip matyti iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktos informacijos, šiuo atveju prokuroras EAO išdavė po to, kai teismas, išnagrinėjęs EAO išdavimo sąlygas ir, be kita ko, jo proporcingumą, priėmė nacionalinį arešto orderį (NAO).
20. Taigi situacija yra panaši į situaciją byloje C‑626/19 PPU, kurią išnagrinėjęs konstatavau, kad priimant NAO atliekama teisminė kontrolė savaime negali atitikti Sprendimo OG ir PI (Liubeko ir Cvikau prokuratūros) 75 punkte nurodytų „veiksmingos teisminės gynybos reikalavim[ų]“, nes dėl gynybos turi kreiptis atitinkamas asmuo ir ji turi būti užtikrinama per procesą, kuriame šis asmuo dalyvauja, įgyvendindamas savo gynybos teises(9).
21. Taigi tai, ar laikytasi EAO išdavimo sąlygų, kai jį priėmė prokuroras, dėl kurio konstatuota, kad jis laikytinas „išduodančiąja teismine institucija“, kaip tai suprantama pagal pagrindų sprendimo 6 straipsnio 1 dalį, gali būti nagrinėjama prieš išduodant EAO, tačiau dėl to prašomas perduoti asmuo nepraranda teisės ginčyti EAO teisme iškart, kai jis išduodamas (išskyrus, jei tai galėtų pakenkti baudžiamajam procesui) arba kai apie jį pranešama.
V. Išvada
22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Rechtbank Amsterdam (Amsterdamo teismas, Nyderlandai) pateiktą klausimą:
asmuo, kurį prašoma perduoti pagal Europos arešto orderį, išduotą valstybės narės prokuratūros, dalyvaujančios vykdant teisingumą ir turinčios nepriklausomą statusą, turi turėti galimybę, nelaukdamas, kol bus perduotas, šį orderį ginčyti šios valstybės teisme iškart, kai tas orderis išduodamas (nebent tai galėtų pakenkti baudžiamajam procesui) arba kai apie jį pranešama.