TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) NUTARTIS

2011 m. liepos 19 d.

Byla F‑105/10

Eberhard Bömcke

prieš

Europos investicijų banką

„Įstojimas į bylą – Pagrindinės bylos nepriimtinumas – Procesinis veiksnumas – Įstojimo į bylą dalykas – Suinteresuotumas įstoti į bylą – Personalo atstovo atstatydinimas – Įgaliojimas ad litem“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį ir Europos investicijų banko personalo reglamento 41 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo E. Bömcke pirmiausia prašo panaikinti 2010 m. spalio 12 d. sprendimą atstatydinti jį iš personalo atstovo pareigų.

Sprendimas:      Atmesti Europos investicijų banko (EIB) personalo atstovų kolegijos prašymą įstoti į bylą. J.‑P. Bodson, E. Kourgias, M. Sutil, P. Vanhoudt leidžiama įstoti į bylą Bömcke prieš EIB (F‑105/10) palaikyti EIB reikalavimus. E. Bömcke ir EIB pateikti prašymai konfidencialiai nagrinėti tam tikrus bylos dokumentus ar jų dalis preliminariai tenkinami. Kancleris išsiųs šalims, kurioms leista įstoti į bylą, nekonfidencialią kiekvieno šalims įteikto procesinio dokumento versiją. Šalims, kurioms leista įstoti į bylą, bus nustatytas terminas pateikti galimus prieštaravimus dėl prašymo užtikrinti konfidencialumą. Sprendimas dėl šio prašymo pagrįstumo atidedamas. Šalims, kurioms leista įstoti į bylą, bus nustatytas terminas pateikti įstojimo į bylą paaiškinimus, nepažeidžiant galimybės vėliau prireikus juos papildyti, kai bus priimtas sprendimas dėl prašymo užtikrinti konfidencialumą pagrįstumo. EIB personalo atstovų kolegija padengia savo pačios bylinėjimosi išlaidas. Ieškovų bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimas atidedamas.

Santrauka

1.      Procesas – Įstojimas į bylą – Ieškinio pagrindinėje byloje nepriimtinumo padariniai

2.      Procesas – Prašymas įstoti į bylą – Formos reikalavimai – Reikalavimai, kuriais palaikomi ieškovo reikalavimai arba jiems prieštaraujama

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 109 straipsnio 2 punkto e punktas ir 110 straipsnio 4 dalis)

3.      Procesas – Įstojimas į bylą – Suinteresuotieji asmenys – Europos investicijų banko personalo atstovų kolegija – Procesinio veiksnumo nebuvimas – Nepriimtinumas

4.      Procesas – Įstojimas į bylą – Priimtinumo sąlygos – Tiesioginis ir aktualus suinteresuotumas – Ginčai dėl institucijos personalo atstovų rinkimų – Rinkėjo statusas

1.      Nors prašymas įstoti į bylą gali būti atmestas, kai ieškinys pagrindinėje byloje yra toks, kad jį reikia pripažinti nepriimtinu nepradėjus nagrinėjimo iš esmės, ši išvada pagrįsta prielaida, kad pagrindinis ieškinys yra akivaizdžiai nepriimtinas.

(žr. 6 punktą)

2.      Prašymo įstoti į bylą priimtinumo sąlygos yra išvardytos Tarnautojų teismo procedūros reglamento 109 straipsnyje, kurio 2 dalies e punkte numatyta, kad prašyme įstoti į bylą nurodomi įstojančio į bylą asmens reikalavimai, kuriais palaikomi ieškovo reikalavimai arba jiems prieštaraujama. Kadangi Procedūros reglamento 109 straipsniu nereikalaujama, kad prašantis įstoti į bylą asmuo nurodytų jo reikalavimus pagrindžiančius pagrindus ir argumentus, ši nuostata turi būti suprantama kaip reikalaujanti, kad prašyme tik formaliai būtų nurodyta šalis, kurios pusėje pareiškėjas pageidauja įstoti į bylą. Kita vertus, po to, kai jau leista įstoti į bylą, įstojusios į bylą šalies reikalavimai gali būti pripažinti nepriimtinais pagal šio Procedūros reglamento 110 straipsnio 4 dalį dėl to, kad jais iš tiesų nėra visiškai arba iš dalies palaikomi vienos iš šalių reikalavimai.

(žr. 8 punktą)

3.       Trečiajam asmeniui gali būti leista įstoti į bylą tik jeigu jis turi procesinį veiksnumą. Kalbant apie kitus nei fizinius asmenis, kaip antai Europos investicijų banko personalo atstovų kolegija, pasakytina, kad teismų praktikoje jiems pripažįstamas procesinis veiksnumas, jeigu jie turi arba teisinį subjektiškumą pagal jiems įsteigti taikomą teisę, arba bent jau jo pagrindą sudarančius elementus, visų pirma autonomiškumą ir, nors ir ribotą, atsakomybę.

Net jeigu Europos investicijų bankui taikomuose teisės aktuose pripažįstamas personalo atstovų kolegijos egzistavimas, iš šių teisės aktų matyti, kad ši kolegija atlieka institucijose, kurioms taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai, personalo komitetui patikėtas užduotis. Pažymėtina, kad institucijos personalo komitetas yra vidaus organas, todėl neturi procesinio veiksnumo. Kadangi jokia nuostata, taikytina personalo atstovų kolegijai, nepateisina kitokios išvados dėl jos, laikytina, kad ši kolegija neturi procesinio veiksnumo.

(žr. 14–16 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1963 m. lapkričio 14 d. Nutarties Lassalle prieš Parlamentą, 15/63, trečia pastraipa; 1974 m. spalio 8 d. Sprendimo Union syndicale – Service public européen ir kt. prieš Tarybą, 175/73, 9 punktas; 1982 m. spalio 28 d. Sprendimo Groupement des Agences de voyages prieš Komisiją, 135/81, 9 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1996 m. liepos 11 d. Sprendimo Sinochem Heilongjiang prieš Tarybą, T‑161/94, 31 punktas.

4.      Kalbant apie institucijos atstovavimo personalui organus, pažymėtina, kad kiekvienas rinkėjas turi tiesioginį ir aktualų suinteresuotumą, kad rinkimai vyktų remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatų normas, kuriose reguliuojama ši rinkimų procedūra, atitinkančia rinkimų sistema ir laikantis jos sąlygų, o ši sistema neišvengiamai apima suinteresuotumą, kad būtų laikomasi išrinktų atstovų mandatų trukmės, ir juo labiau kad pasibaigus personalo atstovo mandatui būtų organizuojami nauji rinkimai. Taigi vykstant ginčui, susijusiam su personalo atstovo atstatydinimu, tarnautojas dėl savo, kaip rinkėjo, statuso turi pakankamą suinteresuotumą kreiptis į teismą, pagrindžiantį jo ieškinio ar prašymo leisti įstoti į bylą priimtinumą. Vien ieškovo rinkėjo statuso pakanka nustatyti, kad jis veikia ne tik įstatymo ar institucijos interesais.

(žr. 23 ir 24 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. spalio 25 d. Sprendimo Milella ir Campanella prieš Komisiją, F‑71/05, 47 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.