2020 m. sausio 31 d. Sąd Dyscyplinarny Izby Adwokackiej w Warszawie (Lenkija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Ministerstwo Sprawiedliwości / R.G.
(Byla C-55/20)
Proceso kalba: lenkų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Sąd Dyscyplinarny Izby Adwokackiej w Warszawie
Šalys pagrindinėje byloje
Apeliantė: Ministerstwo Sprawiedliwości
Kita proceso šalis: R.G.
Prejudiciniai klausimai
1. Ar procedūrai dėl advokatų ir teisininkų užsieniečių, įrašytų į advokatų sąrašą, drausminės atsakomybės, per kurią advokatui gali būti skiriama piniginė bauda, sustabdyta jo profesinė veikla arba jis gali būti išbrauktas iš advokatų sąrašo, o teisininkui užsieniečiui, be kita ko, gali būti skirta piniginė bauda, sustabdyta jo teisė teikti teisinę pagalbą Lenkijos Respublikoje arba uždrausta teikti teisinę pagalbą Lenkijos Respublikoje, taikomos 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB1 dėl paslaugų vidaus rinkoje (toliau – Paslaugų direktyva) III skyriaus nuostatos, įskaitant jos 10 straipsnio 6 dalį? Jeigu atsakymas į šį klausimą yra teigiamas, ar nurodytai procedūrai, vykdomai advokatų garbės teismuose, kurių sprendimai negali būti skundžiami valstybiniams teismams arba jie gali būti skundžiami tik ypatingąja tvarka, t. y. paduodant kasacinį skundą Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas), taikomos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) nuostatos, įskaitant jos 47 straipsnį, taip pat jeigu visi reikšmingi bylos elementai apsiriboja tik viena valstybe nare?
2. Ar tuo atveju, kai 1 klausime nurodytoje procedūroje jurisdikciją nagrinėti kasacinį skundą dėl advokatų garbės teismo sprendimo ar nutarties arba skundą dėl atsisakymo priimti tokį kasacinį skundą remiantis taikomomis nacionalinės teisės nuostatomis turi organas, kuris, šio advokatų garbės teismo vertinimu, atitinkančiu 2019 m. gruodžio 5 d. Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) sprendime (bylos Nr. III PO 7/18) pateiktą vertinimą, nėra nepriklausomas ir nešališkas teismas, kaip tai suprantama pagal Chartijos 47 straipsnį, būtina netaikyti nacionalinės teisės nuostatų, kuriose įtvirtinta tokio organo jurisdikcija, ir advokatų garbės teismas privalo perduoti tokį kasacinį skundą arba skundą nagrinėti teisminei institucijai, kuri turėtų jurisdikciją, jeigu tam nekliudytų minėtos nuostatos?
3. Ar tuo atveju, kai 1 klausime nurodytoje procedūroje kasacinio skundo dėl advokatų garbės teismo sprendimo ar nutarties, remiantis šio teismo pozicija, neturi teisės paduoti nei Prokurator Generalny (generalinis prokuroras), nei Rzecznik Praw Obywatelskich (ombudsmenas), ir tokia pozicija:
a) prieštarauja pozicijai, kurią 2019 m. lapkričio 27 d. Sprendime (bylos Nr. II DSI 67/18) išreiškė Izba Dyscyplinarna Sąd Najwyższy (Aukščiausiojo Teismo drausmės bylų kolegija) (7 teisėjai), t. y. organas, kuris pagal galiojančias nacionalinės teisės nuostatas turi jurisdikciją nagrinėti skundą dėl sprendimo atsisakyti priimti kasacinį skundą, bet kuris, advokatų garbės teismo vertinimu, atitinkančiu 2019 m. gruodžio 5 d. Sąd Najwyższy sprendime (bylos Nr. III PO 7/18) pateiktą vertinimą, nėra nepriklausomas ir nešališkas teismas, kaip tai suprantama pagal Chartijos 47 straipsnį;
b) tačiau atitinka Izba Karna Sądu Najwyższego (Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų kolegija), t. y. teisminio organo, kuris turėtų jurisdikciją nagrinėti tokį skundą, jeigu to jam nedraustų minėtos nuostatos, anksčiau išreikštą poziciją,
advokatų garbės teismas gali (o gal privalo) neatsižvelgti į Izba Dyscyplinarna Sądu Najwyższego išreikštą poziciją?
4. Jeigu 3 klausime nurodytu atveju advokatų garbės teismui yra pateiktas nagrinėti Minister Sprawiedliwości (teisingumo ministras) apeliacinis skundas ir:
a) vienas iš veiksnių, kurie, remiantis 2019 m. gruodžio 5 d. sprendime (bylos Nr. III PO 7/18) Sąd Najwyższy išreikšta nuomone, kuriai pritaria advokatų garbės teismas, suteikia pagrindą teigti, kad Izba Dyscyplinarna Sądu Najwyższego, t. y. organas, apie kurį kalbama 3 klausimo a punkte, nėra nepriklausomas ir nešališkas teismas, kaip tai suprantama pagal Chartijos 47 straipsnį, yra vykdomosios valdžios, įskaitant Minister Sprawiedliwości, įtaka jos sudėčiai;
b) Prokurator Generalny, kuris, remiantis Izba Dyscyplinarna Sądu Najwyższego, t. y. organo, apie kurį kalbama 3 klausimo a punkte, pozicija, turėtų turėti teisę paduoti kasacinį skundą dėl sprendimo, priimto išnagrinėjus apeliacinį skundą, bet kuris, remiantis Izba Karna Sądu Najwyższego, t. y. teisminio organo, apie kurį kalbama 3 klausimo b punkte, ir advokatų garbės teismo pozicija, tokios teisės neturi, funkciją pagal teisės aktus atlieka būtent Minister Sprawiedliwości,
tokiu atveju advokatų garbės teismas turi palikti tokį apeliacinį skundą nenagrinėtą, jeigu tik taip gali užtikrinti, kad procedūra atitiktų Chartijos 47 straipsnį, ir visų pirma neleisti, kad šioje procedūroje dalyvautų organas, kuris nėra nepriklausomas ir nešališkas teismas, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą?
____________
1 OL L 376, 2006, p. 36.