Language of document :

2019 m. vasario 22 d. Fruits de Ponent, S.C.C.L. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. gruodžio 13 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-290/16 Fruits de Ponent / Komisija

(Byla C-183/19 P)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Apeliantė: Fruits de Ponent, S.C.C.L., atstovaujama advokatų M. Roca Junyent, R. Vallina Hoset ir A. Sellés Marco

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

panaikinti 2018 m. gruodžio 13 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) sprendimą byloje T-290/16, Fruits de Ponent / Komisija1 ,

visų pirma, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pastraipa, jei, Teisingumo Teismo manymu, šioje bylos stadijoje galima priimti sprendimą: i) nuspręsti dėl pirmojoje instancijoje pareikšto ieškinio ir patenkinti apeliantės reikalavimus ir ii) priteisti iš Komisijos bylinėjimosi abiejose instancijose išlaidas arba

nepatenkinus pirmojo reikalavimo, jei, Teisingumo Teismo manymu, šioje bylos stadijoje negalima priimti sprendimo: i) grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo ir ii) atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirma, apeliantė teigia, kad skundžiame sprendime Bendrasis Teismas pažeidė Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV)2 39 straipsnį, nes: i) vertindamas, ar padarytas pakankamai sunkus pažeidimas, jis taikė nereikšmingus kriterijus; ii) jis neigia, kad tai atvejais, kai Komisija imasi veiksmų dėl rimtų rinkos sutrikdymų BŽŪP srityje, vienas iš jos tikslų turi būti ūkininkų gyvenimo lygio užtikrinimas (SESV 39 straipsnio 1 dalies b punktas); iii) jis neigia, kad Komisija turi rinkti kitus, nei teisės aktuose numatytus duomenis ir iv) jis teigia, kad Komisija neturi rinkti informacijos apie ūkininkų gaunamas kainas.

Antra, apeliantė teigia, kad skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas: i) iškraipė faktines aplinkybes akivaizdžiai klaidingai vertindamas įrodymus; ii) pažeidė įrodinėjimo naštą reglamentuojančius principus ir nusprendė, kad tam tikri faktai yra įrodyti, nors jie prieštarauja pateiktiems įrodymams ir iii) pažeidė principą venire contra factum propium non valet, nes pagrįstais pripažino Komisijos teiginius, kurie prieštarauja šios institucijos pateiktiems atsakymams piliečiams pagal skaidrumo principą.

Trečia, apeliantė teigia, kad skundžiamame sprendime pažeistas SESV 296 straipsnis ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis, nes: i) neatsižvelgta į apeliantės argumentus dėl fakto, kad Komisija turėjo surinkti informacija, kad pasiektų tikslą užtikrinti gamintojų gyvenimo lygį; ir ii) nebuvo atsižvelgta į apeliantės argumentus, kad Komisija turi siekti tikslo užtikrinti ūkininkų gyvenimo lygį, ir tie argumentai buvo iškraipyti, todėl apeliantė negalėjo gauti teismo atsakymo į savo argumentus.

Ketvirta, apeliantė teigia, kad, nagrinėjamoje byloje buvo pažeistas SESV 39 straipsnis ir Reglamento 1308/20133 219 straipsnis, nes krizės atveju atsakomybė už ypatingojo krizės mechanizmo aktyvavimą tenka išimtinai Komisijai, o ne ieškovėms ar gamintojų asociacijoms.

____________

1     ECLI:EU:T:2018:934.

2     OL C 326, 2012, p 1.

3     2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013, p. 671).