TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2010 m. gegužės 12 d.
Byla F‑13/09
Josefina Peláez Jimeno
prieš
Europos Parlamentą
„Viešoji tarnyba — Pareigūnai — Išankstinis skundas — Skundo pateikimo terminas — Vėlavimas — Įrodymas — Buvęs laikinasis tarnautojas — Paskyrimas pareigūnu — Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 5 straipsnio 4 dalis — Vienodas požiūris“
Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo J. Peláez Jimeno prašo panaikinti 2008 m. vasario 8 d. Parlamento sprendimą įdarbinti ją kaip pareigūnę bandomajam laikotarpiui tiek, kiek šiuo sprendimu ji priskiriama prie AST 1 lygio 5 pakopos, ir 2008 m. lapkričio 12 d. Parlamento sprendimą atmesti jos skundą, pateiktą remiantis Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalimi.
Sprendimas: Atmesti ieškinį. Ieškovė padengia visas bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Pareigūnai — Ieškinys — Išankstinis administracinis skundas — Terminai — Eigos pradžia — Įrodinėjimo pareiga
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis)
2. Pareigūnai — Įdarbinimas — Priskyrimas prie lygio — Naujos karjeros sistemos įtvirtinimas Reglamentu Nr. 723/2004 — Pereinamojo laikotarpio normos, reglamentuojančios priskyrimą prie lygio
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 31 straipsnio 1 dalis; XIII priedo 5 straipsnio 2 ir 4 dalys, 12 straipsnio 3 dalis ir 13 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamentas Nr. 723/2004)
1. Šalis, kuri nurodo, kad praleistas terminas skundui arba ieškiniui pateikti, turi pateikti įrodymų, patvirtinančių datą, nuo kurios prasidėjo minėto termino eiga; šių įrodymų negali pakeisti kelios prielaidos, leidžiančios manyti, kad ieškovas laišką gavo iki jo nurodytos dienos. Be to, nesant dokumento, kuriuo patvirtinama, kad skundžiamas sprendimas buvo gautas, aplinkybė, kad atitinkamas pareigūnas buvo savo darbo vietoje, neleidžia pakankamai tiksliai nustatyti, todėl neįrodo, kad suinteresuotasis asmuo iš tikrųjų galėjo su juo susipažinti.
(žr. 24 punktą)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1991 m. kovo 20 d. Sprendimo Mérez-Mínguez Casariegom prieš Komisiją, T‑1/90, Rink. p. II‑143, 37 punktas; 2001 m. sausio 17 d. Sprendimo Kraus prieš Komisiją, T‑14/99, Rink. VT p. I‑A‑7 ir II‑39, 22 punktas; 2002 m. rugsėjo 27 d. Nutarties Di Pietro prieš Audito Rūmus, T‑254/01, Rink. VT p. I‑A‑177 ir II‑929, 19, 22 ir 25–27 punktai.
Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. balandžio 25 d. Sprendimo Lebedef-Caponi prieš Komisiją, F‑71/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑115 ir II‑A‑1‑629, 29, 31 ir 34 punktai.
2. Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 5 straipsnio 4 dalyje nurodyti laikinieji tarnautojai, kurie įtraukti „į sąrašą kandidatų, tinkamų perkelti iš vienos kategorijos į kitą“, arba „į sąrašą kandidatų, laimėjusių vidaus konkursą“. Nors konkursas „dėl perkėlimo iš vienos kategorijos į kitą“ iš esmės taip pat yra „vidaus konkursas“, nagrinėjamą nuostatą reikia aiškinti taip, kad ji būtų veiksminga, kuo labiau vengiant aiškinimo, kuris lemtų išvadą, jog ši nuostata yra perteklinė. Panašu, kad teisės aktų leidėjas prie „vidaus konkursų“ norėjo priskirti vadinamuosius paskyrimus į nuolatinę tarnybą, kurių tikslas, laikantis visų Pareigūnų tarnybos nuostatų, reglamentuojančių įdarbinimą Europos viešojoje tarnyboje, leisti įdarbinti pareigūnais tarnautojus, kurie jau turi tam tikrą darbo institucijoje patirtį ir kurie įrodė, kad yra tinkami užimti laisvas pareigas. Tokį aiškinimą pagrindžia Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 5 straipsnio 2 dalis, kurioje minimi tik pareigūnai, įtraukti „į sąrašą kandidatų, tinkamų perkelti iš vienos kategorijos į kitą“, ir nenurodyti pareigūnai, kurie įtraukti „į sąrašą kandidatų, laimėjusių vidaus konkursą“. Pastarųjų nurodymas būtų nepagrįstas, nes nėra prasmės skirti į nuolatinę tarnybą tarnautojus, kurie jau yra pareigūnai.
Tam, kad būtų taikoma Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 5 straipsnio 4 dalis, reikalingas perėjimas iš „buvusios kategorijos“ į „naują kategoriją“ pasibaigus konkursui, po kurio sudaromas „sąrašas kandidatų, tinkamų perkelti iš vienos kategorijos į kitą“, arba vidaus konkursui dėl paskyrimo į nuolatinę tarnybą, po kurio įvyksta toks perkėlimas iš vienos kategorijos į kitą. Taigi teisės aktų leidėjas, naudodamasis savo plačia diskrecija pereinamųjų nuostatų ir priskyrimo kriterijų srityje, nukrypo nuo bendros taisyklės dėl naujai įdarbintų pareigūnų priskyrimo, įtvirtintos Pareigūnų tarnybos nuostatų 31 straipsnio 1 dalyje, papildytoje XIII priedo 12 straipsnio 3 dalimi arba 13 straipsnio 1 dalimi, kiek tai susiję su pareigūnais, įtrauktais į tinkamų kandidatų sąrašus prieš 2006 m. gegužės 1 d. ir įdarbintais nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. balandžio 30 d., ir po 2006 m. gegužės 1 d. palikdamas galimybę būti priskirtiems prie kitokio lygio nei nurodytas pranešime apie konkursą tarnautojams, kurie kaip pareigūnai buvo įdarbinti bandomajam laikotarpiui ir jau turi darbo institucijoje patirties bei, pasibaigus minėtiems konkursams, įrodė, kad yra tinkami eiti aukštesnės kategorijos pareigas.
(žr. 40, 41, 46 ir 47 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1997 m. kovo 6 d. Sprendimo de Kerros ir Kohn-Bergé prieš Komisiją, T‑40/96 ir T‑55/96, Rink. VT p. I‑A‑47 ir II‑135, 45 ir 46 punktai; 1998 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Carrasco Benítez prieš Komisiją, T‑294/97, Rink. VT p. I‑A‑601 ir II‑1819, 51 punktas.