TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2010 m. gruodžio 1 d.

Byla F‑89/09

Spyridon Gagalis

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Viešoji tarnyba — Socialinė apsauga — Nelaimingas atsitikimas darbe — Dalinis nuolatinis invalidumas — Sprendimas padengti 75 % terminės terapijos išlaidų — Gydymo išlaidų kompensavimas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnį ir papildoma kompensacija pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnį — Pragyvenimo išlaidų nepadengimas — Atsisakymas išmokėti papildomą kompensaciją — Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnio 3 dalies ir Bendrųjų taisyklių dėl draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų 9 straipsnio aiškinimas“

Dalykas: Pagal EB 236 straipsnį ir AE 152 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo S. Gagalis prašo, pirma, panaikinti 2008 m. gruodžio 9 d. Tarybos Personalo ir administracijos generalinio direktorato generalinio direktoriaus, kaip Tarybos paskyrimų tarnybos, sprendimą, kuriuo atsisakyta pagal Europos Sąjungos pareigūnų nuostatų 73 straipsnį iki 75 % kompensuoti ieškovo išlaidas, susijusias su terminiu gydymu, panaikinti 2009 m. liepos 15 d. sprendimą iš dalies atmesti jo skundą ir priteisti iš Tarybos papildomą 1 551,38 euro sumą bei delspinigius.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Ieškovas padengia visas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai — Socialinė apsauga — Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų — Išlaidų kompensavimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnis ir 73 straipsnio 3 dalis; Bendrųjų taisyklių dėl draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų 9 straipsnis)

2.      Pareigūnai — Asmens nenaudai priimtas sprendimas — Pareiga motyvuoti — Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antra pastraipa)

1.      Kalbant apie gydymo išlaidų, susijusių su nelaimingu atsitikimu, kompensavimą ir ypač apie prašymą padengti terminio gydymo išlaidas, įskaitant ir pragyvenimo išlaidas, iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnio 3 dalies antros pastraipos bei Bendrųjų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinės ligos taisyklių 9 straipsnio matyti, kad yra ryšys tarp šių dviejų nuostatų ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnio. Iš tiesų Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad dėl nelaimingo atsitikimo išlaidos kompensuojamos tik tada, „kai pareigūnui pagal 72 straipsnį išmokėta suma padengia ne visas jo išlaidas“, o minėtų taisyklių 9 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodyta, kad dėl nelaimingo atsitikimo išlaidos kompensuojamos, „kai remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnyje numatytu sveikatos draudimu padengiama išlaidų dalis, kurią turi padengti šis draudimas šiame straipsnyje numatytomis sąlygomis“.

Taigi Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnio 3 dalis ir Bendrųjų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinės ligos taisyklių 9 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa turi būti aiškinamos taip, kad jose numatyta tik papildoma išlaidų kompensacija už paslaugas, kurioms taikomas Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnis, kai jau padengta dalis išlaidų, kurią turi padengti sveikatos draudimas. Nelaimingų atsitikimų draudimas yra papildomas ir dėl to jis neapima jokio išlaidų, atsiradusių dėl paslaugų, kurioms netaikomas sveikatos draudimas, o dėl šios priežasties dėl šių paslaugų patirtos išlaidos nėra padengiamos sveikatos draudimo, kompensavimo.

(žr. 41 ir 42 punktus)

2.      Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antrą pastraipą bet kokiame individualiame asmens nenaudai pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus priimtame sprendime turi būti nurodyti jį pagrindžiantys motyvai. Pareiga motyvuoti siekiama, pirma, pateikti suinteresuotajam pareigūnui reikiamą informaciją dėl sprendimo pagrįstumo ir, antra, sudaryti sąlygas teisminei kontrolei. Tokia pareiga siekiama, be kita ko, kad suinteresuotasis asmuo galėtų sužinoti jo atžvilgiu priimto sprendimo priežastis, kad galiausiai galėtų imtis teisminių savo teisių ir interesų gynimo priemonių.

Vis dėlto, jeigu prieš pareikšdamas ieškinį suinteresuotasis asmuo jau turi pirminę motyvaciją sudarančios informacijos, nagrinėjant ieškinį teisme administracijos pateiktais papildomais paaiškinimais galima ištaisyti pirminę nepakankamą motyvaciją. Be to, sprendimas yra pakankamai motyvuotas, kai aktas, dėl kurio pareikštas ieškinys, buvo priimtas šiam pareigūnui žinant jo priėmimo aplinkybes, leidžiančias suprasti jo atžvilgiu priimtos priemonės apimtį.

(žr. 65 ir 67 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2003 m. kovo 27 d. Sprendimo Martínez Páramo ir kt. prieš Komisiją, T‑33/00, Rink. VT p. I‑A‑105 ir II‑541, 43 punktas ir nurodyta teismo praktika; 2004 m. kovo 25 d. Sprendimo Petrich prieš Komisiją, T‑145/02, Rink. VT p. I‑A‑101 ir II‑447, 54 punktas ir nurodyta teismo praktika; 2005 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Casini prieš Komisiją, T‑132/03, Rink. VT p. I‑A‑253 ir II‑1169, 36 punktas ir nurodyta teismo praktika.