EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2010 m. lapkričio 23 d.(*)
„Viešoji tarnyba — Pareigūnai — Atviras konkursas — Neįrašymas į rezervo sąrašą — Tolygus vyrų ir moterų atstovavimas atrankos komisijose“
Byloje F‑50/08
dėl pagal EB 236 straipsnį ir AE 152 straipsnį pareikšto ieškinio
Gábor Bartha, gyvenantis Briuselyje (Belgija), atstovaujamas advokato P. Homoki,
ieškovas,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą J. Currall, V. Bottka ir A. Sipos,
atsakovę,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas S. Gervasoni, teisėjai H. Kreppel (pranešėjas) ir H. Tagaras,
kanclerė W. Hakenberg,
priima šį
Sprendimą
1 2008 m. gegužės 19 d. Tarnautojų teismui pateiktu ieškiniu G. Bartha iš esmės prašo, pirma, panaikinti atviro konkurso EPSO/AD/56/06 atrankos komisijos sprendimą, kuriuo jis informuojamas apie tai, kad neišlaikė šio konkurso testų, ir, antra, priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos žalos, kurią jis patyrė dėl šio sprendimo, atlyginimą.
Teisinis pagrindas
2 Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Tarnybos nuostatai) III priedo 3 straipsnyje numatyta:
„Atrankos komisiją sudaro Paskyrimų tarnybos paskirtas pirmininkas ir nariai, kurių vienodą skaičių skiria Paskyrimų tarnyba ir Personalo komitetas.
Organizuojant atvirus, dviem arba daugiau institucijų bendrus konkursus, Atrankos komisija susideda iš Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos Paskyrimų tarnybos paskirto pirmininko, ir, užtikrinant vienodą atstovavimą, Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos Paskyrimų tarnybos bei bendru sutarimu institucijų Personalo komitetų paskirtų narių.
Atliekant tam tikrus testus, Atrankos komisijai gali padėti vienas arba daugiau patariamąsias funkcijas vykdančių egzaminuotojų.
Atrankos komisijos nariai parenkami iš pareigūnų, kurių pareigų grupė ir kategorija yra bent lygiavertė pareigų, į kurias turi būti paskirti pareigūnai, kategorijai.
Jeigu Atrankos komisiją sudaro daugiau kaip keturi nariai, joje turi būti ne mažiau kaip du kiekvienos lyties nariai.“
Faktinės bylos aplinkybės
3 2006 m. liepos 25 d. Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) paskelbė pranešimą apie atvirą konkursą EPSO/AD/56/06 Vengrijos pilietybės AD 5 lygio administratorių rezervo sąrašui sudaryti (OL C 172 A, p. 3, toliau – pranešimas apie konkursą).
4 Šį konkursą sudarė keturios sritys: „Europos viešasis administravimas ar žmogiškieji ištekliai“, „Teisė“, „Ekonomika“ ir „Mikroekonomika ar verslo administravimas“.
5 Konkurso „Teisės“ srities laimėtojų skaičius – dešimt.
6 Ieškovas pateikė savo kandidatūrą dalyvauti konkurse EPSO/AD/56/06 ir registruodamasis pasirinko sritį „Teisė“.
7 Išlaikęs atrankos testus, surengtus siekiant atlikti pirminę kandidatų atranką, ieškovas laikė pranešime apie konkursą nurodytus tris testus raštu ir testą žodžiu, kurį laiko tik pagal testo raštu rezultatus atrinkti kandidatai.
8 2007 m. lapkričio 19 d. laišku atrankos komisijos pirmininkas informavo ieškovą, kad jo pavardė neįrašyta į rezervo sąrašą, nes jo bendras balas, gautas už visus testus raštu ir žodžiu, buvo žemesnis nei dešimties konkurso (pagal sritį „Teisė“) laimėtojų.
9 2007 m. lapkričio 22 d. laišku ieškovas paprašė peržiūrėti sprendimą neįtraukti jo į konkurso rezervo sąrašą.
10 Negavęs nei prašomų dokumentų, nei informacijos, 2007 m. gruodžio 10 d. ieškovas elektroniniu laišku, adresuotu EPSO, iš naujo pateikė savo prašymą.
11 2007 m. gruodžio 20 d. EPSO atsiuntė ieškovui testų raštu b ir c bei atitinkamų įvertinimo lapų kopijas.
12 2008 m. sausio 7 d. laišku ieškovas, atsižvelgęs į EPSO jam atsiųstus dokumentus, papildė kaltinimus, kurie jau buvo pateikti jo prašyme peržiūrėti sprendimą.
13 2008 m. sausio 23 d. atrankos komisijos pirmininkas atmetė prašymą peržiūrėti minėtą sprendimą.
14 2008 m. sausio 25 d. elektroniniu laišku EPSO ieškovas užginčijo 2008 m. sausio 23 d. sprendimą.
15 2008 m. sausio 31 d. sprendimu atrankos komisijos pirmininkas patvirtino atsisakymą įtraukti ieškovą į konkurso rezervo sąrašą.
Procesas ir šalių reikalavimai
16 2008 m. gegužės 18 d. buvo pareikštas ieškinys.
17 Ieškovas Tarnautojų teismo prašo:
– panaikinti 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimą,
– panaikinti 2008 m. sausio 23 d. sprendimą,
– panaikinti 2008 m. kovo 31 d. sprendimą,
– priteisti iš Komisijos žalos, atsiradusios dėl šių sprendimų neteisėtumo, atlyginimą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
18 Komisija Tarnautojų teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
19 Dokumente „Prašymo pakeitimas“, kurį Tarnautojų teismas laikė dubliku, ieškovas papildomai prašo šio teismo:
– priteisti iš Komisijos 924 eurų per mėnesį išmoką už laikotarpį nuo 2008 m. kovo 31 d. iki šio sprendimo paskelbimo dienos turtinei žalai atlyginti,
– priteisti iš Komisijos 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo,
– nurodyti EPSO priimti naują sprendimą, kuriuo butų pakeistas 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimas.
20 Triplike Komisija iš naujo prašo Tarnautojų teismo:
– atmesti ieškovo ieškinį,
– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
21 Pagal Procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalį Tarnautojų teismas, gavęs šalių sutikimą, nusprendė priimti sprendimą be posėdžio.
Dėl teisės
A – Dėl reikalavimų dėl panaikinimo
1. Pirminės pastabos dėl reikalavimų dėl panaikinimo
22 Reikia priminti, kad pagal teismo praktiką, konkurso kandidatui prašant peržiūrėti atrankos komisijos sprendimą, kandidato nenaudai priimtas aktas yra atrankos komisijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus kandidato atvejį (2006 m. gruodžio 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Heus prieš Komisiją, T‑173/05, Rink. VT p. I‑A‑2‑329 ir II‑A‑2‑1695, 19 punktas). Kadangi 2008 m. sausio 23 d. sprendimu, kuris priimtas po to, kai 2007 m. lapkričio 22 d. ieškovas pateikė prašymą peržiūrėti šį sprendimą, buvo pakeistas pirminis atrankos komisijos 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimas, jis yra ieškovo nenaudai priimtas aktas (toliau – ginčijamas sprendimas).
23 Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas, gavęs ginčijamą sprendimą, 2008 m. sausio 25 d. nusiuntė EPSO, kuriai pagal pranešimą apie konkursą turėjo būti siunčiami ne tik prašymai dėl peržiūrėjimo, bet ir kandidatų skundai, pateikti pagal Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, elektroninį laišką, kuriame ginčijo šio sprendimo pagrįstumą ypač pabrėždamas, kad jis buvo priimtas nesilaikant tam tikrų atrankos komisijų darbo taisyklių. Atsižvelgiant į šio laiško dalyką ir į tai, kad EPSO pasirinkimas jį persiųsti atrankos komisijos pirmininkui, kad šis į jį atsakytų, negali daryti įtakos tam, kaip Tarnautojų teismas turi jį vertinti, šis laiškas turi būti laikomas skundu Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalies prasme, ir šis skundas buvo aiškiai atmestas 2008 m. kovo 31 d. sprendimu. Tačiau yra nuspręsta, kad formaliais reikalavimais panaikinti sprendimą, kuriuo atmestas skundas, tuo atveju, kai šio sprendimo turinys nėra savarankiškas, siekiama kreiptis į teismą dėl užginčyto akto (šiuo klausimu žr. 1989 m. sausio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vainker prieš Parlamentą, 293/87, Rink. p. 23, 8 punktą; taip pat žr. 2009 m. liepos 9 d. Tarnautojų teismo sprendimo Hoppenbrouwers prieš Komisiją, F‑104/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑259 ir II‑A‑1‑1399, 31 punktą). Šiomis aplinkybėmis, kadangi 2008 m. kovo 31 d. sprendimo turinys nėra savarankiškas, nebereikia spręsti dėl reikalavimų panaikinti šį sprendimą.
2. Dėl reikalavimų panaikinti ginčijamą sprendimą
a) Dėl priimtinumo
24 Komisija teigia, kad ieškinys dėl ginčijamo sprendimo turėjo būti pareikštas per tris mėnesius ir dešimt dienų nuo pranešimo apie šį sprendimą, t. y. vėliausiai 2008 m. gegužės 3 dieną. Tačiau nagrinėjamas ieškinys buvo pareikštas tik 2008 m. gegužės 19 dieną. Todėl, Komisijos nuomone, jis turi būti atmestas kaip nepriimtinas.
25 Šiuo klausimu pagal nusistovėjusią teismų praktiką teisinės gynybos priemonės konkurso atrankos komisijos atžvilgiu paprastai yra tiesioginis kreipimasis į Europos Sąjungos teismą. Vis dėlto, jeigu suinteresuotasis asmuo, kaip padarė ieškovas nagrinėjamoje byloje, pateikia administracinį skundą administracijai remdamasis Pareigūnų tarnybos nuostatais, vėliau pareikšto ieškinio priimtinumas priklauso nuo to, ar suinteresuotasis asmuo laikėsi visų nustatytų išankstinio skundo pateikimo procedūros reikalavimų (2005 m. lapkričio 25 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Pérez‑Díaz prieš Komisiją, T‑41/04, Rink. VT p. I‑A‑373 ir II‑1697, 32 punktas).
26 Šiuo atveju nusprendęs apskųsti ginčijamą sprendimą ieškovas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalies nuostatas turėjo pateikti skundą per tris mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą. Taigi iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas laikėsi šio reikalavimo, nes EPSO jo skundą gavo 2008 m. sausio 25 d., t. y. praėjus dviem dienom po 2008 m. sausio 23 d. pranešimo apie ginčijamą sprendimą.
27 Be to, nors pagal Tarnybos nuostatų 91 straipsnio 3 dalį šiame straipsnyje numatytas ieškinys turi būti pareikštas per tris mėnesius nuo pranešimo apie sprendimą dėl skundo dienos, pagal Procedūros reglamento 100 straipsnio 3 dalį dėl nuotolių šį terminą pratęsus dešimt dienų, aišku, kad ieškovas, 2008 m. gegužės 19 d. pareiškęs ieškinį Tarnautojų teismui, tai padarė per trijų mėnesių ir dešimties dienų terminą. Šiomis aplinkybėmis Komisija nepagrįstai tvirtino, kad ieškinys pateiktas per vėlai.
b) Dėl esmės
28 Ieškovas savo reikalavimams pagrįsti iš pradžių nurodė 6 pagrindus, paremtus, pirma, Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 3 straipsnio penktos pastraipos pažeidimu, antra, teisingos procedūros reikalavimo pažeidimu, trečia, principų, kuriais reguliuojamas vertinimas, pažeidimu, ketvirta, Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalies nesilaikymu, penkta, piktnaudžiavimu įgaliojimais ir gero administravimo principo pažeidimu, šešta, teisinio saugumo principo pažeidimu.
29 Vis dėlto dublike ieškovas informavo Tarnautojų teismą, kad jis atsisako pagrindų, paremtų teisingos procedūros reikalavimo, principų, kuriais reguliuojamas vertinimas, ir teisinio saugumo principo pažeidimu.
30 Reikia nagrinėti pagrindą, paremtą Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 3 straipsnio penktos pastraipos pažeidimu.
Šalių argumentai
31 Ieškovas primena, kad pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 3 straipsnio penktos pastraipos nuostatas, „jeigu atrankos komisiją sudaro daugiau kaip keturi nariai, joje turi būti ne mažiau kaip du kiekvienos lyties nariai“. Tačiau, anot ieškovo, nagrinėjamu atveju šios nuostatos buvo nesilaikyta, nes atrankos komisijoje, kuri buvo sudaryta iš daugiau nei keturių narių, jam laikant testą žodžiu buvo tik viena moteris.
32 Atsakydama į tai, Komisija, iš pradžių padariusi išvadą, kad šis pagrindas yra nepriimtinas, nes jis nebuvo pateiktas ikiteisminėje procedūroje, papildomai pabrėžia, jog Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 3 straipsnio penkta pastraipa negalėtų būti taikoma šiuo atveju, nes atrankos komisija buvo sudaryta iš keturių nuolatinių narių ir keturių pakaitinių narių. Bet kokiu atveju Komisija tvirtina, kad atrankos komisija atitiko šią nuostatą ir buvo laikytasi Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 3 straipsnio penktos pastraipos, kurioje niekaip neatskiriami nuolatiniai nariai nuo pakaitinių narių, nes atrankos komisijoje buvo dvi moterys.
33 Kalbėdamas apie pagrindo priimtinumą, ieškovas nurodo, kad skundo ir ieškinio atitikties principas netaikomas konkursams ir kad bet kokiu atveju vienodo atstovavimo atrankos komisijose taisyklės pažeidimas būtų viešosios tvarkos pagrindas, kuris pirmą kartą galėtų būti pateiktas teisme. Dėl pagrįstumo suinteresuotasis asmuo tvirtina, kad siekiant patikrinti, ar laikytasi Tarnybos nuostatų III priedo 3 straipsnio penktos pastraipos, kurios tikslas – užkirsti kelią bet kokiai diskriminacijai, reikalavimo, reikėtų atsižvelgti vien į nuolatinius narius ar bent jau į tuos, kurie dalyvavo laikant testą žodžiu.
Tarnautojų teismo vertinimas
– Dėl pagrindo priimtinumo
34 Kaip Tarnautojų teismas nusprendė 2010 m. liepos 1 d. Sprendime Mandt prieš Parlamentą (F‑45/07, 119 ir 120 punktai), ieškinio ir skundo atitikties taisyklė pažeidžiama tik tuo atveju, jei teisme pareikšto ieškinio dalykas ar pagrindas skiriasi nuo nurodytojo skunde, „pagrindo“ sąvoką aiškinant plačiai. Taip aiškinant ir kalbant apie reikalavimą dėl panaikinimo „ginčo pagrindu“ laikytina tai, kad ieškovas ginčija ginčijamo akto turinio teisėtumą, arba tai, kad jis ginčija šio akto formos teisėtumą. Todėl, išskyrus prieštaravimus dėl neteisėtumo ir su viešąja tvarka susijusius pagrindus, ginčo pagrindas pasikeistų – taigi atsirastų nepriimtinumo dėl atitikties taisyklės pažeidimo pagrindas – tik tuo atveju, jeigu ieškovas, skunde ginčijęs tik jo nenaudai priimto akto formos teisėtumą, įskaitant jo priėmimo procedūros aspektus, ieškinyje nurodytų su akto turinio teisėtumu susijusius pagrindus arba, atvirkščiai, jeigu ieškovas, skunde ginčijęs tik jo nenaudai priimto akto turinį, pareikštų ieškinį, kuriame nurodytų su šio akto formaliu galiojimu susijusius pagrindus.
35 Nors nagrinėjamu atveju tiesa, kad skunde net netiesiogiai nebuvo nurodytas pagrindas, pagrįstas Tarnybos nuostatų III priedo 3 straipsnio penktos pastraipos pažeidimu, ieškovas jame ginčijo skundžiamo sprendimo formos teisėtumą teigdamas, be kita ko, kad jo testo raštu c kopijos netikrino vengrų kalbą mokantis egzaminuotojas, o dėl to, jo nuomone, visa procedūra buvo neteisėta, ir kad ginčijamas sprendimas buvo nepakankamai pagrįstas, kiek tai susiję su 2007 m. lapkričio 22 d. ir 2008 m. sausio 7 d. laiškuose išdėstytomis pastabomis. Šiomis aplinkybėmis minėtas pagrindas, pagrįstas tomis pačiomis teisinėmis priežastimis kaip ir skunde nurodyti pagrindai, priimtinas.
– Dėl pagrindo pagrįstumo
36 Pirma, reikia išsiaiškinti, ar atrankos komisiją, kuri nagrinėjo ieškovo darbus, sudarė „daugiau kaip keturi nariai“, kaip nurodyta Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 3 straipsnio penktoje pastraipoje, tam, kad būtų galima nustatyti, ar nagrinėjamu atveju atrankos komisija laikėsi šių nuostatų.
37 Šiuo atžvilgiu žodžiai „[atrankos komisijos] nariai“, nurodyti Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 3 straipsnio penktoje pastraipoje, atsižvelgiant į jų bendrą pobūdį turi būti suprantami kaip apimantys visus narius, įskaitant atrankos komisijos pirmininką, o ne tik šios atrankos komisijos narius, kurie neturi pirmininko statuso. Darytina išvada, kad atrankos komisijos, kaip ir nagrinėjamu atveju, sudarytos iš penkių narių, įskaitant ir pirmininką, pakliūva į minėtos nuostatos taikymo sritį.
38 Antra, reikia išsiaiškinti, ar atrankos komisija atitiko Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 3 straipsnio penktoje pastraipoje įtvirtintą taisyklę, kad joje turi būti „ne mažiau kaip du kiekvienos lyties nariai“; o tai reiškia, kad, pirma, reikia nustatyti, kada turi būti tikrinama, kad laikytasi šios taisyklės, – ar kai sudaroma tokia atrankos komisija, kokia nurodoma konkurso organizuojančios institucijos ar institucijų paskelbtame sąraše, ar kai iš tiesų vyksta testai, – ir, antra, ar reikia atsižvelgti vien į nuolatinius atrankos komisijos narius, ar ir į pakaitinius narius.
39 Dėl klausimo, kada turi būti tikrinamas Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 3 straipsnio penktoje pastraipoje įtvirtintos taisyklės laikymasis – ar kai paskelbiamas atrankos komisijos narių sąrašas, ar kai vyksta testai žodžiu, – Tarnautojų teismas mano, jog minėtos nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad jose numatyti atrankos komisijos nariai, esantys paskelbtame sąraše. Iš tiesų, jei minėtos taisyklės reikėtų laikytis per testus, tai sukeltų praktinių sunkumų už konkursų organizavimą atsakingai tarnybai, atsižvelgiant į tai, kad aiškinant atvirkščiai būtų labai apribotas personalo valdymas, ypač kai atrankos komisijų nariai pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 3 straipsnio penktą pastraipą turi būti sudaryti iš Paskyrimų tarnybos bei Personalo komiteto ar komitetų paskirtų narių.
40 Siekiant atsakyti į klausimą, ar tikrinant, ar buvo laikytasi Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 3 straipsnio penktos pastraipos, reikia atsižvelgti vien į nuolatinius atrankos komisijos narius, ar ir į pakaitinius, pirmiausia primintina tai, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad tarnyba, sudarydama atrankos komisiją, gali teisėtai, nors ši galimybė nėra aiškiai numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatuose, paskirti ne vien nuolatinius narius, bet ir pakaitinius. Iš tiesų pakaitinių narių paskyrimu į atrankos komisiją siekiama, jog negalinčius dalyvauti nuolatinius narius būtų galima pakeisti, kad atrankos komisija galėtų baigti savo darbą per pagrįstą terminą ir būtų išlaikyta nuolatinė jos sudėtis per visus testus žodžiu (2008 m. kovo 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Giannini prieš Komisiją, T‑100/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑9 ir II‑A‑2‑37, 207 punktas).
41 Vis dėlto tikrinant, ar buvo laikytasi Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 3 straipsnio penktos pastraipos, iš esmės reikia atsižvelgti tik į nuolatinius atrankos komisijos narius, nes jie paprastai kviečiami faktiškai į testus.
42 Be to, jei Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 3 straipsnio penkta pastraipa turėtų būti aiškinama taip, kad vertinant atrankos komisijos sudėties atitiktį šiai nuostatai ja įpareigojama atsižvelgti į visus atrankos komisijos narius – nuolatinius ir pakaitinius, ši nuostata prarastų didelę dalį savo apimties. Iš tiesų teisės aktų leidėjas įtvirtino reikalavimą, kad jeigu atrankos komisiją sudaro daugiau kaip keturi nariai, joje turi būti ne mažiau kaip du kiekvienos lyties nariai, tam, kad sudarant atrankos komisijas būtų kuo tolygiau atstovaujama abiem lytims. Tačiau toks tikslas nebūtų pasiektas, jei atrankos komisijoje, sudarytoje iš aštuonių narių, įskaitant pakaitinius, vienai ar kitai lyčiai atstovautų tik du pakaitiniai nariai.
43 Darytina išvada, kad atrankos komisija, kai skelbiamas jos narių sąrašas, sudaryta daugiau kaip iš keturių nuolatinių narių, gali būti laikoma atitinkančia Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 3 straipsnio penktoje pastraipoje įtvirtintus reikalavimus tik su sąlyga, kad tarp jos nuolatinių narių yra ne mažiau kaip du kiekvienos lyties nariai.
44 Vis dėlto reikalavimo, kad skelbiant atrankos komisijos narių sąrašą turi būti atsižvelgiama tik į nuolatinius narius, gali būti laikomasi konkrečiu atveju, kai, neatsižvelgiant į tai, kad skelbimo momentu atrankos komisijos sudėtis neatitinka Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 3 straipsnio penktoje pastraipoje įtvirtintos normos, kaip ji išaiškinta pirmesniame punkte, tačiau atrankos komisijos sudėtis iš tiesų laikant testus vis dėlto atitinka šią normą. Iš tiesų šiuo atveju Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 3 straipsnio penktos pastraipos tikslas, t. y. kad konkurso kandidatų darbai būtų vertinami atrankos komisijos, kurioje užtikrintas vienodas vyrų ir moterų atstovavimas, būtų visiškai pasiektas.
45 Nagrinėjamu atveju 2006 m. rugpjūčio 23 d. EPSO pakvietė institucijas ir personalo komitetus siūlyti asmenų, kurie galėtų sudaryti atrankos komisiją, pavardes ir konkrečiai priminė, kad daugiau kaip keturių narių atrankos komisijoje turi būti ne mažiau kaip du kiekvienos lyties nariai, tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, jog visai prieš testus žodžiu EPSO paskelbė savo interneto tinklalapyje atviro konkurso EPSO/AD/56/06 narių, nuolatinių ir pakaitinių, sąrašą, iš kurio matyti, kad atrankos komisiją sudarė nuolatinis pirmininkas vyras ir keturi nuolatiniai nariai taip pat vyrai, tačiau joje nebuvo nė vienos moters, todėl nesilaikyta Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 3 straipsnio penktos pastraipos.
46 Taip pat tiesa tai, kad EPSO paskelbtame sąraše pakaitinė pirmininkė ir viena narė buvo moterys ir kad nagrinėjamu atveju ši pakaitinė narė dalyvavo ieškovui laikant testą žodžiu.
47 Vis dėlto ši aplinkybė nėra tokia, kad būtų galima nustatyti, jog konkurso atrankos komisija atitiko Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 3 straipsnio penktoje pastraipoje įtvirtintus reikalavimus, nes negali būti nei įrodyta, nei laikoma, kad pakaitinė pirmininkė moteris ir pakaitinė narė moteris iš tiesų buvo nuolatinėje atrankos komisijoje, kuri per testus tikrino kandidatų sugebėjimus.
48 Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju konkurso atrankos komisijos sudėtis neatitiko Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 3 straipsnio penktos pastraipos nuostatų.
49 Kadangi nėra įrodyta, kad jei nebūtų buvę šio pažeidimo, ginčijamas sprendimas būtų tokio paties turinio, jis turi būti panaikintas. Kitų ieškinio pagrindų nagrinėti nereikia.
B – Dėl reikalavimų, kad Tarnautojų teismas nurodytų EPSO priimti naują sprendimą, kuriuo būtų pakeistas 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimas
50 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką Bendrijos teismas, atlikdamas teisėtumo kontrolę pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnį, neturi kompetencijos priimti sprendimų dėl nurodymų institucijai (2004 m. kovo 2 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Di Marzio prieš Komisiją, T‑14/03, Rink. VT p. I‑A‑43 ir II‑167, 63 punktas). Todėl minėti reikalavimai turi būti atmesti kaip nepriimtini.
C – Dėl reikalavimų atlyginti žalą
1. Šalių argumentai
51 Ieškovas prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, jo tariamai patirtą dėl ginčijamo sprendimo. Jis patikslina, kad jo turtinę žalą sudaro skirtumas tarp AD 5 lygio 2 pakopos pareigūno darbo užmokesčio ir atlyginimo, kurį jis gauna dabar, taip pat teisės į socialinę apsaugą ir Europos Sąjungos senatvės pensiją netekimas.
52 Komisija prašo atmesti minėtus reikalavimus.
2. Tarnautojų teismo vertinimas
53 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką pareigūnui pateikus prašymą atlyginti žalą tarnybos atsakomybė kyla, tik kai įvykdytos visos sąlygos, susijusios su institucijų veiksmų neteisėtumu, žalos realumu ir veiksmų bei nurodytos žalos priežastiniu ryšiu (1994 m. birželio 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Brazzelli Lualdi ir kt., C‑136/92 P, Rink. p. I‑1981, 42 punktas ir 2008 m. vasario 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Girardot, C‑348/06 P, Rink. p. I‑833, 52 punktas). Šios trys sąlygos yra kumuliacinės. Vienos iš jų nebuvimo pakanka reikalavimams atlyginti žalą atmesti.
54 Kalbant apie priežastinį ryšį, pažymėtina, kad ieškovas iš esmės turi pateikti tiesioginio ir tikro atitinkamo Bendrijų institucijos padaryto pažeidimo ir nurodytos žalos priežastinio ryšio įrodymus (1999 m. rugsėjo 28 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Hautem prieš BEI, T‑140/97, Rink. VT p. I‑A‑171 ir II‑897, 85 punktas).
55 Vis dėlto teismų praktikoje reikalaujamas priežastinio ryšio tikrumo laipsnis yra pasiektas, kai dėl Sąjungos institucijos padaryto teisės pažeidimo asmeniui tikrai buvo užkirstas kelias nebūtinai būti įdarbintam – suinteresuotasis asmuo niekada negalėtų įrodyti turėjęs teisę į įdarbinimą – tačiau rimtai galimybei būti įdarbintam pareigūnu ar tarnautoju, o dėl to suinteresuotasis asmuo patiria žalą, kurią sudaro negautos pajamos (2004 m. spalio 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Sanders ir kt. prieš Komisiją, T‑45/01, Rink. p. II‑3315, 150 punktas ir 2008 m. spalio 28 d. Tarnautojų teismo sprendimo Tzirani prieš Komisiją, F‑46/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑323 ir II‑A‑1‑1773, 218 punktas).
56 Ieškovas prašo atlyginti turtinę žalą, atsiradusią, pirma, negaunant atlyginimo, šiuo atveju – tai skirtumas tarp AD 5 lygio 2 pakopos pareigūno darbo užmokesčio ir atlyginimo, kurį jis gauna dabar, antra, netekus teisės į socialinę apsaugą ir pensijos, susijusios su pareigūno statusu. Vis dėlto nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad jei nebūtų buvę pažeidimo sudarant atrankos komisiją, ieškovas būtų įdarbintas pareigūnu ar bent jau būtų turėjęs rimtą galimybę būti įdarbintas. Kadangi sąlyga, susijusi su tarnybos padaryto pažeidimo ir nurodytos žalos priežastiniu ryšiu, nepatenkinta, reikalavimai atlyginti turtinę žalą gali būti tik atmesti. Bet kokiu atveju panaikintą aktą priėmusi tarnyba privalo imtis priemonių vykdyti šį sprendimą ir, be kita ko, laikydamasi taikomuose Europos teisės aktuose įtvirtintų principų, priimti aktą, kad būtų tinkamai kompensuota dėl panaikintu aktu ieškovui sudarytos nepalankios padėties (šiuo klausimu žr. 2005 m. rugsėjo 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Casini prieš Komisiją, T‑132/03, Rink. VT p. I‑A‑253 ir II‑1169, 98 punktą).
57 Kalbant apie neturtinę žalą, reikia pažymėti, kad ieškovas neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą, neatskiriamą nuo pažeidimo, dėl kurio panaikinamas aktas, ir negalimą visiškai atlyginti jį panaikinant (šiuo klausimu žr. 2008 m. lapkričio 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Michail prieš Komisiją, T‑49/08 P, Rink. VT p. I‑B‑1‑121 ir II‑B‑1‑739, 88 punktas).
58 Darytina išvada, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo turi būti atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
59 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į kitas skyriaus, susijusio su bylinėjimosi išlaidomis, nuostatas, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį Tarnautojų teismas gali nuspręsti, jeigu to reikalauja lygybė, kad pralaimėjusi šalis turi atlyginti tik dalį išlaidų arba kad ji neturi jų atlyginti.
60 Iš išdėstytų motyvų matyti, kad Komisija bylą pralaimėjo. Be to, ieškovas savo reikalavimuose aiškiai prašė priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas. Kadangi šios bylos aplinkybės nepateisina Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalies taikymo, Komisija turi atlyginti su pagrindine byla susijusias išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (pirmoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2008 m. sausio 23 d. sprendimą, kuriuo konkurso EPSO/AD/56/06 atrankos komisija atmetė G. Bartha prašymą peržiūrėti šios atrankos komisijos sprendimą atmesti jo kandidatūrą.
2. Atmesti likusią ieškinio dalį.
3. Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Gervasoni | Kreppel | Tagaras |
Paskelbta 2010 m. lapkričio 23 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
W. Hakenberg | | S. Gervasoni |