Language of document :

2019 m. vasario 15 d. Europos Sąjungos Tarybos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. gruodžio 4 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-518/16, Carreras Sequeros ir kt. / Komisija

(Byla C-126/19 P)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama M. Bauer, R. Meyer

Kitos proceso šalys: Francisco Carreras Sequeros, Mariola de las Heras Ojeda, Olivier Maes, Gabrio Marinozzi, Giacomo Miserocchi, Marc Thieme Groen, Europos Komisija, Europos Parlamentas

Apeliantės reikalavimai

Patenkinti apeliacinį skundą.

Išspręsti bylą iš esmės ir atmesti pirmojoje instancijoje pareikštą ieškinį kaip nepagrįstą.

Priteisti iš ieškovių pirmojoje instancijoje bylinėjimosi išlaidas, Tarybos patirtas per šį procesą.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

1. Pirmasis pagrindas grindžiamas Bendrojo Teismo padarytomis teisės klaidomis, susijusiomis su jo jurisdikcija. Šį pagrindą sudaro dvi dalys.

Pirmoji dalis susijusi su ieškinio dalyku. Taryba tvirtina, kad savo sprendimo rezoliucinėje dalyje panaikindamas „sprendimus, kuriais 2014 m. sumažinamas [ieškovų] kasmetinių atostogų dienų skaičius“, Bendrasis Teismas netiesiogiai įpareigojo Komisiją, tam, kad būtų įgyvendintas teismo sprendimas, atkurti atostogų dienų skaičių, į kurį ieškovai būtų turėję teisę prieš Tarnybos nuostatų pakeitimus. Nagrinėdamas bylą ir nepataisęs ieškinio dalyko Bendrasis Teismas viršijo savo įgaliojimus. Jeigu toks perkvalifikavimas buvo neįmanomas, ieškinys turėjo būti pripažintas nepriimtinu.

Antroje dalyje Taryba pažymi, kad pripažinęs, jog ieškovai turi teisę pateikti neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą dėl visos kasmetinių atostogų tvarkos, apibrėžtos Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 6 straipsnyje (nuo 2016 m. taikomoje jo redakcijoje), o ne dėl nuostatos, Komisijos įgyvendintos sprendime, kuriame nustatomas ieškovų kasmetinių atostogų dienų 2014 m. skaičius, Bendrasis Teismas nepaisė savo kompetencijos apimties, priešingai, nei numatyta suformuotoje jurisprudencijoje, pagal kurią neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo apimtis turi būti ribojama tiek, kiek tai būtina išspręsti ginčą, ir turi būti tiesioginis teisinis ryšys tarp ginčijamo individualaus sprendimo ir bendro pobūdžio akto, dėl kurio pareikštas prieštaravimas.

2. Antrasis pagrindas grindžiamas Bendrojo Teismo padaryta teisės klaida, kai jis konstatavo, kad pagal naują Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 6 straipsnį sumažintas kasmetinių atostogų dienų skaičius turi pasekmių ieškovų teisei į kasmetines atostogas.

Pirma, nusprendęs, kad tam tikrais atvejais direktyva (šiuo atveju Direktyva 2003/881 ) galima remtis prieš institucijas, Bendrasis Teismas nukrypo nuo suformuotos jurisprudencijos, pagal kurią direktyvos yra skirtos valstybėms narėms, o ne Sąjungos institucijoms ar įstaigoms, todėl negalima manyti, kad direktyvose nustatomos institucijų pareigos jų santykiuose su savo darbuotojais

Antra, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nusprendęs, kad teisės aktų leidėjui privalomas Direktyvos 2003/88 turinys, nurodytas Konvento prezidiumo paaiškinimuose dėl Pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnio 2 dalies.

Trečia, Bendrasis Teismas nepaisė Pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnio 2 dalies taikymo srities; priešingai, nei teigė Bendrasis Teismas, šia nuostata siekiama ne pagerinti darbuotojų gyvenimo ir darbo sąlygas, o užtikrinti pakankamą apsaugos lygį visiems darbuotojams Sąjungoje.

Ketvirta, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nusprendęs, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 6 straipsniu pažeidžiama teisė į kasmetines atostogas, užtikrinama Pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnio 2 dalyje, nes trečiosiose šalyse dirbantys pareigūnai turi gerokai didesnį skaičių kasmetinių atostogų dienų nei Direktyvoje 2003/88 numatytos mažiausiai 20 dienų.

3. Trečiasis pagrindas, pateiktas subsidiariai, grindžiamas teisės klaida, susijusia su tuo, kad teisės į atostogas pažeidimas yra pateisinamas. Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų nusprendęs, kad ginčijamos priemonės pateisinimai nesusiję su bendrojo intereso tikslais, ir neišnagrinėjęs, ar teisės į atostogas ribojimas, palyginti su siekiamu tikslu, nėra neproporcingas ir neleistinas kišimasis, pažeidžiantis pačią garantuojamos teisės esmę.

____________

1     2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 299, p. 9; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 381).