EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) NUTARTIS

2013 m. spalio 23 d.

Byla F‑7/12

Aristidis Psarras

prieš

Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrą (ENISA)

„Viešoji tarnyba – Laikinasis tarnautojas – Vertinimas – 2009 m. vertinimo procedūra – Karjeros raidos ataskaita – Prašymas panaikinti karjeros raidos ataskaitą – Asmens nenaudai priimtas aktas – Akivaizdžiai nepriimtinas ieškinys“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo A. Psarras prašo panaikinti jo 2009 m. karjeros raidos ataskaitą (toliau – KRA 2009) ir 2010 m. lapkričio 16 d. Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) sprendimą, kuriuo patvirtintas pareigūnų, perklasifikuotų per 2010 m. perklasifikavimo procedūrą, sąrašas.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną. Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos A. Psarras patirtos bylinėjimosi išlaidos

Santrauka

1.      Pareigūnų ieškiniai – Priimtinumo sąlygos – Asmens nenaudai priimtas aktas – Imperatyvus pobūdis – Teismo iniciatyva atliekamas patikrinimas

(SESV 263 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis)

2.      Pareigūnų ieškiniai – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Sprendimas, kuriuo patvirtinamas perklasifikuotų laikinųjų tarnautojų sąrašas – Įtraukimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

1.      Asmens nenaudai priimto akto, dėl kurio galima reikšti ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį arba Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnį, buvimas yra esminė ieškinio priimtinumo sąlyga ir jos neįvykdymo klausimą Sąjungos teismas gali kelti savo iniciatyva. Vadinasi, ieškinys dėl karjeros raidos ataskaitos, kuri nebuvo galutinai patvirtinta ir todėl neegzistavo ieškinio pareiškimo momentu, panaikinimo yra akivaizdžiai nepriimtinas.

(žr. 36, 43 ir 47 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1986 m. birželio 4 d. Sprendimo Groupe des droites européennes prieš Parlamentą, 78/85, 11 punktas; 1987 m. spalio 7 d. Sprendimo Brüggemann prieš CES, 248/86, 6 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1990 m. liepos 10 d. Sprendimo Automec prieš Komisiją, T‑64/89, 41 punktas; 1992 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Rendo ir kt. prieš Komisiją, T‑16/91, 39 punktas.

2.      Remiantis Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros sprendimo, kuriuo patvirtintos Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 15 straipsnio bendrosios įgyvendinimo nuostatos, 1 straipsnio 2 dalimi, perklasifikavimas yra turimo pareigų lygio paaukštinimas iki kito aukštesnio lygio toje pačioje pareigų grupėje. Pagal šio sprendimo 10 straipsnio 10 dalį perklasifikuotų laikinųjų tarnautojų sąrašą tvirtina sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba.

Vadinasi, šios tarnybos sprendimas patvirtinti perklasifikuotų laikinųjų tarnautojų sąrašą yra galutinis sprendimas, nes jame įvardijami laikinieji tarnautojai, perklasifikuoti per konkrečią perklasifikavimo procedūrą. Taigi šio sąrašo paskelbimo momentu laikinieji tarnautojai, manę esantys tinkami būti perklasifikuoti, konkrečiai ir galutinai susipažįsta su jų nuopelnų vertinimu ir gali konstatuoti nepalankią įtaką jų teisinei padėčiai. Todėl toks sprendimas iš esmės yra asmens nenaudai priimtas aktas, dėl kurio laikinieji tarnautojai, manantys patyrę žalos dėl to, kad nebuvo perklasifikuoti, gali reikšti ieškinį.

(žr. 51 ir 52 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1996 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Michaël priešKomisiją, T‑144/95, 30 ir 31 punktai; 2004 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo Tenreiro priešKomisiją, T‑216/03, 47 ir 48 punktai.