Language of document : ECLI:EU:F:2008:29

TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) NUTARTIS

2008 m. kovo 6 d.

Byla F‑105/07

R bis

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Ieškinys – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Bandomojo laikotarpio sąlygos – Bandomojo laikotarpio pratęsimas – Paskyrimas į nuolatinę tarnybą – Akivaizdus nepriimtinumas“

Dalykas: Ieškinys, pareikštas pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius, kuriuo R bis prašo Tarnautojų teismo panaikinti 2007 m. birželio 27 d. Komisijos sprendimą, kuriuo atmestas 2007 m. kovo 13 d. skundas, pateiktas dėl to, kad buvo atmestas 2006 m. lapkričio 8 d. pateiktas prašymas dėl žalos atlyginimo; jei reikėtų, panaikinti 2007 m. vasario 13 d. Komisijos sprendimą, kuriuo atmesti 2006 m. lapkričio 8 d. pateikti skundas ir prašymas dėl žalos atlyginimo, ir panaikinti 2005 m. gruodžio 19 d. Komisijos sprendimą, kuriuo atmesti 2005 m. rugpjūčio 17 d. skundas ir prašymas dėl žalos atlyginimo; nurodyti Komisijai sumokėti jai 2 500 000 eurų sumą kaip žalos, kurią ji tvirtina patyrusi dėl institucijos veiksmų, atlyginimą.

Sprendimas: Atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Procesas – Ieškinių priimtinumas – Vertinimas atsižvelgiant į ieškinio pareiškimo momentu galiojusias nuostatas

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 76 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Ieškinys – Išankstinis administracinis skundas – Terminai

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

3.      Procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Ieškinys Tarnautojų teisme

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 122 straipsnis)

1.      Nors Tarnautojų teismo procedūros reglamento 76 straipsnyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią  Tarnautojų teismas gali nutartimi atmesti ieškinį, jeigu jis akivaizdžiai atmestinas, yra procesinė nuostata ir dėl to nuo įsigaliojimo taikoma visiems Tarnautojų teisme nagrinėjamiems ginčams, taip nėra nuostatų, kuriomis remdamasis Tarnautojų teismas gali, taikydamas šį straipsnį, laikyti ieškinį akivaizdžiai nepriimtinu ir kurios gali būti tik ieškinio pareiškimo dieną galiojančios nuostatos, atveju.

(žr. 35 punktą)

2.      Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose numatyti terminai skirti teisinių santykių saugumui užtikrinti, todėl jie yra privalomi ir šalys bei teismas privalo jų laikytis. Taigi pareigūnui, pateikiančiam Paskyrimų tarnybai prašymą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį, galimybė pareikšti ieškinį dėl sprendimo, tapusio galutinio, pasibaigus Pareigūnų tarnybos nuostatose numatytiems terminams, neturėtų būti sugrąžinama. Todėl pateikus naują prašymą dėl žalos atlyginimo negali būti atnaujinamas ieškinio pareiškimo terminas, kuris pradedamas skaičiuoti tada, kai ieškovas gauna sprendimą atmesti skundą, kurį jis buvo pateikęs dėl to, kad buvo atmestas jo pirmasis prašymas dėl turtinės, profesinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

(žr. 43 ir 44 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1994 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Carrer ir kt. prieš Teisingumo Teismą, T‑495/93, Rink. VT p. I‑A‑201 ir II‑651, 20 punktas; 1998 m. liepos 14 d. Sprendimo Lebedef prieš Komisiją, T‑42/97, Rink. VT p. I‑A‑371 ir II‑1071, 25 punktas.

3.      Tarnautojų teismo procedūros reglamento nuostatos, susijusios su bylinėjimosi išlaidomis ir teismo išlaidomis, pagal šio reglamento 122 straipsnį netaikomos iki šio reglamento įsigaliojimo dienos pradėtoje byloje. Šiuo atžvilgiu nesvarbu, kad ieškinys, pareikštas iki minėto reglamento įsigaliojimo, atsakovei buvo įteiktas vėliau, siekiant pašalinti ieškovės pateiktų dokumentų formalius trūkumus, nes ši aplinkybė, kaip matyti iš Nurodymų Tarnautojų teismo kancleriui 8 straipsnio 1 dalies, neturi įtakos ieškinio pareiškimo datai.

(žr. 49 ir 50 punktus)