GENERALINIO ADVOKATO
HENRIK SAUGMANDSGAARD ØE IŠVADA,
pateikta 2018 m. vasario 22 d.(1)
Byla C‑44/17
The Scotch Whisky Association, The Registered Office
prieš
Michael Klotz
(Landgericht Hamburg (Hamburgo apygardos teismas, Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teisės aktų suderinimas – Spiritinių gėrimų geografinių nuorodų apsauga – Reglamentas (EB) Nr. 110/2008 – 16 straipsnio a, b ir c punktai – III priedas – Įregistruota geografinė nuoroda „Scotch Whisky“ – Vokietijoje pagamintas ir „Glen Buchenbach“ pavadinimu Vokietijoje parduodamas viskis – Sąvoka „netiesioginis įregistruotos geografinės nuorodos naudojimas“ – Sąvoka „įvaizdžio apie [tokią nuorodą] atkūrimas“ – Sąvoka „melaginga ar klaidinanti nuoroda“ – Būtinybė, kad tiksliniam vartotojui nuoroda būtų identiška, fonetiškai ir (arba) vizualiai panaši arba sukeltų bet kokią asociaciją – Galimas atsižvelgimas į ginčijamo pavadinimo kontekstą“
I. Įžanga
1. Landgericht Hamburg (Hamburgo apygardos teismas, Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 16 straipsnio išaiškinimu(2). Minėtu 16 straipsniu visos geografinės nuorodos(3), kurios įregistruotos Reglamento Nr. 110/2008 III priede, saugomos nuo bet kokios visuomenę klaidinti dėl tokių prekių kilmės galinčios veiklos.
2. Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Jungtinės Karalystės organizacijos, kurios tikslas – ginti škotiško viskio pramonės interesus, ir pardavėjo iš Vokietijos ginčą dėl ieškinio, kuriuo siekiama nutraukti pastarojo vykdomą prekybą Vokietijoje gaminamu viskiu „Glen Buchenbach“. Ieškovė pagrindinėje byloje tvirtina, kad žodžio „Glen“ naudojimas pažeidžia įregistruotą geografinę nuorodą „Scotch Whisky“, nes tai yra šios nuorodos netiesioginis naudojimas komerciniais tikslais ir įvaizdžio apie gaminį atkūrimas, taip pat tai yra melaginga ar klaidinanti nuoroda, draudžiama pagal atitinkamai Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio a, b ir c punktus.
3. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo pirmiausia prašo išaiškinti, ar sąvoka „netiesiogini[s] <…> naudojim[as]“, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 16 straipsnio a punktą, reiškia, kad saugoma geografinė nuoroda naudojama identiška arba fonetiškai ir (arba) vizualiai panašia forma, ar vis dėlto pakanka, kad ginčijamas žodis tiksliniams vartotojams keltų bet kokią asociaciją su minėta nuoroda. Be to, jis klausia, ar tuo atveju, kai pakaktų vien sukeliamos asociacijos, taikant šią nuostatą reikėtų atsižvelgti į gaminiui pavadinti vartojamo žodžio kontekstą ir visų pirma į tai, kad tikroji šio produkto kilmė taip pat nurodyta jo etiketėje.
4. Šis teismas taip pat kelia Teisingumo Teismui klausimą, ar minėto reglamento 16 straipsnio b dalyje nurodyta sąvoka „įvaizdžio apie gaminį atkūrimas“ reiškia, kad tarp saugomos geografinės nuorodos ir nagrinėjamos frazės yra fonetinis ir (arba) vizualinis panašumas, ar vis dėlto pakanka to, kad pastaroji tikslinėms visuomenės grupėms keltų bet kokią asociaciją su minėta nuoroda. Jis taip pat klausia, ar tuo atveju, jei tokios asociacijos pakaktų, taikant minėtą nuostatą reikėtų atsižvelgti į šios frazės vartojimo kontekstą.
5. Galiausiai jis nori sužinoti, ar tikrinant „bet kokios melagingos ar klaidinančios nuorodos“, kaip tai suprantama pagal to paties reglamento 16 straipsnio c punktą, buvimą taip pat reikia atsižvelgti į ginčijamo termino kontekstą.
6. Ši byla skiriasi nuo tų, kuriose Teisingumo Teismas jau yra aiškinęs Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio nuostatas(4), nes jos dalykas yra precedento neturinti situacija, kai, kaip tai pabrėžiama šioje byloje pateikiamuose klausimuose, ginčijamas pavadinimas niekaip – nei fonetiškai, nei vizualiai – nepanašus į saugomą geografinę nuorodą, tačiau vartotojai tariamai galėtų jį nepagrįstai susieti su šia nuoroda. Be to, Teisingumo Teismo netiesiogiai prašoma išaiškinti, kaip taikomos minėto 16 straipsnio a–c punktuose nustatytos normos įvairiais juose numatytais atvejais.
II. Teisinis pagrindas
7. Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnyje „Geografinių nuorodų apsauga“ nustatyta, kad „<…> III priede registruotos geografinės nuorodos turi būti apsaugotos nuo:
a) bet kokio tiesioginio ar netiesioginio produktų, kuriems netaikomas įregistravimas, naudojimo komerciniais tikslais, jeigu šie produktai panašūs į spiritinius gėrimus, įregistruotus su ta geografine nuoroda arba jeigu naudojimas komerciniais tikslais vyksta naudojantis įregistruotos geografinės nuorodos reputacija;
b) bet kokio netinkamo naudojimo, imitavimo ar įvaizdžio apie gaminį atkūrimo, net ir tuo atveju, jei yra nurodoma tikroji produkto kilmė, arba jeigu saugoma geografinė nuoroda yra išversta arba prie jos rašomi tokie žodžiai, kaip „panašus“, „rūšis“, „stilius“, „pagamintas“, „skonis“ ar kito panašaus apibrėžimo;
c) bet kokios melagingos ar klaidinančios nuorodos apie produkto provenenciją, kilmę, pobūdį ar svarbiausias ypatybes, produkto aprašyme, pateikime ar ženklinime, galinčios sukelti klaidingą įspūdį apie produkto kilmę;
d) bet kokios kitos praktikos, galinčios suklaidinti vartotoją dėl tikros produkto kilmės.“
8. Reglamento Nr. 110/2008 III priede „Geografinės nuorodos“ nurodyta, kad „Scotch Whisky“ buvo įregistruota kaip geografinė nuoroda, priskirta produkto kategorijai Nr. 2, t. y. „Whisky / Whiskey“ kategorijai, kurios kilmės šalis – „Jungtinė Karalystė (Škotija)“.
III. Prejudiciniai klausimai ir procesas Teisingumo Teisme
9. The Scotch Whisky Association, The Registered Office (toliau – TSWA) yra pagal Škotijos teisę įsteigta organizacija, kurios tikslas – užtikrinti prekybos škotišku viskiu Škotijoje ir užsienyje apsaugą.
10. Michael Klotz internetu prekiauja viskiu „Glen Buchenbach“, kuris gaminamas darykloje Waldhorn Berglene, Buchenbacho slėnyje, Švabijoje (Badenas-Viurtembergas, Vokietija).
11. Ant aptariamo viskio butelių pritvirtintoje etiketėje nurodytas visas Vokietijos gamintojo adresas ir stilizuotas medžioklės rago paveiksliukas (vokiečių k. vadinamas „Waldhorn“), taip pat ši informacija: „Waldhornbrennerei [darykla Waldhorn], Glen Buchenbach, Swabian Single Malt Whisky [viensalyklinis švabiškas viskis], 500 ml, 40 % vol. Deutsches Erzeugnis [Vokietijos produktas], Hergestellt in den Berglen [pagaminta Berglene]“.
12. TSWA pateikė Landgericht Hamburg (Hamburgo apygardos teismas) ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti M. Klotz nebenaudoti pavadinimo „Glen Buchenbach“ aptariamam viskiui, motyvuojant tuo, kad šis naudojimas prieštarauja Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio a–c punktams(5), kuriais saugomos šio reglamento III priede įregistruotos geografinės nuorodos, tarp kurių yra nuoroda „Scotch Whisky“. TSWA visų pirma tvirtino, kad, viena vertus, šios nuostatos taikomos ne tik pačios geografinės nuorodos naudojimui, bet taip pat visoms nuorodoms, kurios reiškia saugomą geografinę kilmę, ir, kita vertus, pavadinimas „Glen“ tikslinėms visuomenės grupėms kelia asociaciją su Škotija ir „Scotch Whisky“, nepaisant to, kad taip pat nurodyta kita informacija, susijusi su produkto vokiška kilme. M. Klotz prašo atmesti šį ieškinį.
13. Šiomis aplinkybėmis 2017 m. sausio 19 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2017 m. sausio 27 d., Landgericht Hamburg (Hamburgo apygardos teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar „netiesioginio produktų <…> naudojimo komerciniais tikslais [netiesioginio spiritinių gėrimų registruotos geografinės nuorodos naudojimo komerciniais tikslais]“ pagal Reglamento (EB) Nr. 110/2008 16 straipsnio a punktą sąlyga yra tai, kad registruota geografinė nuoroda būtų naudojama identiška arba fonetiškai ir (arba) optiškai panašios formos[(6)], ar pakanka, kad ginčijamas žymens elementas tikslinėms visuomenės grupėms keltų bet kokią asociaciją su registruota geografine nuoroda arba geografine teritorija?
Jei pakanka pastarosios sąlygos, ar tikrinant, ar yra „netiesioginis naudojimas komerciniais tikslais“, turi reikšmės ir tai, kokiame kontekste ginčijamas žymens elementas naudojamas, ar netiesioginis registruotos geografinės nuorodos naudojimas komerciniais tikslais nepriklauso nuo šio konteksto, net jei greta ginčijamo žymens elemento pateikta nuoroda į tikrąją gaminio kilmę?
2. Ar „įvaizdžio apie gaminį atkūrimo [registruotos geografinės nuorodos mėgdžiojimo]“ pagal Reglamento (EB) Nr. 110/2008 16 straipsnio b punktą sąlyga yra tai, kad esama fonetinio ir (arba) optinio panašumo tarp registruotos geografinės nuorodos ir ginčijamo žymens elemento, ar pakanka, kad ginčijamas žymens elementas tikslinėms visuomenės grupėms keltų bet kokią asociaciją su registruota geografine nuoroda arba geografine teritorija?
Jei pakanka pastarosios sąlygos, ar tikrinant, ar yra „įvaizdžio apie gaminį atkūrimas [mėgdžiojimas]“, turi reikšmės ir tai, kokiame kontekste ginčijamas žymens elementas naudojamas, ar neteisėtas „įvaizdžio apie gaminį atkūrimas [mėgdžiojimas]“ naudojant ginčijamą žymens elementą nepriklauso nuo šio konteksto, net jei greta ginčijamo žymens elemento pateikta nuoroda į tikrąją gaminio kilmę?
3. Ar tikrinant „bet kokios melagingos ar klaidinančios nuorodos“ pagal Reglamento (EB) Nr. 110/2008 16 straipsnio c punktą buvimą turi reikšmės tai, kokiame kontekste ginčijamas žymens elementas naudojamas, ar klaidinančios nuorodos buvimas nepriklauso nuo šio konteksto, net jei greta ginčijamo žymens elemento pateikta nuoroda į tikrąją gaminio kilmę?“
14. Rašytines pastabas pateikė TSWA, M. Klotz, Graikijos, Prancūzijos, Italijos ir Nyderlandų vyriausybės ir Europos Komisija. Teismo posėdis nebuvo rengiamas.
IV. Analizė
A. Pirminės pastabos
15. Pirmiausia reikia pažymėti, kad abi šalys pagrindinėje byloje kritikuoja nutarties pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą formuluotę.
16. Viena vertus, M. Klotz tvirtina, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pagrindinės bylos faktines aplinkybes aprašė sutrumpintai ir neišsamiai, ir jis pateikia papildomos informacijos(7).
17. Šiuo klausimu reikia priminti, kad, vykdant SESV 267 straipsnyje numatytą procedūrą, Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos tikrinti ar vertinti pagrindinės bylos faktinių aplinkybių, taigi nacionalinis teismas turi nustatyti faktus, dėl kurių iškelta byla, ir jais remtis priimdamas savo sprendimą(8). Vis dėlto Teisingumo Teismas, laikydamasis bendradarbiavimo principų, gali pašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pateikti išaiškinimus, kurie, kaip jis mano, yra būtini, siekiant pateikti naudingą atsakymą šiam teismui(9).
18. Kita vertus, TSWA kaltina prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą neteisingai suformulavus prejudicinius klausimus(10). Savo pastabose Teisingumo Teismui ji pateikia savo nuožiūra suformuluotus klausimus ir į juos atsako(11).
19. Tačiau tik nacionaliniai teismai, į kuriuos buvo kreiptasi dėl bylos nagrinėjimo ir kuriems tenka atsakomybė nuspręsti, koks turi būti priimtas teismo sprendimas, gali nuspręsti dėl prejudicinio sprendimo būtinumo, kad galėtų priimti savo sprendimą, taip pat dėl Teisingumo Teismui pateikiamų prejudicinių klausimų tinkamumo. Todėl neturėtų būti patenkintas šalies pagrindinėje byloje iškeltas reikalavimas, kuriuo siekiama, kad pateiktas klausimas būtų performuluotas taip, kaip ji nurodo(12). Vis dėlto Teisingumo Teismas turi pateikti šiems teismams naudingą atsakymą, kuris padėtų išspręsti pagrindinę bylą, todėl jis privalo, esant reikalui, performuluoti jam pateiktus prejudicinius klausimus(13).
20. Be to, kalbant apie įvairių Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio punktų taikymą, iškart reikia pažymėti, kad, kaip ir Prancūzijos vyriausybė, manau, jog šiomis nuostatomis minėto reglamento III priede įregistruotos geografinės nuorodos saugomos nurodant tam tikrus atvejus, kai vis labiau nutolstama nuo tiesioginės nuorodos į jas.
21. Iš tiesų manau, kad a punktas apima atvejį, kai pateikiama nuoroda į pačią įregistruotą geografinę nuorodą; b punktu draudžiamas bet koks šios nuorodos netinkamas naudojimas, imitavimas ar įvaizdžio apie ją atkūrimas, nors ginčijamame pavadinime ji tiesiogiai neminima; c punktu draudžiama apgaulingai minėti produkto kilmę, o d punkte kalbama apie bet kokią kitą komercinę praktiką, galinčią suklaidinti vartotoją dėl šios kilmės. Toliau analizuodamas bylą sugrįšiu prie ypatumų, dėl kurių skiriasi šiame prašyme priimti prejudicinį sprendimą nurodyti a–c punktai, ir prie išaiškinimo, kurį, manau, reikėtų pateikti jais remiantis(14).
B. Dėl sąvokos įregistruotos geografinės nuorodos „netiesioginis <…> naudojimas“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio a punktą (pirmasis klausimas)
1. Dėl įregistruotos geografinės nuorodos reikalaujamos „netiesioginio <…> naudojimo“ formos pagal Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio a punktą (pirmojo klausimo pirma dalis)
22. Pirmuoju prejudiciniu klausimu Teisingumo Teismo prašoma išaiškinti, kaip, remiantis Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio a punktu, reikėtų suprasti „netiesioginį produktų <…> naudojimą komerciniais tikslais [netiesioginį spiritinių gėrimų registruotos geografinės nuorodos naudojimą komerciniais tikslais]“.
23. Iš esmės pirma šio klausimo dalis susijusi su klausimu, ar tam, kad toks pagal minėtą a punktą draudžiamas naudojimas būtų nustatytas, reikia, kad ginčijama nuoroda būtų arba identiška saugomai geografinei nuorodai arba fonetiškai ir (arba) vizualiai panaši į ją, ar vis dėlto pakanka, kad ši nuoroda tiksliniams vartotojams keltų bet kokią asociaciją su nuoroda arba su geografine teritorija, susijusia su šia nuoroda.
24. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad galimi du Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio a punkto išaiškinimo variantai. Remiantis pirmuoju, kuris siūlomas Vokietijos teisės doktrinoje(15), „netiesioginis produkto <…> naudojimas“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, reiškia, kad įregistruota geografinė nuoroda turėtų būti naudojama identiška arba bent jau fonetiškai ir (arba) vizualiai panašios formos ir turi būti nurodyta ne ant produkto ar jo pakuotės, kaip tai yra „tiesioginio produktų <…> naudojimo“ atveju, tačiau bet kur kitur, pavyzdžiui, reklamoje arba lydimuosiuose dokumentuose. Šis teismas nurodo, kad remdamasis tokiu aiškinimu jis turėtų nuspręsti, kad minėtas a punktas nagrinėjamu atveju netaikytinas, nes pavadinimai „Glen“ ir „Scotch Whisky“ nėra nei identiški, nei panašūs. Vis dėlto, vadovaujantis antruoju požiūriu, pakaktų, kad ginčijamas žymens elementas tikslinėms visuomenės grupėms keltų bet kokią asociaciją su geografine nuoroda arba nagrinėjama geografine teritorija(16).
25. TSWA, taip pat Graikijos ir Italijos vyriausybės pritaria šiam antrajam aiškinimui. Vis dėlto M. Klotz, Prancūzijos, Nyderlandų vyriausybės ir Europos Komisija iš esmės mano, kad kai naudojamas bet kokios kitos formos apibūdinimas, išskyrus nagrinėjamą įregistruotą geografinę nuorodą, „netiesioginio produkto <…> naudojimo“, kaip jis suprantamas pagal minėto 16 straipsnio a punktą, nėra(17). Dėl toliau nurodytų priežasčių pritariu pastarajai nuomonei.
26. Pirmiausia reikia priminti, kad pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus(18).
27. Pirma, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio a punkto tekstu, TSWA tvirtina – manau, nepagrįstai, – kad ši nuostata turėtų būti aiškinama plačiai, t. y. taip, kad įregistruotos geografinės nuorodos „netiesioginis“ naudojimas komerciniais tikslais reiškia ne tai, kad naudojama pati minėta nuoroda (visa ar jos dalis), bet tai, kad ji nurodoma netiesiogiai, su sąlyga, kad toks naudojimas yra susijęs su „panašiais <…> produktais“ arba „naudoja[masi] [aptariamos] įregistruotos geografinės nuorodos reputacija“(19).
28. Šiuo klausimu manau, kad pagal minėto 16 straipsnio a punkte vartojamą frazę „tiesioginio ar netiesioginio produktų <…> [įregistruotos geografinės nuorodos] naudojimo komerciniais tikslais“(20) reikalaujama, kad atitinkama nuoroda būtų naudojama tokios formos, kokia ji buvo įregistruota, arba bent jau tokios formos, kurios sąsaja su nuoroda būtų tokia artima, kad ginčijamas žymuo būtų akivaizdžiai nuo jos neatskiriamas(21). Iš tiesų manau, kad žodis „naudojimas“ visada reiškia, kad turi būti naudojama pati saugoma geografinė nuoroda, kuri, vadinasi, ginčijamame žymenyje turi būti nurodyta identiškai arba bent panašiai(22) fonetiniu ir (arba) vizualiniu aspektu(23).
29. Reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas jau yra nurodęs „tiesioginio“ naudojimo sąvokos, kaip ji suprantama pagal minėto 16 straipsnio a punktą, apibrėžties elementus, pripažindamas, kad tai gali būti prekių ženklo, kuriame yra geografinė nuoroda, arba šią nuorodą atitinkančio pavadinimo ir jos vertimo (toje byloje nagrinėtu atveju – spiritiniams gėrimams), kurie neatitinka tos nuorodos specifikacijų, naudojimas, kaip buvo vaizdinių prekių ženklų, kurie buvo nagrinėjami pagrindinėje byloje, atveju. Kita vertus, Teisingumo Teismas dar nėra priėmęs sprendimo, kaip reikėtų aiškinti „netiesioginį“ naudojimą, kaip jis suprantamas pagal tą pačią nuostatą.
30. Savo ruožtu manau, kad šis netiesioginis pobūdis susijęs ne su tais atvejais, kai atitinkamame pavadinime nėra aiškiai nurodyta viena iš Reglamento Nr. 110/2008 III priede įregistruotų saugomų geografinių nuorodų, kaip teigia TSWA, tačiau su atvejais, kai tam tikra prasme naudojama iškreipta priemonė siekiant panaudoti tokią nuorodą. Iš tiesų, kaip ir M. Klotz, Nyderlandų vyriausybė ir Komisija, manau, kad, priešingai nei „tiesioginio“ naudojimo atveju, kai saugoma geografine nuoroda tiesiogiai pažymimas atitinkamas produktas arba jo pakuotė, „netiesioginis“ naudojimas reiškia, kad ši nuoroda pateikiama papildomose rinkodaros ar informavimo priemonėse, pavyzdžiui, šio produkto reklamoje(24) arba su juo susijusiuose dokumentuose(25).
31. Antra, kalbant apie nagrinėjamos nuostatos kontekstą, reikia pažymėti, kad minėto 16 straipsnio a punkto taikymo sritis tikrai skiriasi nuo normų, kurios išdėstytos toliau tame pačiame straipsnyje. Visų pirma šią pirmąją nuostatą reikėtų tinkamai atskirti nuo b punkto, kuriame kalbama apie „netinkamo naudojimo, imitavimo ar įvaizdžio apie gaminį atkūrimo“ atvejus, t. y. atvejus, kai pati geografinė nuoroda nėra naudojama, tačiau subtilesnėmis nuorodomis, nei nurodyta a punkte, tiksliniams vartotojams teikiamos užuominos apie ją.
32. Tačiau minėto 16 straipsnio b punktas būtų ne toks veiksmingas, jeigu jo a punktas būtų aiškinamas plačiai, kaip nurodoma pirmajame prejudiciniame klausime, t. y. taip, kad jis būtų taikomas, jeigu ginčijamas žymuo paprasčiausiai keltų bet kokią asociaciją su registruota geografine nuoroda arba geografine teritorija. Taigi iš bendros šio straipsnio struktūros matyti, kad, kaip pažymi Prancūzijos vyriausybė ir Komisija, sąvoka „tiesioginis ar netiesioginis produktų <…> [įregistruotos geografinės nuorodos] naudojimas komerciniais tikslais“, kaip ji suprantama pagal minėtą a punktą, neapima tokių atvejų.
33. Manau, kad šią išvadą patvirtina Teisingumo Teismo jurisprudencija(26), kuria remiantis pakankamai glaudžios sąsajos su saugoma geografine nuoroda reikia net ir kalbant apie „įvaizdžio apie gaminį atkūrimo“ sąvoką, kaip ji suprantama pagal 16 straipsnio b punktą(27), ir, mano nuomone, toks reikalavimas a fortiori galioja ir „naudojimo“ sąvokai, kaip ji suprantama pagal šio straipsnio a punktą.
34. Trečia, dėl Reglamento Nr. 110/2008 tikslų visų pirma reikia pažymėti, kad jo ketvirtoje konstatuojamojoje dalyje pažymima, kad Europos Sąjungos teisės aktų leidėjas, nurodydamas „aiškiai apibrėžt[us] kriterij[us]“, pirmiausia – dėl „geografinių nuorodų apsaugos“, siekė „užtikrinti, kad spiritinius gėrimus reglamentuojantys teisės aktai būtų sistemingesni“(28).
35. Abejoju, ar su šiuo aiškiu siekiu užtikrinti teisinį saugumą būtų suderinamas pripažinimas, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytas kriterijus, t. y. „<…> bet kokios asociacijos su registruota geografine nuoroda arba geografine teritorija [kėlimas] tikslinėms visuomenės grupėms“(29), yra reikšmingas, tačiau reikia pažymėti, kad tai nėra teisės aktų leidėjo nustatytas kriterijus ir, mano nuomone, jo taikymo sritis yra pernelyg neaiški. Dėl šio reglamento 16 straipsnio nuostatų Teisingumo Teismas jau, žinoma, buvo nurodęs riziką „susikurti asociacijas dėl tikrosios produkto kilmės“(30), tačiau man atrodo, kad jis vis dėlto nesiekė šio bendro pobūdžio samprotavimo paversti lemiamu vertinimo veiksniu taikant kurią nors iš minėtų nuostatų.
36. Taip pat, kalbant labiau apie esmę, reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 110/2008 antroje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad jame nustatytos priemonės „turėtų prisidėti siekiant aukšto vartotojų apsaugos lygio, klaidinimo prevencijos ir užtikrinti, kad bus įgyvendintas rinkos skaidrumas ir sąžininga konkurencija“. Jo devintoje konstatuojamojoje dalyje priduriama, kad šiomis priemonėmis „turėtų būti užkirstas kelias piktnaudžiavimui <…> spiritinių gėrimų pavadinimais, kurie suteikiami šiame reglamente nustatytų apibrėžimų neatitinkantiems produktams“. Jo keturioliktoje konstatuojamojoje dalyje kalbama apie specifinę apsaugą, kuri suteikiama geografinėms nuorodoms, įregistruotoms minėto reglamento III priede, „jei spiritinio gėrimo tam tikra kokybė, reputacija ar kita savybė iš esmės priskirtina [atitinkamai] geografinei kilmei“.
37. Kalbant apie visų pirma Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio tikslus, pažymėtina, kad iš jo pavadinimo matyti, kad šiuo straipsniu siekiama užtikrinti „geografinių nuorodų apsaugą“ įregistruojant; taip siekiama, pirma, nurodyti iš tam tikrų teritorijų kilusius spiritinius gėrimus keturioliktoje konstatuojamojoje dalyje nustatytais atvejais ir, antra, padėti įgyvendinti bendresnius antroje konstatuojamojoje dalyje nurodytus tikslus(31).
38. Taigi manau, kad Reglamento Nr. 110/2008 nuostatos ir visų pirma 16 straipsnio nuostatos užkerta kelią piktnaudžiavimui saugomomis geografinėmis nuorodomis, ir taip ginami interesai ne tik pirkėjų, bet ir gamintojų, kurie įdėjo realių pastangų siekdami užtikrinti ypatybes, kurių tikimasi iš produktų, teisėtai pažymėtų tokiomis nuorodomis, kaip Teisingumo Teismas yra pažymėjęs nagrinėdamas Sąjungos teisės nuostatą(32), kurios tekstas yra analogiškas(33) šio reglamento 16 straipsnio tekstui(34). Atsižvelgiant į tai, 16 straipsnio a punktu konkrečiai ir aiškiai draudžiama, kad kiti ūkio subjektai komerciniais tikslais naudotų įregistruotą geografinę nuorodą produktams, neatitinkantiems visų specifikacijų(35), visų pirma siekdami neteisėtai gauti naudos iš šios geografinės nuorodos reputacijos(36).
39. Manau, kad iš to, kas išdėstyta, matyti, kad aukštas vartotojų apsaugos lygis tikrai yra vienas iš nuostatų, kurias reikia išaiškinti, tikslų, tačiau vis dėlto tuo remiantis negalima daryti išvados, kaip siūlo daryti Graikijos ir Italijos vyriausybės, jog tam, kad būtų taikomas minėtame a punkte nustatytas draudimas, pakanka, kad ginčijamas pavadinimas kaip nors klaidintų vartotoją dėl kilmės ir kad jis turėtų tokį pat poveikį kaip ir tuo atveju, jeigu būtų panaudota tokia geografinė nuoroda, kokia ji buvo įregistruota, arba panašios formos. Iš tiesų nereikia pamiršti, kad šiomis nuostatomis taip pat siekiama apsaugoti pripažintas teisėtai tokiomis nuorodomis pažymėtų produktų ypatybes, taigi ir apsaugoti ūkio subjektų, kurie investavo, kad užtikrintų šias ypatybes, ekonominius interesus, o kalbant plačiau – skatinti rinkos skaidrumą ir sąžiningą konkurenciją.
40. Taigi į pirmojo klausimo pirmą dalį siūlau atsakyti, kad Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio a punktas turėtų būti aiškinamas taip, kad įregistruotos geografinės nuorodos „netiesioginio <…> naudojimo“, kuris pagal šią nuostatą draudžiamas, sąlyga yra ta, kad ginčijamas pavadinimas turi būti identiškas atitinkamai nuorodai arba fonetiškai ir (arba) vizualiai panašus į ją. Todėl nepakanka, kad šis pavadinimas tiksliniams vartotojams keltų bet kokią asociaciją su nuoroda arba geografine teritorija.
2. Dėl galimo informacijos, kuri pateikiama šalia ginčijamo žymens, poveikio pagal Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio a punktą (pirmojo klausimo antra dalis)
41. Pirmojo prejudicinio klausimo antra dalis Teisingumo Teismui pateikiama vertinti tik tuo atveju, jeigu jis nuspręstų, kad galėtų pakakti paprastos asociacijos su aptariama įregistruota geografine nuoroda arba geografine teritorija tam, kad būtų konstatuotas šios nuorodos „netiesioginis <…> naudojimas komerciniais tikslais“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio a punktą.
42. Kadangi, atsakydamas į šio klausimo pirmą dalį, siūlau aiškinti priešingai, manau, kad Teisingumo Teismui nereikia priimti sprendimo dėl jo antros dalies. Vis dėlto pateiksiu dėl jos kelias pastabas.
43. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar, siekiant įrodyti tokį naudojimąsi, reikia atsižvelgti į ginčijamo pavadinimo kontekstą ir visų pirma į tai, kad kartu su juo pateikta informacija dėl tikrosios produkto kilmės, kad šio konteksto suteikta informacija leistų paneigti teiginį, kuriuo remiantis buvo tariamai nesilaikyta minėto 16 straipsnio a punkte nustatytų reikalavimų. Konkrečiau tariant, jis klausia, ar ginčijamą elementą „Glen“ reikėtų vertinti atskirai, ar taip pat reikia atsižvelgti į įvairias etiketėje esančias nuorodas, iš kurių matyti, kad aptariamas produktas kilęs iš Vokietijos(37). Jis mano, kad pagrindinėje byloje galės nustatyti visišką draudimą, kaip to prašo TSWA, tik tuo atveju, jeigu minėtą a punktą Teisingumo Teismas išaiškins taip, kad pagal jį draudžiama naudoti žodį, sukeliantį bet kokių asociacijų su įregistruota geografine nuoroda, neatsižvelgiant į šio naudojimo kontekstą.
44. TSWA ir Graikijos vyriausybė tvirtina, kad papildoma produkto etiketės ir pakuotės suteikiama informacija(38) yra nereikšminga, kiek tai susiję su 16 straipsnio a punkto netaikymu. Italijos vyriausybė tvirtina, kad net jeigu ginčijamo elemento kontekstas galėtų turėti reikšmės, negalėtume paneigti netiesioginio naudojimo, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, buvimo, įskaitant ir atvejį, kai kartu su minėtu elementu pateikiama informacija dėl kilmės. Nyderlandų vyriausybė teigia, kad tokio naudojimo būti negali, jeigu neminima saugoma geografinė nuoroda, ir kad, be to, etiketėje aiškiai nurodoma vieta, kur gėrimas buvo pagamintas(39).
45. Papildomai(40)tik pažymėsiu, kad Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio a punkte nėra tiesiogiai kalbama apie tai, apie ką kalbama jo b punkte, iš kurio matyti, kad įregistruotos geografinės nuorodos „netinkamas naudojimas, imitavimas ar įvaizdžio apie [ją] atkūrimas“ gali būti konstatuotas „net ir tuomet, kai nurodyta tikroji produkto kilmė“.
46. Manau, jog tokį formulavimo skirtumą galima paaiškinti tuo, kad, kai kyla klausimas dėl galimo saugomos geografinės nuorodos, kaip tai suprantama pagal minėto 16 straipsnio a punktą, „tiesioginio arba netiesioginio naudojimo komerciniais tikslais“, toks atvejis reiškia, kad buvo panaudota arba pati nuoroda, arba panašios formos nuoroda, o ne bet kokio pobūdžio nuoroda(41). Taigi negali būti dviprasmiškumo dėl to, ar nagrinėjant aptariamą situaciją daugiausia dėmesio reikia skirti konstatavimui, kad buvo panaudota viena iš to paties reglamento III priede įregistruotų geografinių nuorodų arba kad ji nebuvo panaudota.
47. Kita vertus, minėto 16 straipsnio b punkte aptariamu atveju, kai kalbama apie „netinkamą naudojimą, imitavimą ar įvaizdžio apie gaminį atkūrimą“, akivaizdu, kad padėtis turėtų būti vertinama ne tik objektyviai konstatuojant tokį faktą, bet taip pat reikėtų atlikti vertinimą, dėl kurio Sąjungos teisės aktų leidėjas aiškiai nurodė, kad kai kurie galimi vertinimo aspektai, pavyzdžiui, aplinkybė, kad nurodoma „tikroji produkto kilmė“(42), neleidžia atmesti vieno ar kito iš šių trijų kvalifikavimo variantų(43). Manau, kad a fortiori turėtų būti taip pat ir paprastesniu atveju, nurodytu to paties 16 straipsnio a punkte, jeigu Teisingumo Teismas nuspręs, kad, siekiant pritaikyti šią nuostatą, reikia išnagrinėti ginčijamo žymens kontekstą.
C. Dėl sąvokos „įvaizdžio apie gaminį atkūrimas[registruotos geografinės nuorodos mėgdžiojimas]“ pagal Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio b punktą (antrasis klausimas)
1. Dėl „įvaizdžio apie gaminį atkūrimo[registruotos geografinės nuorodos mėgdžiojimo]“ formos pagal Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio b punktą (antrojo klausimo pirma dalis)
48. Antruoju prejudiciniu klausimu Teisingumo Teismo prašoma išaiškinti sąvoką „įvaizdžio apie gaminį atkūrimas [spiritinio gėrimo registruotos geografinės nuorodos mėgdžiojimas]“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio b punktą.
49. Pirmoje šio klausimo dalyje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar tam, kad būtų pripažintas „įvaizdžio apie gaminį atkūrimas [registruotos geografinės nuorodos mėgdžiojimas]“ ir jis būtų draudžiamas pagal minėtą b punktą, ginčijamas pavadinimas turi būti identiškas saugomai geografinei nuorodai arba fonetiškai ir (arba) vizualiai panašios formos, ar visgi pakanka, kad šis pavadinimas tiksliniams vartotojams keltų bet kokią asociaciją su minėta nuoroda arba geografine teritorija.
50. Grįsdamas savo prašymą, šis teismas nurodo, kad Teisingumo Teismas sąvoką „įvaizdžio apie gaminį atkūrimas [registruotos geografinės nuorodos mėgdžiojimas]“, kuri yra Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio b punkte, taip pat analogiškuose ankstesniuose Sąjungos teisės aktuose, nuosekliai aiškina taip, kad ji „apima tokį atvejį, kai į produktui pavadinti vartojamą terminą įeina saugomo pavadinimo dalis, todėl vartotojas, susidūręs su šio produkto pavadinimu, gali susieti jį su preke, kuriai taikomas šis pavadinimas“(44). Jis priduria, kad, kiek jam žinoma, Teisingumo Teismas vis dėlto dar nėra išdėstęs nuomonės dėl klausimo, ar nagrinėjamų ženklų fonetinis ir (arba) vizualinis panašumas(45) yra būtina sąlyga siekiant pripažinti, kad esama draudžiamo „įvaizdžio apie gaminį atkūrimo“. Jis mano, kad atsakymas į šį klausimą nagrinėjamoje byloje turi esminę reikšmę, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju tokio panašumo nėra(46).
51. TSWA, taip pat Graikijos, Prancūzijos ir Italijos vyriausybės siūlo atsakyti, kad remiantis „įvaizdžio apie gaminį atkūrimu [registruotos geografinės nuorodos mėgdžiojimu]“, kaip jis suprantamas pagal minėto 16 straipsnio b punktą, nereikalaujama, kad ginčijamas žodis būtų fonetiškai ir (arba) vizualiai panašus į atitinkamą nuorodą, ir pakanka, jog šis žodis tikslinei visuomenės grupei keltų bet kokią asociaciją su nuoroda arba geografine teritorija. M. Klotz ir Nyderlandų vyriausybė tvirtina priešingai.
52. Komisija laikosi tarsi tarpinės pozicijos, pagal kurią remiantis minėta sąvoka „įvaizdžio apie gaminį atkūrimas [registruotos geografinės nuorodos mėgdžiojimas]“ reikalaujama nebūtinai fonetinio ir (arba) vizualinio panašumo ar tik asociacijos, bet šiuo atveju „konceptualaus įregistruotos geografinės nuorodos ir ginčijamo apibūdinimo panašumo, iš kurio pakankamai informuotas vartotojas nustatytų tiesioginį ir vienareikšmį ryšį tarp ginčijamo apibūdinimo ir [šios] nuorodos“(47). Dėl toliau nurodytų priežasčių esu linkęs pritarti aiškinimui, kuris artimas pastarajai nuomonei.
53. Visų pirma, reikia pažymėti, kad aptariamo b punkto formuluotėje nėra informacijos, kuria remiantis būtų galima tiksliai nustatyti, kaip reikėtų aiškinti „įvaizdžio apie gaminį atkūrimą [saugomos geografinės nuorodos mėgdžiojimą]“. Geriausiu atveju vertinimas atsižvelgiant į kitus du šioje nuostatoje nurodytus atvejus, t. y. „netinkamą naudojimą“ ir „imitavimą“, leidžia manyti, kad sąvoka „įvaizdžio apie gaminį atkūrimas [registruotos geografinės nuorodos mėgdžiojimas]“ apima tam tikrą panašumą su atitinkama geografine nuoroda, nors atrodo, kad jos atveju, lyginant tris sąvokas, reikalaujamas panašumo lygmuo yra mažiausias.
54. Be to, manau, kad remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija, susijusia su Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio b punktu arba kitomis Sąjungos teisės nuostatomis, kurių formuluotės yra jam analogiškos, reikia padaryti tam tikras išvadas.
55. Kaip pažymėjo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad „įvaizdis apie gaminį buvo atkurtas“, kaip tai suprantama pagal minėtą b punktą, jeigu „ginčijamame apibūdinime yra saugomos nuorodos dalis“(48). Manau, kad toks dalinis įtraukimas(49), kuris buvo pagrindinėse bylose, kuriose buvo priimti aptariami Teisingumo Teismo sprendimai(50), vis dėlto nėra šios nuostatos taikymo sine qua non sąlyga.
56. Iš tiesų, kaip nurodo Prancūzijos vyriausybė, iš žodžio „kad“, kuris eina po minėtos frazės, matyti, kad vertinant, ar yra toks „įvaizdžio apie gaminį atkūrimas [registruotos geografinės nuorodos mėgdžiojimas]“, pagrindinis ir lemiamas kriterijus yra patikrinimas, ar „vartotojas, susidūręs su gaminio pavadinimu, gali įsivaizduoti prekę, kuriai suteikta [saugoma] nuoroda“(51). Be to, Teisingumo Teismas jau yra pažymėjęs, kad „nacionalinis teismas iš esmės turi remtis preziumuojama vartotojo reakcija į atitinkamam gaminiui pavadinti vartojamą terminą, todėl itin svarbu, kad jis nustatytų ryšį tarp minėto termino ir saugomo pavadinimo“(52). Be to, jis pažymėjo, kad šis teismas privalo „atsižvelgti į pakankamai informuoto, protingai pastabaus ir nuovokaus vidutinio vartotojo suvokimą“(53). Iš tikrųjų, nors saugomas pavadinimas yra ginčijamame prekių ženkle, vis dėlto gali būti, kad vidutinis vartotojas, susidūręs su minėtu prekių ženklu pažymėtu produktu, nebūtinai jį susies su produktu, kuriam suteiktas minėtas pavadinimas(54).
57. Teisingumo Teismas taip pat ne kartą yra nurodęs, kad „galima pagrįstai teigti, kad įvaizdžio apie saugomą pavadinimą atkūrimas egzistuoja, kai gaminiai yra panašūs, o jų prekybiniai pavadinimai turi fonetinį ir vaizdinį panašumą“, kuris „buvo neatsitiktinis“, ir pažymėjęs, kad „panašumas yra akivaizdus, kai nagrinėjamą gaminį apibūdinantis žodis baigiasi dviem vienodais skiemenimis ir turi tiek pat skiemenų kaip ir saugomas pavadinimas“(55).
58. Vis dėlto, kaip ir daugelis šioje byloje pateikusių pastabas šalių(56), manau, kad fonetinio ir vizualinio panašumo nustatymas labiau yra ne būtina sąlyga, kai norima patikrinti, ar egzistuoja „įvaizdžio apie gaminį atkūrimas“, o vienas iš Teisingumo Teismo nurodytų kontrolės būdų, leidžiančių tai patikrinti. Manau, kad tai, jog Teisingumo Teismas paminėjo fonetinį ir vizualinį „artumą“ arba „panašumą“, buvo susiję su bylų, kuriose buvo priimti sprendimai, kuriuose šie žodžiai vartoti, konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis(57), taigi negalima atmesti galimybės, kad „įvaizdžio apie gaminį atkūrimas“ galėtų būti nustatytas net ir nesant tokio panašumo.
59. Svarbiais vertinimo kriterijais laikomi dalinis minėto saugomo pavadinimo įtraukimas(58), taip pat „konceptualus <…> skirtingoms kalboms priklausančių žodžių artumas“. Reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas atskyrė šį kriterijų nuo „fonetinio ir vizualinio panašumo“ kriterijaus, ir tas kriterijus, kaip ir kiti kriterijai, buvo susietas su vartotojo suvokimu, kuris, vadinasi, tikrai yra pagrindinė ir būtina „įvaizdžio apie gaminį atkūrimo [registruotos geografinės nuorodos mėgdžiojimo]“ sąlyga(59).
60. Taigi manau, jog tam, kad būtų nustatytas „įvaizdžio apie gaminį atkūrimas [registruotos geografinės nuorodos mėgdžiojimas]“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio b punktą, vienintelis lemiamas kriterijus yra išsiaiškinti, ar „vartotojas, susidūręs su gaminio pavadinimu, gali įsivaizduoti prekę, kuriai suteiktas saugomas pavadinimas“(60), o tai turi vertinti nacionalinis teismas, jei reikia, atsižvelgdamas į dalinį saugomo pavadinimo įtraukimą į ginčijamą apibūdinimą, į fonetinį ir vizualinį panašumą arba į konceptualų panašumą.
61. Kita vertus, manau, kad tokio neaiškaus ir plataus kriterijaus, kaip nurodytas antrajame prejudiciniame klausime, t. y. kad „ginčijamas žymens elementas tikslinėms visuomenės grupėms keltų bet kokią asociaciją su registruota geografine nuoroda arba geografine teritorija“(61), pripažinimas tinkamu neatitiktų šioje išvadoje aiškinamų nuostatų minėtų tikslų(62).
62. Be to, atsižvelgiant į šio 16 straipsnio struktūrą, reikia, kaip jau minėjau dėl šio straipsnio a punkto(63), užtikrinti, kad jo b punktas nebūtų aiškinamas taip, kad pastarosios nuostatos taikymo sritis būtų išplėsta ir apimtų paskesnių minėto straipsnio nuostatų, t. y. c ir d punktų, kuriuose kalbama apie atvejus, kai saugoma geografinė nuoroda yra dar neaiškesnė nei „įvaizdžio [apie ją] atkūrimas“, taikymo sritį.
63. Galiausiai, kalbėdamas apie platesnį Reglamento Nr. 110/2008 kontekstą ir visų pirma apie jo 16 straipsnį, M. Klotz teisingai pažymi, kad jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, kad siekiant pripažinti, jog yra „įvaizdžio apie gaminį atkūrimas [registruotos geografinės nuorodos mėgdžiojimas]“, pakaktų, kad būtų sukelta bet kokia asociacija, tai reikštų, kad šio reglamento taikymo sritis būtų išplėsta iki neaiškios ribos ir kiltų didelė grėsmė laisvam prekių judėjimui, atsižvelgiant į tai, kad pramoninės ir komercinės nuosavybės apsauga, kaip ji užtikrinama pagal minėtą reglamentą(64), yra viena iš galimų šios laisvės apribojimo pateisinimų(65).
64. Konkrečiau kalbant, jeigu geografinės nuorodos, šiuo atveju – „Scotch Whisky“, apsaugą, kurią suteikia minėto 16 straipsnio b punktas, taip pat reikėtų taikyti žodžiui, kuris visiškai nėra analogiškas šiai nuorodai, šioje nuostatoje nurodytas draudimas taip pat būtų taikomas ir produktams bei prekių ženklams, kuriais niekaip nepateikiama nuoroda į minėtos nuorodos tekstą. Darytina išvada, kad, kaip nurodo Nyderlandų vyriausybė, kitų šalių, išskyrus „Jungtinę Karalystę (Škotiją)“, viskio gamintojams(66) galimybės išsiskirti savo pačių produktais ar prekių ženklais būtų itin sumažintos(67).
65. Todėl į antrojo prejudicinio klausimo pirmą dalį siūlau atsakyti taip: Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio b punktas turėtų būti aiškinamas taip, kad „įvaizdžio apie gaminį atkūrimas [registruotos geografinės nuorodos mėgdžiojimas]“, kuris pagal šią nuostatą yra draudžiamas, nesiejamas su sąlyga, jog ginčijamas pavadinimas būtinai būtų fonetiškai ir vizualiai panašus į atitinkamą nuorodą, tačiau nepakanka to, kad šis pavadinimas tikslinėms visuomenės grupėms keltų bet kokią asociaciją su registruota geografine nuoroda arba geografine teritorija. Jeigu tokio panašumo nėra, reikia atsižvelgti į konceptualų panašumą, kuris gali būti tarp atitinkamos nuorodos ir ginčijamo pavadinimo, su sąlyga, kad dėl tokio panašumo vartotojas galėtų įsivaizduoti produktą, kuris žymimas minėta geografinė nuoroda.
66. Kalbant apie šios išvados pritaikymą ginčui pagrindinėje byloje, reikia priminti, kad ne Teisingumo Teismas, kuris vis dėlto gali pateikti tam tikrus paaiškinimus, kuriais siekiama padėti nacionaliniams teismams atlikti vertinimą(68), o tik nacionalinis teismas turi įvertinti, ar šiuo atveju egzistuoja „įvaizdžio apie gaminį atkūrimas“, kaip jis suprantamas pagal minėto 16 straipsnio b punktą(69).
67. Todėl reikia pažymėti, kad, priminęs šalių pagrindinėje byloje argumentus(70), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad žodis „glen“ yra gėlų kilmės žodis, reiškiantis „siaurą slėnį“, ir kad 31 iš 116 daryklų, kuriose gaminamas „Scotch Whisky“, taigi škotiškos kilmės viskis, pavadinime yra glen, kuriame tos daryklos įsikūrusios, pavadinimas. Šis teismas pažymi, kad taip pat yra ir ne Škotijoje gaminamo viskio, kurio pavadinime yra žodis „glen“, pavyzdžiui, viskis „Glen Breton“, kilęs iš Kanados(71), „Glendalough“, kilęs iš Airijos, ir „Glen Els“, kilęs iš Vokietijos(72). Be to, jis nurodo TSWA pateiktą ir M. Klotz ginčijamą apklausą, iš kurios visų pirma matyti, kad 4,5 % apklaustų Vokietijos viskio vartotojų nurodė, kad žodis „glen“ jiems reiškia škotišką viskį arba kažką škotiško.
68. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pritariu Komisijos nuomonei, pagal kurią nėra aišku, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis saugoma geografinės nuoroda konceptualiai yra pakankamai panaši į ginčijamą pavadinimą, kad pastarasis galėtų būti laikomas „įvaizdžio apie [tą nuorodą] atkūrimu [tos nuorodos mėgdžiojimu]“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio b punktą(73). Šiuo klausimu tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui (ir tik jam) reikės įvertinti, ar vidutinis Europos vartotojas(74), susidūręs su panašiu produktu, kurio pavadinime yra žodis „Glen“, iškart galvoja apie „Scotch Whisky“, nesvarbu, kad sprendimas dėl tokio viskio pavadinimo tikrai nėra visiškai atsitiktinis(75). Net jeigu šis teismas nuspręstų, kad vartotojai sistemiškai susieja žodį „Glen“ su viskiu, vis dėlto galėtų trūkti būtinos glaudžios sąsajos su škotišku viskiu, taigi būtino panašumo su nuoroda „Scotch Whisky“.
2. Dėl galimo informacijos, pateiktos šalia ginčijamo žymens, poveikio pagal Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio b punktą (antrojo klausimo antra dalis)
69. Antrojo prejudicinio klausimo antra dalis Teisingumo Teismui pateikiama tik tuo atveju, jeigu jis nuspręstų, kad fonetinis ir vizualinis panašumas nėra būtinas ir kad galėtų pakakti tiesiog bet kokios asociacijos su aptariama įregistruota geografine nuoroda arba geografine teritorija, kad būtų nustatytas „įvaizdžio apie [šią nuorodą] atkūrimas“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio b punktą.
70. Atsižvelgiant į mano siūlomą atsakymą į šio klausimo pirmą dalį(76), manau, reikia pateikti nuomonę dėl jo antros dalies.
71. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo klausia, ar siekiant nustatyti, ar yra „įvaizdžio apie gaminį atkūrimas [registruotos geografinės nuorodos mėgdžiojimas]“, kuris draudžiamas pagal minėto 16 straipsnio b punktą, žymens ginčijamą elementą reikia išnagrinėti atskirai arba atsižvelgiant į šio elemento naudojimo kontekstą, ypač kai jame pateikiamos vadinamosios „su vieta nesusijusios“ nuorodos, kurios paaiškina tikrąją atitinkamo produkto kilmę(77).
72. Šis teismas pažymi, kad Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio b punkte aiškiai nurodoma, kad draudžiamas „bet kok[s] <…> įvaizdžio apie gaminį atkūrim[as], net ir tuo atveju, jei yra nurodoma tikroji produkto kilmė“, ir šis patikslinimas galėtų neleisti atsižvelgti į ginčijamo elemento kontekstą. Jo manymu, tai vis dėlto nebūtinai užkerta galimybę į tai atsižvelgti „atliekant pirmesnį tikrinimą, ar apskritai yra „įvaizdžio apie gaminį atkūrimas [registruotos geografinės nuorodos mėgdžiojimas]“.
73. Nyderlandų vyriausybė mano, kad nereikia nagrinėti antrojo prejudicinio klausimo antros dalies, atsižvelgiant į jos siūlomą atsakymą į jo pirmą dalį. M. Klotz tvirtina, kad ginčijamo pavadinimo kontekstas gali būti reikšmingas taikant minėto 16 straipsnio b punktą(78). Italijos vyriausybė tvirtina, kad taip galėtų būti, tačiau negalima atmesti pagal šią nuostatą neteisėto „įvaizdžio apie gaminį atkūrimo [registruotos geografinės nuorodos mėgdžiojimo]“ buvimo net tada, kai tiksli aptariamo produkto kilmė ant jo aiškiai nurodyta. TSWA, taip Graikijos ir Prancūzijos vyriausybės ir Komisija iš esmės mano, kad vertinant, ar yra „įvaizdžio apie gaminį atkūrimas“, papildoma informacija, kuri pateikiama atitinkamo produkto etiketėje ir ant pakuotės(79), negali turėti jokios reikšmės, įskaitant atvejį, kai kartu su ginčijamu elementu pateikiamos nuorodos dėl tikrosios produkto kilmės. Dėl toliau nurodytų priežasčių pritariu pastarajai nuomonei.
74. Pirma, iš Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio b punkto formuluotės, kuri, mano nuomone, nėra dviprasmiška, matyti, kad tikslinių vartotojų informavimas apie „tikrąją produkto kilmę“ nėra aplinkybė, leidžianti panaikinti ginčijamo pavadinimo apgaulingumą, taigi paneigti, kad jis gali būti vertinamas kaip „įvaizdžio apie gaminį atkūrimas [registruotos geografinės nuorodos mėgdžiojimas]“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.
75. Manau, kad kiti paaiškinimai, pateikti minėtame b punkte, kurie susiję su tais atvejais, kai saugoma geografinė nuoroda yra naudojama išversta arba pateikiama kartu su švelninamąjį poveikį turinčia fraze(80), patvirtina išaiškinimą, pagal kurį šiam kvalifikavimui neturi reikšmės aplinkybė, kad papildoma informacija apie kilmę pateikta naudojantis atitinkamo produkto apibūdinimu, pateikimu arba jo etiketė ar net pakuote(81).
76. Antra, kaip TSWA, Prancūzijos vyriausybė ir Komisija, laikausi nuomonės, kad Teisingumo Teismo jurisprudencijoje pateikiama informacija, kuri patvirtina šį išaiškinimą.
77. Iš tiesų Teisingumo Teismas aiškiai nurodė, kad galimas minėto 16 straipsnio b punkte aiškiai nurodytų žodžių vartojimas, visų pirma susijęs su tikrąja produkto kilme, „negali pakeisti aplinkybių kvalifikavimo kaip „įvaizdžio apie gaminį atkūrimo [registruotos geografinės nuorodos mėgdžiojimo]“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio b dalį(82).
78. Be to, Teisingumo Teismas nusprendė, kad aplinkybių kvalifikavimui kaip „įvaizdžio apie gaminį atkūrimo [registruotos geografinės nuorodos mėgdžiojimo]“ negali užkirsti kelio tai, kad visuomenei nekyla jokio supainiojimo pavojaus(83).
79. Todėl pavadinimo, kuris vertinamas kaip „įvaizdžio apie gaminį atkūrimas“ [minėto reglamento III priede registruotos geografinės nuorodos mėgdžiojimas], kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, vartojimas vis dėlto negali būti leistinas, atsižvelgiant į konkrečias su šiuo neteisėtu pavadinimu pavadintu produktu susijusias aplinkybes arba nesant supainiojimo su produktu, kuriam teisėtai suteikta minėta geografinė nuoroda, pavojaus(84). Taigi nacionalinis teismas, kuriam pateiktas ieškinys, neturi diskrecijos vertinti tokio konteksto(85).
80. Kalbant konkrečiau, iš šios jurisprudencijos matyti, kad pagal minėto 16 straipsnio b punktą aplinkybė, kad ginčijamas pavadinimas atitinka įmonės ir (arba) vietos, kur produktas buvo pagamintas, pavadinimą(86), neturi reikšmės, kaip teigia M. Klotz; jis tvirtina, kad pavadinimas „Glen Buchenbach“ yra žodžių žaismas, paremtas pagrindinėje byloje nagrinėjamo gėrimo kilmės vietos (Berglenas) ir vietos upės (Buchenbach) pavadinimais(87).
81. Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, kad aplinkybė, jog ginčijamame pavadinime nurodoma pagaminimo vieta, kuri valstybės narės, kurioje jis yra gaminamas, vartotojams žinoma, nebuvo reikšmingas veiksnys vertinant sąvoką „įvaizdžio apie gaminį atkūrimas [registruotos geografinės nuorodos mėgdžiojimas]“, kaip ji suprantama pagal minėtą b punktą, atsižvelgiant į tai, kad pagal šią nuostatą įregistruotos geografinės nuorodos saugomos nuo įvaizdžio apie jas atkūrimo visoje Sąjungos teritorijoje ir kad, turint omenyje būtinybę užtikrinti veiksmingą ir vienodą minėtų geografinių nuorodų apsaugą šioje teritorijoje, tai taikoma visiems vartotojams šioje teritorijoje(88).
82. Manau, tai taip pat neturi reikšmės tuo atveju, kai atitinkamo produkto pagaminimo vieta nurodoma, kaip ir pagrindinėje byloje nagrinėjamu atveju, ne tik pačiame ginčijamame pavadinime, bet taip pat ir jį papildančioje informacijoje(89).
83. Todėl į antrojo prejudicinio klausimo antrą dalį siūlau atsakyti taip: Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio b punktas turėtų būti aiškinamas taip, kad siekiant įvertinti, ar yra „įvaizdžio apie gaminį atkūrimas [registruotos geografinės nuorodos mėgdžiojimas]“, kuris pagal šią nuostatą draudžiamas, nereikia atsižvelgti į papildomą informaciją, kuri yra atitinkamo produkto aprašyme, pateikime arba ženklinime šalia ginčijamo žymens, visų pirma susijusią su tikrąja šio produkto kilme.
D. Dėl galimo informacijos, esančios šalia ginčijamo žymens, poveikio pagal Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio c punktą (trečiasis klausimas)
84. Trečiuoju prejudiciniu klausimu Teisingumo Teismo prašoma išaiškinti, ar siekiant nustatyti, ar yra „bet kokia melaginga ar klaidinanti nuoroda <…>, galinti sukelti klaidingą įspūdį apie produkto kilmę“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio c punktą, reikia atsižvelgti į ginčijamo pavadinimo naudojimo kontekstą, visų pirma tada, kai kartu su juo pateikiama nuoroda, susijusi su tikrąja atitinkamo produkto kilme.
85. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas paaiškina, kad jam kyla klausimas, ar siekiant nustatyti, ar pagrindinėje byloje yra klaidinanti nuoroda dėl kilmės, reikia atsižvelgti tik į ginčijamą žymenį, t. y. „Glen“, ar ir į šio elemento kontekstą. Šiuo atveju šis kontekstas apima žodį „Buchenbach“, kuris ginčijamame pavadinime yra po žodžio „Glen“, taip pat kitus žodžius, esančius etiketėje, kurie atlieka vietos nukreipimo funkciją(90).
86. Šiuo klausimu M. Klotz ir Komisija, taip pat iš esmės Nyderlandų vyriausybė(91) mano, kad siekiant įvertinti, ar yra „melaginga ar klaidinanti nuoroda“, kaip tai suprantama pagal šio 16 straipsnio c punktą, reikėtų atsižvelgti į ginčijamo žymens kontekstą ir visų pirma išnagrinėti visą etiketę. Italijos vyriausybė tvirtina, kad minėto konteksto analizė nereiškia, kad nuoroda negali būti klaidinanti net ir tuo atveju, kai yra nuoroda, kurioje minima tikroji produkto kilmė. TSWA, taip pat Graikijos ir Prancūzijos vyriausybės tvirtina, kad taikant šią nuostatą minėtas kontekstas yra nereikšmingas net ir tuo atveju, kai greta aptariamo elemento pateikiama informacija dėl tikrosios produkto kilmės. Dėl toliau nurodytų priežasčių pritariu pastarajai nuomonei.
87. Pirma, kalbant apie Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio c punkto formuluotę, visų pirma reikia pažymėti, kad šioje nuostatoje nekalbama apie informaciją, kuri gali būti pateikta kartu su ginčijamu apibūdinimu ir jį papildyti ar net pataisyti.
88. Komisija taip pat tvirtina, manau – nepagrįstai, kad „tiek būdvardis „bet kokios“, tiek bendra frazė „produkto aprašyme, pateikime ar ženklinime“ neabejotinai rodo, kad reikia atsižvelgti į visas nuorodas dėl kilmės ir apskritai į aprašymą, pateikimą ir ženklinimą“, taigi pagrindinėje byloje turėtų būti įvertinta visa etiketėje esanti informacija.
89. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad šio 16 straipsnio versijoje vokiečių kalba(92) a ir b punktai, kurie pradedami žodžiu „jede [kiekvienas]“, po kurio vartojama vienaskaita, tikrai suformuluoti kitaip nei to paties straipsnio c ir d punktai, kuriuose vartojamas žodis „alle [visos]“, po kurio vartojama daugiskaita, ir tokia struktūra galbūt galėtų rodyti dviejų paskutinių punktų platesnio pobūdžio taikymą.
90. Vis dėlto tokio skirtumo nėra įvairių minėtame 16 straipsnyje nurodytų atvejų formuluočių versijose kitomis kalbomis, kuriose žodis, kuris iš esmės reiškia „bet koks“ ir vartojamas minėto straipsnio c, a, b ir d punktuose, mano nuomone, niekaip nerodo, kad siekiant įvertinti, ar toks atvejis, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, patenka konkrečiai į šiame c punkte nustatyto draudimo taikymo sritį, reikėtų išnagrinėti visus duomenis, šiuo atveju esančius ant etiketės(93).
91. Pagal suformuotą jurisprudenciją Sąjungos teisės nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos vienodai, atsižvelgiant į visomis Europos Sąjungos kalbomis parengtus variantus, o esant įvairių kalbinių versijų neatitikimų nagrinėjama nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į teisės akto, kurio dalis ji yra, bendrą struktūrą ir tikslą(94), ir tokie kriterijai mane verčia rinktis aiškinimą, priešingą Komisijos pasiūlytajam(95).
92. Dėl frazės „melagingos ar klaidinančios nuorodos <…> produkto aprašyme, pateikime ar ženklinime“ nesuprantu, kodėl dar šis išvardijimas, kuriame, beje, vartojamas jungtukas „ar“(96) – jis įprastai reiškia alternatyvą, – verčia Komisiją daryti išvadą, kad reikėtų atlikti vadinamąjį „bendrą“ vertinimą, kuris būtų atliekamas privalomai atsižvelgiant į visą informaciją, susijusią su atitinkamu produktu, kuri pateikiama greta ginčijamo žymens, siekiant nustatyti, ar pastarasis tikrai yra „melaginga ar klaidinanti nuoroda“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio c punktą(97).
93. Be to, M. Klotz nurodo žodžius „galinčios sukelti klaidingą įspūdį apie produkto kilmę“, kurie vartojami minėto 16 straipsnio c punkto pabaigoje. Jis tvirtina, kad jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, kad siekiant nustatyti, jog yra „įvaizdžio apie gaminį atkūrimas [registruotos geografinės nuorodos mėgdžiojimas]“, kaip tai suprantama pagal šio straipsnio b punktą, reikia remtis pakankamai informuoto, protingai pastabaus ir nuovokaus vidutinio vartotojo konkrečiu visumos suvokimu(98), tai juo labiau galioja siekiant įvertinti, ar yra „melaginga ar klaidinanti nuoroda“, kaip tai suprantama pagal minėtą c punktą. Vis dėlto, atsižvelgdamas į savo siūlomą atsakymą į antrojo prejudicinio klausimo antrą dalį, manau, kad šis argumentas netinkamas(99).
94. Manau, kad jeigu Sąjungos teisės aktų leidėjas tikrai būtų norėjęs leisti, kad nuoroda, kuri, vertinama atskirai, yra melaginga ar klaidinanti, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 16 straipsnio c punktą, vis dėlto galėtų būti leistina atsižvelgiant į papildomą informaciją, pateiktą kartu su minėta nuoroda, toks šios nuostatos taikymo srities apribojimas būtų aiškiai numatytas, ypač įvertinus siekiamus tikslus dėl apsaugos(100).
95. Antra, kiek tai susiję suminėto 16 straipsnio c punkto kontekstu, pritariu Komisijos išreikštai nuomonei, nes ji pažymi, kad šioje nuostatoje numatytą atvejį reikėtų atskirti nuo to paties straipsnio a ir b punktuose numatytų atvejų(101), tačiau manau, kad atsižvelgiant į bendrą šio c punkto struktūrą nereikėtų daryti išvados, jog jame numatytu atveju reikėtų nagrinėti visą etiketę.
96. Manau, kad, kaip jau pažymėjo generalinis advokatas M. Campos Sánchez-Bordona dėl Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsniui analogiškos Sąjungos teisės nuostatos(102), šiame straipsnyje laipsniškai išvardijami draudžiami veiksmai, o c punktas aiškiai skiriasi nuo ankstesnių dviejų nuostatų. Iš tiesų, nors minėto 16 straipsnio a punkte aptariamas tik saugomos geografinės nuorodos naudojimas, o jo b punkte – tik netinkamas naudojimas, imitavimas ar įvaizdžio apie gaminį atkūrimas, c punkte apsaugos ribos išplečiamos į ją įtraukiant „nuorodas“ (t. y. vartotojams pateikiamą informaciją), kurios yra atitinkamo produkto aprašyme, pateikime ar ženklinime, ir jos, nors ir nėra faktiškai nurodoma saugoma geografinė nuoroda, vertinamos kaip „melagingos ar klaidinančios“ atsižvelgiant į produkto sąsają su saugoma geografine nuoroda(103).
97. Vis dėlto manau, kad, remiantis nustatytais formuluočių ir taikymo srities skirtumais minėto 16 straipsnio a, b ir c punktuose, negalėtume daryti išvados, kad pastarasis punktas turėtų būti aiškinamas taip, kad siekiant įvertinti, ar ginčijamas pavadinimas yra „melaginga ar klaidinanti nuoroda“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, reikia atsižvelgti į visą kitą informaciją, visų pirma pateiktą atitinkamo produkto etiketėje. Priešingai, manau, kad atliekant šį vertinimą pagrindinį dėmesį reikėtų skirti pačiai ginčijamai nuorodai, vertinamai atskirai, ir greta jos pateikta informacija negali paneigti šio kvalifikavimo ir nesukelti pavojaus, kad minėtas c punktas, kuris, mano manymu, yra plačiau taikomas (tai nagrinėsiu toliau), taps neveiksmingas.
98. Trečia, manau, kad atsižvelgimas į bendrus Reglamentu Nr. 110/2008ir visų pirma nagrinėjamomis nuostatomis siekiamus tikslus leidžia patvirtinti mano siūlomą išaiškinimą.
99. Kaip jau esu nurodęs(104), manau, kad Reglamento Nr. 110/2008 nuostatomis, visų pirma jo 16 straipsnio nuostatomis, siekiama apsaugoti geografines nuorodas, kurios įregistruotos šio reglamento III priede, kartu ginant ir vartotojų, kurie negali būti klaidinami netinkamomis nuorodomis, ir ūkio subjektų, kurie patiria didesnes išlaidas, siekdami užtikrinti produktų, kuriems verta suteikti šias nuorodas, kurios, ūkio subjektų požiūriu, turi būti apsaugotos nuo nesąžiningos konkurencijos, interesus.
100. Konkrečiai dėl minėto 16 straipsnio c punkto manau, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė jam suteikti gana plačią taikymo sritį, kad būtų užtikrinta, jog bus pasiekti minėti tikslai. Iš tiesų, kaip ir Prancūzijos vyriausybė, manau, kad šioje nuostatoje vartojami žodžiai „bet kokios <…> nuorodos“ gali apimti bet kokio pobūdžio ženklus ar žymenis, visų pirma tekstą, vaizdą ar informacijos šaltinį, kuris gali suteikti informacijos apie produkto ypatybes. Be to, mano nuomone, minėtame c punkte esanti lanksti vietos nustatymo formuluotė(105) leidžia manyti, kad kuris nors iš trijų jame nurodytų šaltinių elementų, šiuo atveju atitinkamo gėrimo etiketėje nurodytas pavadinimas, pats vienas galėtų „sukelti klaidingą įspūdį apie produkto kilmę“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą. Todėl manau, kad likusi nagrinėjamo produkto ženklinimo dalis negalėtų paneigti galimai melagingo ar klaidinančio ginčijamos nuorodos pobūdžio net ir tuo atveju, kai kartu su pastarąja pateikiama informacija apie tikrąją produkto kilmę.
101. Kitaip tariant, kaip pabrėžia Prancūzijos vyriausybė, kiltų grėsmė, kad minėti tikslai nebus pasiekti, jeigu geografinių nuorodų apsaugą galėtų apriboti tai, kad papildoma informacija būtų pateikta greta melagingos ar klaidinančios nuorodos, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio c punktą, kadangi toks aiškinimas reikštų, kad tokia nuoroda gali būti naudojama, jeigu kartu su ja būtų pateikiama tiksli informacija, kuri tam tikra prasme atsvertų pastarosios apgaulingumą.
102. Galiausiai dėl jurisprudencijos, susijusios su Direktyva 2000/13/EB(106), panaikinta Reglamentu Nr. 1169/2011(107), perkėlimo, kurį, manau, siūlo Komisija(108), abejoju, ar toks perkėlimas būtų tikrai tinkamas, siekiant atsakyti į trečiąjį prejudicinį klausimą.
103. Iš tiesų Reglamento Nr. 110/2008, kurį šiuo atveju prašoma išaiškinti, tikslas skiriasi nuo Direktyvos 2000/13 tikslo tuo, kad pastarojoje nustatytos bendro pobūdžio horizontaliai taikytinos taisyklės(109) dėl „maisto produktų ženklinimo <…> ir kai kurių šių produktų pateikimo bei reklamavimo klausimų“(110), o vėliau priimtas Reglamentas Nr. 110/2008 nustato konkrečias vertikaliai taikytinas taisykles dėl „dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos“(111). Todėl yra tikslų ir apsaugos, kurią suteikia šios dvi teisinės priemonės, apimties skirtumų, į kuriuos, manau, reikia atsižvelgti nepaisant to, kad kartais tokių gėrimų etiketėse esančios geografinių pavadinimų nuorodos vienu metu gali patekti į atitinkamas jų taikymo sritis(112).
104. Visų pirma, kalbant apie Direktyvos 2000/13 2 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį, su kuriuo susijusi Komisijos pastabose nurodyta jurisprudencija, pažymėtina, kad šios nuostatos turinys, kuris susijęs su „[s]ąžininga informacijos teikimo praktika“(113), nėra, bent jau vertinant iš esmės, visiškai lygiavertis Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio c punkto turiniui, t. y. straipsnio, kuris susijęs su „[g]eografinių nuorodų apsauga“(114), su kuriuo susijęs šioje byloje pateiktas trečiasis klausimas.
105. Be to, reikia pažymėti, kad šioje jurisprudencijoje Teisingumo Teismas, aišku, priėmė sprendimą, palankų ginčijamos situacijos nagrinėjimui, kai atsižvelgiama į visą atitinkamo produkto etiketėje esančią informaciją(115), gal net į kai kuriuos išorinius aspektus(116), kai siekiama įvertinti, ar pavadinimas gali suklaidinti vartotojus(117), tačiau tokį sprendimą jis priėmė tik dėl neįregistruotų nuorodų, kaip kilmės vietos arba geografinių nuorodų, kurios saugomos Sąjungos lygmeniu(118), tačiau toks atvejis neatitinka nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, kai kyla klausimas dėl tokio pobūdžio apsaugos. Taigi manau, kad tokiomis aplinkybėmis ne itin tikslinga pagal analogiją taikyti minėtą jurisprudenciją.
106. Todėl siūlau į trečiąjį prejudicinį klausimą atsakyti taip: Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio c punktas turėtų būti aiškinamas taip, kad siekiant įvertinti, ar yra „melaginga ar klaidinanti nuoroda“, kuri pagal šią nuostatą yra draudžiama, nereikia atsižvelgti į papildomą informaciją, kuri šalia ginčijamo žymens yra atitinkamo produkto aprašyme, nurodoma jį pateikiant arba ženklinant, visų pirma susijusią su tikrąja šio produkto kilme.
107. Kalbant apie nagrinėjamą atvejį, atsižvelgiant į kompetencijų tarp nacionalinio teismo ir Teisingumo Teismo paskirstymo principus, kuriuos priminiau anksčiau(119), tiesiog pažymėsiu, kad jeigu Teisingumo Teismas pritars šioje išvadoje pasiūlytam išaiškinimui, abejoju, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis bus pagrindas taikyti minėtą draudimą, nes ginčijamas žodis „Glen“ neturi pakankamai tiesioginės ir glaudžios sąsajos nei su aptariama geografine nuoroda „Scotch Whisky“, nei su šalimi, su kuria ji yra susieta, t. y. „Jungtine Karalyste (Škotija)“, kad šį žodį būtų galima vertinti kaip „nuorodą <…> galinčią sukelti klaidingą įspūdį apie produkto kilmę“(120).
108. Be to, jeigu minėtą c punktą Teisingumo Teismas išaiškintų taip, kad juo remiantis reikėtų atlikti analizę atsižvelgiant į kartu su ginčijamu žymeniu pateikiamą informaciją, manau, kad atlikus šią analizę turėtų būti a fortiori prieita būtent prie tokios pat išvados. Iš tiesų, jeigu nagrinėjamu atveju reikėtų atsižvelgti į visą etiketėje pateiktą informaciją, kur aiškiai nurodyta tiksli aptariamo produkto kilmė, kaip pažymi Komisija, būtų sunkiai suvokiama, kad žodžio „Glen“ vartojimui būtų taikomas šioje nuostatoje nurodytas draudimas(121).
V. Išvada
109. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Landgericht Hamburg (Hamburgo apygardos teismas, Vokietija) pateiktus prejudicinius klausimus:
1. 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 16 straipsnio a punktas turėtų būti aiškinamas taip, kad įregistruotos geografinės nuorodos „netiesioginio <…> naudojimo“, kuris pagal šią nuostata yra draudžiamas, sąlyga yra ta, kad ginčijamas pavadinimas turi būti identiškas atitinkamai nuorodai arba fonetiškai ir (arba) vizualiai panašus į ją. Todėl nepakanka, kad šis pavadinimas tiksliniams vartotojams keltų bet kokią asociaciją su nuoroda arba geografine teritorija.
2. Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio b punktas turėtų būti aiškinamas taip, kad „įvaizdžio apie gaminį atkūrimui [registruotos geografinės nuorodos mėgdžiojimui]“, kuris pagal šią nuostatą draudžiamas, nekeliama sąlyga, kad ginčijamas pavadinimas būtinai būtų fonetiškai ir vizualiai panašus į atitinkamą nuorodą, tačiau nepakanka to, kad šis pavadinimas tikslinėms visuomenės grupėms keltų bet kokią asociaciją su registruota geografine nuoroda arba geografine teritorija. Jeigu tokio panašumo nėra, reikia atsižvelgti į konceptualų panašumą, kuris gali būti tarp atitinkamos nuorodos ir ginčijamo pavadinimo, su sąlyga, kad dėl tokio panašumo vartotojas galėtų įsivaizduoti produktą, kuriam suteikta minėta geografinė nuoroda.
Siekiant įvertinti, ar yra „įvaizdžio apie gaminį atkūrimas [registruotos geografinės nuorodos mėgdžiojimas]“, kuris pagal minėto 16 straipsnio b punktą yra draudžiamas, nereikia atsižvelgti į papildomą informaciją, kuri šalia ginčijamo žymens yra atitinkamo produkto aprašyme, nurodoma jį pateikiant arba ženklinant, visų pirma susijusią su tikrąja šio produkto kilme.
3. Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio c punktas turi būti aiškinamas taip, kad siekiant įvertinti, ar yra „melaginga ar klaidinanti nuoroda“, kuri pagal šią nuostatą yra draudžiama, nereikia atsižvelgti į papildomą informaciją, kuri šalia ginčijamo žymens yra atitinkamo produkto aprašyme, nurodoma jį pateikiant arba ženklinant, visų pirma susijusią su tikrąja šio produkto kilme.