2018 m. rugsėjo 24 d. Prysmian SpA, Prysmian Cavi e Sistemi Srl pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. liepos 12 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-475/14, Prysmian ir Prysmian Cavi e Sistemi / Komisija

(Byla C-601/18 P)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantės: Prysmian SpA, Prysmian Cavi e Sistemi Srl, atstovaujamos advokatų C. Tesauro, F. Russo, L. Armati

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, The Goldman Sachs Group, Inc., Pirelli & C. SpA

Apeliančių reikalavimai

Apeliantės Teisingumo Teismo prašo:

panaikinti skundžiamą sprendimą,

patenkinti pirmojoje instancijoje pateiktus reikalavimus,

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Alternatyviai apeliantės Teisingumo Teismo prašo:

grąžinti bylą Bendrajam Teismui,

atidėti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmojoje instancijoje ir apeliaciniame procese, klausimo nagrinėjimą.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrasis Teismas suklydo padarydamas išvadą, kad Reglamento Nr. 1/2003¹ 20 straipsnis nedraudžia Komisijai padaryti jos darbuotojų visų kietųjų diskų kopijų neišnagrinėjus jų turinio ir tęsti jų tyrimą Komisijos patalpose Briuselyje. Ši nuostata turi būti aiškinama taip, kad tyrimas gali būti atliekamas tik įmonės patalpose, o Komisija gali daryti kopijas tik tų įrašų, kurių reikšmingumą ji yra išnagrinėjusi. Atsižvelgiant į jos įtaką bendrovių ir jų darbuotojų pagrindinėms teisėms, visų kietųjų diskų kopijų darymo praktikos negalima pateisinti aiškinamuoju raštu, kuris suteikia visapusišką diskreciją Komisijai – ją turi reglamentuoti teisės aktai laikantis teisėtumo principo.

Bendrasis Teismas pažeidė asmeninės atsakomybės principą, teisinio tikrumo principą ir vienodo požiūrio principą, be to pažeidė savo pareigą nurodyti motyvus, kai nenusprendė, kad atsakomybės priskyrimas Prysmian Cavi e Sistemi, grindžiamas ūkinės veiklos tęstinumu, yra išimtis iš taisyklės, kad atsakomybė seka juridinį asmenį, valdžiusį įmonę darant pažeidimą. Kaip ir visos taisyklės ši taikoma siaurai ir jos taikymą galima pateisinti tik kai kyla pavojus konkurencijos taisyklių veiksmingumui. Be to, Bendrasis Teismas suklydo šioje byloje atmesdamas diskriminaciją dėl to, kad negali būti lygybės neteisėtume, nes teisę priskirti atsakomybę remiantis ūkinės veiklos tęstinumu turi Komisija.

Bendrasis Teismas neišnagrinėjo pirmojoje instancijoje pateikto pagrindinio bendrovės teiginio, kad „namų teritorijos“ principo (darant prielaidą, kad ji egzistavo quod non) negalima patikimai taikyti visais sprendime nurodytais skirtingais atvejais, teisiškai įrodančiais vieną tęstinį pažeidimą.

Bendrais Teismas veikė ultra petita ir pažeidė bendrovės teisę į gynybą, turimą pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnį ir EŽTK 6 straipsnį, kai nagrinėjo apeliančių septintąjį pagrindą pirmojoje instancijoje, susijusį su kartelio pradžios data. Bendrasis Teismas akivaizdžiai klaidingai suprato jam pateiktus įrodymus ir nagrinėdamas taikė neteisingą teisinį kriterijų. Dėl tokio akivaizdaus įrodymų iškraipymo jis susidarė neteisingą nuomonę ir priėjo prie klaidingos teisinės išvados, kad Komisija galėjo nustatyti, jog pažeidimas, turintis poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai pagal SESV 101 straipsnį, buvo pradėtas daryti 1999 m. vasario 18 d.

Bendrasis Teismas pažeidė vienodo požiūrio principą, nes patvirtino Komisijos vertinimą, kad projektų paskirstymas tarp Europos gamintojų pagal „Išimtinai europinį R“ lygmenį pateisino 2 % padidintą sunkumo veiksnį (ir atitinkamai „prisijungimo mokestį“) Europos gamintojams, nors toks padidinimas nebuvo taikomas Azijos gamintojams. Kita vertus, neįmanoma sutikti, kad Komisijos sprendime remiantis namų teritorijos taisykle galima konstatuoti vieną tęstinį pažeidimą, kurį sudaro vienas nuo kito priklausomi lygmenys, ir kartu sutikti su tuo, kad aktyvus dalyvavimas viename ar kitame iš šių lygmenų pateisina skirtingą sunkumo lygmenį dalyviams. Net jeigu Azijos gamintojai aktyviai nedalyvavo tariamame europiniame pasiskirstyme, jie prisidėjo prie šio paskirstymo panašiai kaip ir Europos gamintojai.

____________

¹ 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205).