TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) NUTARTIS

2011 m. rugsėjo 28 d.

Byla F‑42/07

Antonio Prieto

prieš

Europos Parlamentą

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Paskyrimas – Vidaus konkursas, paskelbtas iki 2004 m. gegužės 1 d. – Laikinasis tarnautojas, į tinkamų kandidatų sąrašą įrašytas iki 2006 m. gegužės 1 d. – Priskyrimas prie lygio – Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 5 straipsnio 4 dalis ir 13 straipsnio 1 dalis – Išmoka sekretorių paslaugų išlaidoms kompensuoti – Iš dalies akivaizdžiai nepriimtinas ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstas ieškinys“

Dalykas:      Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo A. Prieto prašo panaikinti 2006 m. birželio 9 d. Parlamento sprendimą paskirti jį pareigūnu, kuriam taikomas bandomasis laikotarpis, nuo 2006 m. liepos 1 d. tiek, kiek šiuo sprendimu jis priskiriamas prie AST 2 lygio 3 pakopos.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Įdarbinimas – Paskyrimas į lygį – Naujos karjeros sistemos įtvirtinimas Reglamentu Nr. 723/2004 – Pereinamojo laikotarpio nuostatos, reglamentuojančios priskyrimą prie lygio

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 31 straipsnio 1 dalis; XIII priedo 5 straipsnio 4 dalis, 12 straipsnio 3 dalis ir 13 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamentas Nr. 723/2004)

2.      Pareigūnai – Įdarbinimas – Paskyrimas į lygį ir pakopos suteikimas – Laikinasis tarnautojas, kuris paskiriamas pareigūnu

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 32 straipsnis; XIII priedo 5 straipsnio 4 dalis; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 8 straipsnis)

3.      Sąjungos teisė – Principai – Teisėtų lūkesčių apsauga – Sąlygos – Aiškios valdžios institucijų garantijos

1.      Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 5 straipsnio 4 dalyje minimi laikinieji tarnautojai, įrašyti į „sąrašą kandidatų, tinkamų perkelti iš vienos kategorijos į kitą“, arba į „sąrašą kandidatų, laimėjusių vidaus konkursą“. Nors konkursas „dėl perkėlimo iš vienos kategorijos į kitą“ iš esmės taip pat yra „vidaus konkursas“, nagrinėjamą nuostatą reikia aiškinti taip, kad ji būtų veiksminga, kuo labiau vengiant aiškinimo, kuris lemtų išvadą, jog ši nuostata perteklinė. Panašu, kad teisės aktų leidėjas prie „vidaus konkursų“ norėjo priskirti vadinamuosius paskyrimus į nuolatinę tarnybą, kurių tikslas, laikantis visų Pareigūnų tarnybos nuostatų, reglamentuojančių įdarbinimą Europos viešojoje tarnyboje, leisti įdarbinti pareigūnais tarnautojus, kurie jau turi tam tikrą darbo institucijoje patirtį ir įrodė, kad yra tinkami užimti laisvas pareigas. Tokį aiškinimą pagrindžia Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 5 straipsnio 2 dalis, kurioje minimi tik pareigūnai, įtraukti „į sąrašą kandidatų, tinkamų perkelti iš vienos kategorijos į kitą“, ir nenurodyti pareigūnai, kurie įtraukti „į sąrašą kandidatų, laimėjusių vidaus konkursą“. Pastarųjų nurodymas būtų nepagrįstas, nes nėra prasmės skirti į nuolatinę tarnybą tarnautojus, kurie jau yra pareigūnai.

Tam, kad būtų taikoma Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 5 straipsnio 4 dalis, reikalingas perėjimas iš „ankstesnės kategorijos“ į „naują kategoriją“ pasibaigus konkursui, po kurio sudaromas „sąrašas kandidatų, tinkamų perkelti iš vienos kategorijos į kitą“, arba vidaus konkursui dėl paskyrimo į nuolatinę tarnybą, po kurio įvyksta toks perkėlimas iš vienos kategorijos į kitą. Teisės aktų leidėjas, naudodamasis savo didele diskrecija, susijusia su pereinamojo laikotarpio nuostatomis ir priskyrimo kriterijais, nukrypo nuo Pareigūnų tarnybos nuostatų 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos ir šių nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalyje ar 13 straipsnio 1 dalyje papildytos bendros taisyklės dėl naujai įdarbintų pareigūnų priskyrimo, kiek tai susiję su iki 2006 m. gegužės 1 d. į tinkamų kandidatų sąrašą įrašytais ir įdarbintais atitinkamai nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. balandžio 30 d. ir po 2006 m. gegužės 1 d. konkursą laimėjusiais asmenimis, ir tarnautojams, įdarbintiems pareigūnais bandomajam laikotarpiui ir jau įgijusiems patirties institucijoje bei per nurodytus konkursus įrodžiusiems savo pakankamą kvalifikaciją užimti aukštesnės kategorijos darbo vietą, suteikė galimybę būti priskirtiems prie kito lygio nei nurodytasis pranešime apie konkursą.

(žr. 48, 49, 54 ir 55 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1997 m. kovo 6 d. Sprendimo de Kerros ir Kohn-Bergé prieš Komisiją, T‑40/96 ir T‑55/96, 45 ir 46 punktai; 1998 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Carrasco Benítez prieš Komisiją, T‑294/97, 51 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. gegužės 12 d. Sprendimo Peláez Jimeno prieš Parlamentą, F‑13/09, 40, 41, 46 ir 47 punktai.

2.      Sąjungos teisėje nėra aiškiai įtvirtintų vienodų karjeros galimybių ir karjeros principų. A fortiori, Sąjungos teisėje nėra bendrai numatyta, kad pareigūnu tapęs laikinasis tarnautojas turi teisę į karjerą. Pareigūnų tarnybos nuostatų 32 straipsnio trečioje pastraipoje numatyta tik tai, kad laikinasis tarnautojas išlaiko atitinkamoje stažo pakopoje įgytą stažą, jei skiriamas pareigūnu.

Pareigūnų tarnybos nuostatų 32 straipsnyje ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų, galiojusių iki 2004 m. balandžio 30 d., 8 straipsnyje numatyta, kad laikinieji tarnautojai turi galimybę tęsti karjerą kaip pareigūnai, laikantis Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytų procedūrų, ir tokiu atveju atitinkamoje stažo pakopoje laikinojo tarnautojo įgytas stažas išsaugomas, jei aptariamas tarnautojas baigęs laikinojo tarnautojo tarnybą iš karto buvo paskirtas tos paties lygio pareigūnu.

Tai reiškia, kad, pirma, minėtomis nuostatomis užtikrinamas laikinojo tarnautojo, paskirto to paties lygio pareigūnu, atitinkamoje pakopoje įgytas stažas ir, antra, kad karjeros tęstinumas užtikrinamas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytas procedūras. Galiausiai reikia konstatuoti, kad, išskyrus Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 5 straipsnio 4 dalį, kuri, kalbant apie pereinamojo laikotarpio nuostatas, turi būti aiškinama siaurai, kitose Pareigūnų tarnybos nuostatų normose nenumatyta, kad laikinieji tarnautojai gali būti skiriami to paties lygio pareigūnais, jeigu iki tol turėtas lygis buvo aukštesnis už tą, dėl kurio buvo paskelbtas jų laimėtas konkursas.

(žr. 61, 69 ir 70 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. kovo 5 d. Sprendimo Toronjo Benitez prieš Komisiją, F‑33/07, 87 punktas.

3.      Teisė remtis teisėtų lūkesčių apsauga užtikrinama kiekvienam asmeniui, kurio situacija tokia, kai matyti, jog Sąjungos administracija tikslios, besąlyginės ir nuoseklios informacijos iš leistinų ir patikimų šaltinių forma suteikė jam konkrečias garantijas ir suteikė pagrįstų vilčių.

Atvirkščiai, niekas negali remtis šio principo pažeidimu, jei administracija jam nesuteikė konkrečių garantijų.

Nors susijusio pareigūno kolegos laiškas, kuriuo „patvirtinama, kad kaip pareigūnas jis bus priskirtas prie to paties lygio ir (arba) pakopos, kuriuos turėjo būdamas laikinuoju tarnautoju“, yra tiksli informacija, ją suteikė ne Paskyrimų tarnyba, kuri vienintelė turi teisę spręsti dėl pareigūnų priskyrimo.

(žr. 98, 99, 101 ir 102 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2003 m. kovo 19 d. Sprendimo Innova Privat-Akademie prieš Komisiją, T‑273/01, 26 punktas; 2007 m. liepos 11 d. Sprendimo Centeno Mediavilla ir kt. prieš Komisiją, T‑58/05, 96 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo De Luca prieš Komisiją, F‑20/06, 102 punktas; 2010 m. spalio 28 d. Sprendimo Sørensen prieš Komisiją, F‑85/05, 84 punktas.