EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2012 m. gruodžio 13 d.
Sujungtos bylos F‑7/11 ir F‑60/11
AX
prieš
Europos Centrinį Banką (ECB)
„Viešoji tarnyba – ECB darbuotojai – Drausminė procedūra – Tarnautojo suspendavimas nesumažinant jo bazinio atlyginimo – Sprendimo atšaukimas – Teisė į gynybą – Galimybė susipažinti su byla – Motyvavimas – Sprendimo motyvai – Kaltinimas profesinių pareigų neatlikimu – Sunkus nusižengimas“
Dalykas: Remiantis prie ESS ir SESV pridėto Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko [Europos Centrinio Banko] statuto 36 straipsnio 2 dalimi pareikšti ieškiniai (pirmasis užregistruotas numeriu F‑7/11, antrasis – numeriu F‑60/11); jais AX prašo panaikinti atitinkamai 2010 m. rugpjūčio 4 d. ir 2010 m. lapkričio 23 d. Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimus jį suspenduoti.
Sprendimas: Atmesti ieškinius sujungtose bylose F‑7/11 ir F‑60/11. Ieškovas padengia savo ir ECB patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Pareigūnų ieškinys – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Ieškinys dėl negaliojančiu paskelbto teisės akto – Paskelbimo negaliojančiu ir atšaukimo atitinkami poveikiai
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)
2. Pareigūnų ieškinys – Europos Centrinio Banko tarnautojai – Specialusis skundas – Ieškinys dėl sprendimo atmesti šį specialųjį skundą – Priimtinumas
(Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko [Europos Centrinio Banko] statuto 36 straipsnio 2 dalis; Europos Centrinio Banko personalo įdarbinimo sąlygų 42 straipsnis)
3. Pareigūnai – Europos Centrinio Banko tarnautojai – Drausminės priemonės – Tarnautojo suspendavimas – Administracijos sprendimas, priimtas prieš tai neišklausius suinteresuotojo asmens – Suinteresuotojo asmens neišklausymas – Teisėtumas
(Europos Centrinio Banko personalo įdarbinimo sąlygų 43 straipsnis)
4. Pareigūnai – Europos Centrinio Banko tarnautojai – Drausminės priemonės – Tarnautojo suspendavimas – Pareiga panaikinti suspendavimą – Ribos
(Europos Centrinio Banko personalo įdarbinimo sąlygų 43 straipsnis)
5. Pareigūnai – Europos Centrinio Banko tarnautojai – Drausminės priemonės – Tarnautojo suspendavimas – Nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas – Nebuvimas
(Europos Centrinio Banko personalo įdarbinimo sąlygų 43 straipsnis)
6. Pareigūnai – Europos Centrinio Banko tarnautojai – Drausminės priemonės – Tarnautojo suspendavimas – Teisė susipažinti su tyrimo dokumentais, susijusiais su suinteresuotojo asmens veikla – Ribos – Pagrindinių teisių pažeidimas – Nebuvimas
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punktas ir 48 straipsnio 1 dalis; Europos Centrinio Banko personalo įdarbinimo sąlygų 43 straipsnis)
7. Pareigūnai – Europos Centrinio Banko tarnautojai – Drausminės priemonės – Tarnautojo suspendavimas – Reikalavimas, kad kaltinimai rimtu tarnautojo pareigų pažeidimu būtų pakankamai įtikinami – Teisminė kontrolė – Ribos
(Europos Centrinio Banko personalo įdarbinimo sąlygų 43 straipsnis)
8. Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Našta – Atsižvelgimas į teisingumo reikalavimus – Išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies – Institucija atsakovė, pasinaudojusi advokato paslaugomis – Aplinkybė, nepateisinanti nurodymo institucijai padengti mokėtinus honorarus
(Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnis; Tarnautojų teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalis)
1. Ieškovas yra suinteresuotas pareikšti ieškinį dėl negaliojančiu paskelbto akto, nes, priešingai nei atšaukimo atveju, paskelbus aktą negaliojančiu šio akto adresatams jis darė poveikį savo galiojimo laikotarpiu.
(žr. 77 punktą)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1960 m. vasario 12 d. Sprendimas Geitling ir kt. prieš Vyriausiąją valdybą, 16/59, 17/59 ir 18/59.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1995 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Exporteurs in Levende Varkens ir kt. prieš Komisiją, T‑481/93 ir T‑484/93, 46–48 punktai.
2. Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko [Europos Centrinio Banko] statuto 36 straipsnio 2 dalimi ir Europos Centrinio Banko personalo įdarbinimo sąlygų 42 straipsniu grindžiamas specialusis skundas yra sudėtingos procedūros dalis ir tik išankstinė kreipimosi į teismą sąlyga. Tokiomis aplinkybėmis formaliai dėl specialiojo skundo atmetimo pateikti reikalavimai reiškia, kad į teismą kreipiamasi dėl asmens nenaudai priimto akto, dėl kurio pateiktas skundas, išskyrus atvejus, kai specialiojo skundo atmetimo poveikis skiriasi nuo akto, dėl kurio pateiktas šis skundas, poveikio.
(žr. 78 punktą)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2006 m. spalio 25 d. Sprendimo Staboli prieš Komisiją, T‑281/04, 26 punktas.
Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2011 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Adjemian ir kt. prieš Komisiją, T‑325/09 P, 32 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2006 m. gegužės 18 d. Nutarties Corvoisier ir kt. prieš ECB, F‑13/05, 25 punktas.
3. Kai administracija turi išklausyti asmenį prieš priimdama sprendimą, ji neprivalo išklausymo datos atidėti neapibrėžtam laikotarpiui, kol suinteresuotasis asmuo turės galimybę dalyvauti apklausoje.
Todėl, nesant taisyklės, įpareigojančios administraciją sprendimą negaliojančiu paskelbti prieš pradedant naują procedūrą, per kurią tas sprendimas turi būti pakeistas kitu, Europos Centrinio Banko tarnautojas negali atsisakyti dalyvauti Europos Centrinio Banko surengtoje apklausoje, nes taip pažeistų lojalumo Europos Sąjungos administracijai pareigą, tenkančią kiekvienam Europos Sąjungos tarnautojui. Kvietimo dalyvauti apklausoje atmetimą galima prilyginti išimtinei aplinkybei, pateisinančiai sprendimo suspenduoti pagal Europos Centrinio Banko personalo įdarbinimo sąlygų 43 straipsnį priėmimą neišklausius suinteresuotojo asmens. Šiuo atžvilgiu šis bankas, priimdamas minėtą sprendimą, nepažeidė nei šių įdarbinimo sąlygų 43 straipsnio, nei atitinkamai teisės į gynybą, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo, dėl kurio pradėta procedūra, galinti baigtis jo nenaudai priimtu aktu, turi turėti galimybę būti išklausytas.
(žr. 90 ir 91 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2002 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Stevens prieš Komisiją, T‑277/01, 41 punktas; 2004 m. kovo 16 d. Sprendimo Afari prieš ECB, T‑11/03, 192 punktas.
4. Kol sprendimo, kuriuo Europos Centrinio Banko tarnautojas per drausminę procedūrą buvo suspenduotas, nepanaikino Sąjungos teismas, administracija neprivalo panaikinti jo suspendavimo. Todėl, jei atitinkamas tarnautojas neįrodo, kad buvo nesilaikyta procedūros, administracija negali būti kaltinama padariusi pažeidimą, nes elgiasi taip, jog minėtas tarnautojas lieka suspenduotas.
(žr. 92 punktą)
5. Nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas gali būti konstatuotas tik esant įrodymų, kad administracija nuo drausminės procedūros pradžios buvo nusprendusi bet kuriuo atveju skirti sankciją atitinkamam asmeniui.
Taip nėra per drausminę procedūrą suspenduoto Europos Centrinio Banko tarnautojo atveju. Europos Centrinio Banko personalo įdarbinimo sąlygų 43 straipsnyje numatyta galimybe suspenduoti asmenį siekiama ne to, kad jam būtų skirtos sankcijos, bet kad administracija galėtų priimti laikinąją apsaugos priemonę, siekdama išsiaiškinti, ar šis asmuo nėra vykdomo tyrimo dalyvis.
(žr. 93 punktą)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2001 m. spalio 18 d. Sprendimo X prieš ECB, T‑333/99, 151 punktas; 2002 m. liepos 9 d. Sprendimo Zavvos prieš Komisiją, T‑21/01, 341 punktas.
6. Nors administracija privalo atitinkamam asmeniui perduoti dokumentus, kuriais ji aiškiai remiasi siekdama priimti sprendimą jo nenaudai, dėl šių dokumentų neatskleidimo atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik jeigu pateiktus kaltinimus galima įrodyti tik pateikus nuorodą į šiuos dokumentus. Kiek tai susiję su Europos Centrinio Banko sprendimu suspenduoti tarnautoją, pagal to banko personalo įdarbinimo sąlygų 43 straipsnį, kuriuo grindžiama šio banko kompetencija priimti suspendavimo priemonę, tos nuostatos taikymo sąlyga yra tik tai, kad atitinkamam tarnautojui pateikti pakankamai įtikinami kaltinimai dėl rimto jo profesinių pareigų pažeidimo. Šiuo atžvilgiu, kai kaltinama tuo, kad buvo nupirktos prekės, dėl kurių profesinio naudingumo kyla abejonių ir kurių buvimo vietos nebuvo galima aiškiai nustatyti, administracijai negalima priekaištauti, kad ji neperdavė suinteresuotajam asmeniui dokumentų, kuriuose atitinkamai kalbama apie jo veiklos tyrimo darbų eigą.
Šis bankas taip pat nepažeidžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punkto ar tarnautojo teisės į gynybą, kai atsisako sudaryti jam galimybę susipažinti su tyrimo medžiaga prieš priimdamas sprendimą suspenduoti.
Žinoma, remiantis minėto 41 straipsnio 2 dalies b punktu, šio banko darbuotojas turi teisę susipažinti su banko turima informacija, kuri leistų suprasti kaltinimų dėl rimt jo profesinių pareigų pažeidimo turinį, kad galėtų įrodyti, be kita ko, kad jis nėra atsakingas už nurodytus veiksmus, kad kaltinimai nėra tokie rimti, kad pateisintų sprendimą suspenduoti, kad jie nėra pakankamai įtikinami ar akivaizdžiai neturi pagrindo, todėl atitinkamo darbuotojo suspendavimas yra neteisėtas. Beje, toks Europos Centrinio Banko personalo įdarbinimo sąlygų 43 straipsnio aiškinimas taip pat suderinamas su nekaltumo prezumpcijos principu, kuris, kiek tai susiję su kaltinamais asmenimis, įtvirtintas Chartijos 48 straipsnio 1 dalyje.
Vis dėlto, kaip numatyta Chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punkte, kiekvieno asmens teise susipažinti su savo byla turi būti naudojamasi tik laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo. Teisėtam interesui, kuris gali pateisinti konfidencialumą, priklauso poreikis apsaugoti tyrimo veiksmingumą. Tyrimo veiksmingumas gali sumažėti, jeigu teisė susipažinti su visais su juo susijusiais dokumentais būtų suteikta atitinkamiems asmenims dar nebaigtus tyrimo.
(žr. 100–103 ir 105 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 2004 m. sausio 7 d. Sprendimo Aalborg Portland ir kt. prieš Komisiją, C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, 73–75 punktai.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2001 m. liepos 3 d. Sprendimo E prieš Komisiją, T‑24/98 ir T‑241/99, 92 punktas; 2007 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Nikolaou prieš Komisiją, T‑259/03, 242 punktas; 2008 m. liepos 8 d. Sprendimo Franchet ir Byk prieš Komisiją, T‑48/05, 255 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Wenig prieš Komisiją, F‑80/08, 67 punktas.
7. Nors pagal Europos Centrinio Banko personalo įdarbinimo sąlygų 43 straipsnį tos nuostatos taikymo sąlyga yra tik tai, kad atitinkamam tarnautojui pateikti kaltinimai dėl rimto profesinių pareigų pažeidimo, vis dėlto norint suspenduoti tarnautoją reikia, kad jam pateikti kaltinimai būtų pakankamai įtikinami.
Atsižvelgiant į didelę diskreciją, kurią pagal minėtą 43 straipsnį turi Europos Centrinis Bankas priimdamas suspendavimo priemonę, jei tarnautojui pateikti pakankamai įtikinami kaltinimai dėl rimto pareigų pažeidimo, Sąjungos teismas neturi nustatyti, ar kitos priemonės būtų buvusios tinkamesnės.
(žr. 137 ir 149 punktus)
Nuoroda:
Tarnautojų teismo praktika: minėto Sprendimo Wenig prieš Komisiją 67 punktas.
8. Turint omenyje Tarnautojų teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalyje nustatytus teisingumo reikalavimus, jeigu būtų pripažinta, kad ieškovas neturi padengti institucijos atsakovės advokato honorarų ir išlaidų dėl to, kad šiai institucijai galėjo atstovauti jos teisės tarnyba, tai institucijai būtų sumažintas Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio, pagal kurį institucijoms (šią sąvoką reikia suprasti kaip apimančią ir Sąjungos organus bei įstaigas) gali padėti patarėjas ar advokatas, naudingumas. Bet kuriuo atveju toks argumentas susijęs su šios institucijos patirtų išlaidų būtinumu; būtinumo klausimas prireikus gali būti iškeltas per bylinėjimosi išlaidų nustatymo procedūrą, tačiau tai neturi įtakos tam, ar iš bylą pralaimėjusios šalies turi būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos, ar jų dalis.
(žr. 164 punktą)
Nuoroda:
Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. rugsėjo 27 d. Nutarties De Nicola prieš EIB, F‑55/08 DEP, 26 punktas.