TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2010 m. liepos 1 d.

Byla F‑40/09

Radek Časta

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba — Atviras konkursas — Neleidimas laikyti egzamino žodžiu — Prašymas dėl peržiūrėjimo — Pareiga motyvuoti — Reikalaujama profesinė patirtis — Pavėluotas įrodymo pateikimas — Vienodo požiūrio principas — Ieškinys dėl panaikinimo — Ieškinys dėl žalos atlyginimo“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo R. Časta prašo, pirma, panaikinti 2008 m. gruodžio 22 d. Paskyrimų tarnybos sprendimą patvirtinti 2008 m. birželio 9 d. konkurso EPSO/AD/107/07 (Teisės sritis) atrankos komisijos sprendimą neleisti ieškovui laikyti egzamino žodžiu ir, antra, atlyginti dėl šio sprendimo tariamai patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Ieškovas padengia visas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai — Ieškinys — Asmens nenaudai priimtas aktas — Sprendimas, priimtas peržiūrėjus ankstesnį sprendimą

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis ir 91 straipsnio 1 dalis)

2.      Pareigūnai — Konkursas — Atrankos komisija — Atsisakymas leisti laikyti egzaminus — Pareiga motyvuoti — Taikymo sritis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antra pastraipa)

3.      Pareigūnai — Konkursas — Konkursas, organizuojamas atsižvelgiant į kvalifikaciją ir rengiant egzaminus — Pranešimas apie konkursą — Dalykas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 1 straipsnio 1 dalis)

4.      Pareigūnai — Konkursas — Konkursas, organizuojamas atsižvelgiant į kvalifikaciją ir rengiant egzaminus — Leidimo laikyti egzaminus sąlygos — Pranešime apie konkursą įtvirtintas nustatymas — Atrankos komisijos kandidatų profesinės patirties vertinimas — Teisminė kontrolė — Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 2 ir 5 straipsniai)

5.      Pareigūnai — Konkursas — Konkursas, organizuojamas atsižvelgiant į kvalifikaciją ir rengiant egzaminus — Atrankos kriterijai — Kandidatų profesinė patirtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 5 straipsnis)

6.      Pareigūnai — Konkursas — Konkursas, organizuojamas atsižvelgiant į kvalifikaciją ir rengiant egzaminus — Leidimo laikyti egzaminus sąlygos — Patvirtinamųjų dokumentų pateikimas, kad būtų leista laikyti egzaminus

(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 2 ir 5 straipsniai)

7.      Pareigūnai — Vienodas požiūris — Ribos — Neteisėtai suteikta nauda

8.      Pareigūnai — Ieškinys — Su prašymu dėl panaikinimo susijęs prašymas atlyginti žalą — Prašymo dėl panaikinimo atmetimas, dėl kurio atmetamas prašymas atlyginti žalą

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis)

1.      Kai kandidatas, kurio prašymas leisti dalyvauti Sąjungos konkurse atmestas, prašo peržūrėti šį sprendimą remdamasis konkrečia administracijai privaloma nuostata, būtent šis atrankos komisijos sprendimas, priimtas peržiūrėjus sprendimą, yra asmens nenaudai priimtas aktas, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį arba prireikus pagal šių nuostatų 91 straipsnio 1 dalį. Taip pat nuo šio naujo sprendimo pradedamas skaičiuoti terminas skundui pateikti ir ieškiniui pareikšti, neprivalant patikrinti, ar tokiomis aplinkybėmis jis gali būti vien patvirtinamasis aktas.

(žr. 27 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2002 m. sausio 23 d. Sprendimo Gonçalves prieš Parlamentą, T‑386/00, Rink. VT p. I‑A‑13 ir II‑55, 39 punktas; 2005 m. birželio 7 d. Sprendimo Cavallaro prieš Komisiją, T‑375/02, Rink. VT p. I‑A‑151 ir II‑673, 58 punktas; 2006 m. sausio 31 d. Sprendimo Giulietti prieš Komisiją, T‑293/03, Rink. VT p. I‑A‑2‑5 ir II‑A‑2‑19, 29 punktas.

2.      Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antrą pastraipą bet koks individualus asmens nenaudai pagal šiuos nuostatus priimtas sprendimas turi būti motyvuotas. Pareigos motyvuoti asmens nenaudai priimtą sprendimą tikslas, pirma, suteikti suinteresuotajam asmeniui reikalingą informaciją, kad jis žinotų, ar sprendimas yra pagrįstas, ar ne, ir, antra, sudaryti galimybę atlikti jo teisminę kontrolę. Šia pareiga siekiama pirmiausia leisti suinteresuotajam asmeniui sužinoti dėl jo priimto sprendimo priežastis, kad jis, gindamas savo teises ir interesus, galiausiai galėtų imtis būtinų apskundimo priemonių.

Konkrečiai kalbant apie sprendimus atsisakyti leisti dalyvauti konkurse, pažymėtina, kad konkurso atrankos komisija turi aiškiai nurodyti, dėl kurių parnešimo apie konkursą sąlygų buvo nuspręsta, kad kandidatas jų neatitinka.

(žr. 42 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1981 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Michel prieš Parlamentą, 195/80, Rink. p. 2861, 22 punktas; 1996 m. liepos 4 d. Sprendimo Parlamentas prieš Innamorati, C‑254/95 P, Rink. p. I‑3423, 23 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1990 m. birželio 20 d. Sprendimo Burban prieš Parlamentą, T‑133/89, Rink. p. II‑245, 43 punktas; 2000 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Carrasco Benítez prieš Komisiją, T‑214/99, Rink. VT p. I‑A‑257 ir II‑1169, 173 punktas; minėto Sprendimo Gonçalves prieš Parlamentą 62 punktas; 2003 m. sausio 23 d. Sprendimo Angioli prieš Komisiją, T‑53/00, Rink. VT p. I‑A‑13 ir II‑73, 67 punktas; 2003 m. kovo 27 d. Sprendimo Martínez Páramo ir kt. prieš Komisiją, T‑33/00, Rink. VT p. I‑A‑105 ir II‑541, 43 punktas; 2004 m. kovo 25 d. Sprendimo Petrich prieš Komisiją, T‑145/02, Rink. VT p. I‑A‑101 ir II‑447, 54 punktas.

3.      Konkurso atrankos komisija saistoma pranešimo apie konkursą tekstu ir ypač jame nurodytomis leidimo dalyvauti konkurse sąlygomis. Iš tiesų pagrindinis pranešimo apie konkursą vaidmuo, kaip numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatuose, – kuo tiksliau informuoti suinteresuotuosius asmenis apie reikalavimus užimti darbo vietą, apie kurią kalbama pranešime, kad jie galėtų įvertinti, pirma, ar gali pateikti paraišką ir, antra, kokie patvirtinamieji dokumentai svarbūs atrankos komisijos darbui ir dėl to turi būti pridėti prie paraiškos.

(žr. 56 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: minėtų sprendimų Gonçalves prieš Parlamentą 73 punktas, Petrich prieš Komisiją 34 punktas.

4.      Konkurso atrankos komisija privalo kiekvienu atveju įvertinti, ar kiekvieno kandidato nurodyta profesinė patirtis atitinka pranešime apie konkursą nurodytą lygį. Šiuo atžvilgiu pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų normas, susijusias su konkursų procedūromis, atrankos komisija turi diskreciją, kiek ji susijusi su kandidatų ankstesnės profesinės patirties pobūdžio, trukmės ir daugiau ar mažiau jos galimo glaudaus ryšio su reikalavimais užimti laisvą darbo vietą vertinimu. Taigi Tarnautojų teismas, atlikdamas teisminę kontrolę, turi apsiriboti patikrinimu, ar įgyvendinant šią diskreciją nebuvo padaryta akivaizdžios klaidos.

(žr. 58 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1990 m. gruodžio 13 d. Sprendimo González Holguera prieš Parlamentą, T‑115/89, Rink. p. II‑831, paskelbtas ištraukomis, 54 punktas; 1991 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Van Hecken prieš CES, T‑158/89, Rink. p. II‑1341, 22 punktas; minėtų sprendimų Carrasco Benítez prieš Komisiją 69–71 punktai, Petrich prieš Komisiją 37 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. birželio 14 d. Sprendimo De Meerleer prieš Komisiją, F‑121/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑161 ir II‑A‑1‑865, 116 punktas.

5.      Per konkursą kandidatų parengtuose dokumentuose, susijusiuose su jų profesine patirtimi, pateikiama jų pačių nuomonė dėl patirties, o šių dokumentų turinys atitinka gyvenimo aprašymą. Kadangi remdamasi šiais dokumentais konkurso atrankos komisija negali atlikti objektyvaus patikrinimo dėl reikalaujamos profesinės patirties, jie negali būti laikomi profesinės patirties reikalavimo patvirtinamaisiais dokumentais, tačiau tiesiog yra kandidato gyvenimo aprašymo dalis.

(žr. 64 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2006 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Blackler prieš Parlamentą, T‑420/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑185 ir II‑A‑2‑943, 49 punktas.

6.      Kad patikrintų, ar leidimo laikyti egzaminus sąlygos įgyvendintos, konkurso atrankos komisija gali atsižvelgti tik į kandidatų paraiškoje nurodytą informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus, kuriuos jie privalo pateikti, kad pagrįstų šią informaciją. Negalima įpareigoti atrankos komisijos atlikti paieškos tam, kad būtų patikrinta, ar kandidatai atitinka visus pranešime apie konkursą nurodytus reikalavimus. Taigi, kai aiškiose pranešimo apie konkursą sąlygose nedviprasmiškai įtvirtinama pareiga prie paraiškos pridėti patvirtinamuosius dokumentus, kandidatui neįvykdžius šios pareigos atrankos komisija ar Paskyrimų tarnyba negali būti įgaliota ar, dar griežčiau kalbant, įpareigota veikti nesivadovaujant šiuo pranešimu apie konkursą.

(žr. 67 ir 71 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1992 m. kovo 31 d. Sprendimo Burban prieš Parlamentą, C‑255/90 P, Rink. p. I‑2253, 12 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: minėtų sprendimų Carrasco Benítez prieš Komisiją 77 punktas, Gonçalves prieš Parlamentą 74 punktas, Petrich prieš Komisiją 45 ir 49 punktai.

7.      Vienodo požiūrio principo turi būti laikomasi derinant šį principą su teisėtumo principu, pagal kurį niekas negali savo naudai remtis neteisėtumu kito naudai. Dėl galimo neteisėtumo kitų konkurso kandidatų, kurie nėra šalys šiame procese, naudai Tarnautojų teismui negali konstatuoti diskriminacijos ir neteisėtumo kandidato atžvilgiu. Toks požiūris reikštų, kad reikia taikyti „vienodo požiūrio esant neteisėtumui“ principą. Tačiau negali būti vienodo požiūrio esant neteisėtumui, nes nediskriminavimo principu negali būti pagrįsta teisė į nediskriminacinį neteisėto vertinimo taikymą.

(žr. 88 ir 89 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1985 m. liepos 4 d. Sprendimo Williams prieš Audito Rūmus, 134/84, Rink. p. 2225, 14 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1998 m. gegužės 14 d. Sprendimo SCA Holding prieš Komisiją, T‑327/94, Rink. p. II‑1373, 160 punktas; 2002 m. kovo 20 d. Sprendimo LR AF 1998 prieš Komisiją, T‑23/99, Rink. p. II‑1705, 367 punktas; 2002 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Pfizer Animal Health prieš Tarybą, T‑13/99, Rink. p. II‑3305, 479 punktas; 2006 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Peróxidos Orgánicos prieš Komisiją, T‑120/04, Rink. p. II‑4441, 77 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. vasario 21 d. Sprendimo Skoulidi prieš Komisiją, F‑4/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑47 ir II‑A‑1‑229, 81 punktas.

8.      Pareigūnų bylose reikalavimai atlyginti žalą turi būti atmesti, jeigu jie glaudžiai susiję su reikalavimais dėl panaikinimo, kurie buvo atmesti kaip nepriimtini ar kaip nepagrįsti.

(žr. 94 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1997 m. gegužės 15 d. Sprendimo N prieš Komisiją, T‑273/94, Rink. VT p. I‑A‑97 ir II‑289, 159 punktas; 2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Martínez Valls prieš Parlamentą, T‑214/02, Rink. VT p. I‑A‑229 ir II‑1117, 43 punktas; 2005 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Cwik prieš Komisiją, T‑155/03, T‑157/03 ir T‑331/03, Rink. VT p. I‑A‑411 ir II‑1865, 207 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Wenning prieš Europolą, F‑114/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑363 ir II‑A‑1‑1935, 210 punktas.