TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2008 m. gruodžio 11 d.

Byla F‑113/06

Didier Bouis ir kt.

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – „Antrojo etapo“ paaukštinimas – 2005 m. pareigų paaukštinimo procedūra – Pirmenybės balų suteikimas – Pereinamojo laikotarpio nuostatos – Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio BĮN – Vienodas požiūris – Priimtinumas“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo D. Bouis ir kiti 3 Komisijos pareigūnai iš esmės prašo panaikinti sprendimus neskirti jiems už 2003 ir 2004 m. nei generalinių direktoratų turimų pirmenybės balų, nei pirmenybės balų įvertinant dėl institucijos interesų atliktą darbą ir panaikinti sprendimus, kuriais jų pavardės neįtrauktos į nuopelnų sąrašą ir į pareigūnų, kurių pareigos per 2005 m. paaukštinimo procedūrą buvo paaukštintos priskiriant prie A*13 lygio, sąrašą.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Ieškinys – Asmens nenaudai priimtas aktas – Atsisakymas įrašyti į labiausiai nusipelniusių pareigūnų sąrašą – Parengiamasis aktas – Nepriimtinumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45, 90 ir 91 straipsniai)

2.      Pareigūnai – Ieškinys – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

3.      Pareigūnai – Ieškinys – Asmens nenaudai priimtas aktas – Komisijos įtvirtinta pareigų paaukštinimo tvarka – Sprendimas suteikti tam tikrų rūšių paaukštinimo balų – Parengiamasis aktas – Sprendimas, kuriuo nustatytas bendras pareigūnams skirtų balų skaičius – Sprendimas, kurį galima apskųsti

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45, 90 ir 91 straipsniai)

4.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Perėjimas nuo vienos tvarkos prie kitos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa)

1.      Nuopelnų sąrašas ir sprendimas neįrašyti pareigūno pavardės į šį sąrašą yra parengiamieji ir išankstiniai aktai, būtini galutiniam sprendimui dėl pareigų paaukštinimo priimti. Darytina išvada, kad dėl sprendimo neįrašyti pareigūno pavardės į nuopelnų sąrašą negali būti pareiškiamas atskiras ieškinys, tačiau jo teisėtumas visada gali būti ginčijamas pareiškiant ieškinį dėl Paskyrimų tarnybos galutinio sprendimo dėl pareigų paaukštinimo.

(žr. 32 ir 33 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2003 m. balandžio 9 d. Sprendimo Tejada Fernández prieš Komisiją, T‑134/02, Rink. VT p. I‑A‑125 ir II‑609, 18 punktas; 2006 m. spalio 19 d. Sprendimo Buendía Sierra prieš Komisiją, T‑311/04, Rink. p. II‑4137, 96–98 punktai.

2.      Pareigūnas neturi teisės veikti vadovaudamasis teisės arba institucijų interesais ir, grįsdamas ieškinį dėl panaikinimo, gali pareikšti tik konkrečiai su juo susijusius kaltinimus. Todėl akivaizdžiai nepriimtinas yra pareigūno ieškinys, kuriuo siekiama panaikinti pareigūnų, kurių pareigos per pareigų paaukštinimo procedūrą buvo paaukštintos priskiriant prie aukštesnio lygio, sąrašą dėl to, kad šiame sąraše nėra ieškovo pavardės, jeigu ieškovas nepaaiškina, kodėl jis yra asmeniškai suinteresuotas pareikšti ieškinį. Taip yra tuo atveju, jei jis tik remiasi pirmenybės balų, kurie jam buvo suteikti per aptariamą pareigų paaukštinimo procedūrą, skaičiumi, tačiau savo rašytiniuose dokumentuose nepateikia jokios konkrečios informacijos, kuria remiantis būtų galima nustatyti, kad jis buvo tinkamas paaukštinti ir kad, panaikinus jo prašomus sprendimus, jo pareigos galėtų būti paaukštintos atsižvelgiant į jo asmeninę padėtį, ypač į visą gautų paaukštinimo balų skaičių, į gautus kiekvienos rūšies balus, taip pat į atitinkamam lygiui per nagrinėjamą pareigų paaukštinimo procedūrą taikomą paaukštinimo balų skaičių.

(žr. 34–39 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1983 m. birželio 30 d. Sprendimo Schloh prieš Tarybą, 85/82, Rink. p. 2105, 14 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1997 m. gruodžio 10 d. Nutarties Smets prieš Komisiją, T‑134/96, Rink. p. II‑2333, 47 punktas; 2006 m. lapkričio 22 d. Nutarties Milbert ir kt. prieš Komisiją, T‑434/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑273 ir II‑A‑2‑1423, 31–33 punktai.

Tarnautojų teismo praktika: 2006 m. birželio 14 d. Nutarties Lebedef ir kt. prieš Komisiją, F‑34/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑33 ir II‑A‑1‑105, 21 punktas.

3.      Pagal Komisijos įtvirtintą paaukštinimo tvarką individualūs sprendimai skirti tam tikrų rūšių paaukštinimo balų, priimti prieš Paskyrimų tarnybai galutinai nustatant bendrą kiekvieno pareigūno gautų balų skaičių, yra parengiamieji, išankstiniai aktai, būtini galutiniam sprendimui, kuriame būtų nustatytas bendras balų skaičius, priimti. Tai taip pat taikoma pagal Komisijos vidaus taisykles generaliniams direktoriams skiriant kiekvienam generaliniam direktoratui numatytus pirmenybės balus ar Paaukštinimo komitetų siūlymu Paskyrimų tarnybai pagal minėtas taisykles skiriant pirmenybės balus, kai vertinamas dėl institucijos interesų atliktas darbas. Šiuose sprendimuose galutinai nenustatoma Paskyrimų tarnybos pozicija dėl atitinkamų pareigūnų.

Todėl Paskyrimų tarnybos galutinį sprendimą, kuriame nustatytas bendras kiekvieno pareigūno gautų balų skaičius ir kurį galima rasti asmeninėje pareigų paaukštinimo byloje, sudaro keletas galutinių sprendimų skirti tam tikrų rūšių paaukštinimo balų, kurie pateikiami asmeninėje pareigūno pareigų paaukštinimo byloje. Nors patys šie sprendimai skirti tam tikrų rūšių paaukštinimo balų turėtų būti laikomi parengiamaisiais ir išankstiniais sprendimais sprendimo, kuriame nustatomas bendras balų skaičius, atžvilgiu ir dėl jų nepradedamas skaičiuoti terminas skundui pateikti, vis dėlto jie yra sprendimai, kuriais galutinai nustatoma suinteresuotojo asmens padėtis, kiek ji susijusi su nagrinėjama balų rūšimi.

Šiomis aplinkybėmis reikia manyti, kad galutiniame pareigų paaukštinimo procedūros etape prašydamas panaikinti individualius sprendimus, kuriais jam už iki pareigų paaukštinimo procedūros buvusius dvejus metus neskirta nei generalinių direktoratų turimų pirmenybės balų, nei pirmenybės balų įvertinant dėl institucijos interesų atliktą darbą, pareigūnas būtinai ketino ginčyti bendrą jo gautų balų skaičių, ir jo ieškinys neturi būti atmestas kaip nepriimtinas vien dėl to, kad formaliai jis buvo pareikštas ne dėl sprendimo, susijusio su bendro balų skaičiaus nustatymu.

(žr. 64–68 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: minėto Sprendimo Buendía Sierra prieš Komisiją 96 ir 97 punktai.

4.      Dėl perėjimui nuo vieno pareigūnų karjeros administravimo būdo prie kito būdingų suvaržymų administracija gali būti priversta laikinai, laikydamasi tam tikrų ribų, nustoti griežtai taikyti nuolatinio pobūdžio taisykles ir principus, paprastai taikomus tokiomis situacijomis. Vis dėlto toks netaikymas turi būti pagrįstas imperatyviu poreikiu, susijusiu su perėjimu nuo vienos tvarkos prie kitos, ir jo apimtis ar trukmė negali viršyti to, kas būtina, siekiant užtikrinti tinkamą perėjimą.

Vykdant pirmą pareigų paaukštinimo procedūrą, kuriai taikoma nauja Komisijos vidaus taisyklėse, kuriose numatytos pereinamojo laikotarpio priemonės, skirtos perėjimui nuo senos tvarkos užtikrinti, įtvirtinta paaukštinimo tvarka, grindžiama nuopelnų kiekybine išraiška, kai numatyta prie A 12 lygio priskirtiems pareigūnams skirti įvairių rūšių pirmenybės balų už metus prieš pareigų paaukštinimo procedūra, tačiau, Komisijai nusprendus per pereinamąjį laikotarpį apriboti pirmenybės balų skyrimą, šio apribojimo negalima vertinti kaip viršijančio įgaliojimus, kurie suteikti administracijai pereinamuoju laikotarpiu įgyvendinant pareigūnų pareigų paaukštinimo taisyklų pakeitimus. Iš tiesų ji tik nustato aukščiausią atsižvelgimo į ankstesnius pripažintus nuopelnus ribą.

Nors tiesa, kad teoriškai galima numatyti kitokią tvarką, administracija to neprivalo daryti. Iš tikrųjų galiojančių pareigūnų pareigų paaukštinimo metodų pakeitimo tikslas – pašalinti kai kuriuos ankstesnių taisyklių taikymo sunkumus. Taigi tokiam reformos procesui, per kurį administracija, naudodamasi didele diskrecija, gali vertinti reformos būtinumą, neišvengiamai būdinga tai, kad pareigūnų nuopelnų vertinimas nuo tam tikro momento grindžiamas naujais pagrindais.

(žr. 79–81 ir 85 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1976 m. liepos 1 d. Sprendimo de Wind prieš Komisiją, 62/75, Rink. p. 1167, 17 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1995 m. liepos 13 d. Sprendimo Rasmussen prieš Komisiją, T‑557/93, Rink. VT p. I‑A‑195 ir II‑603, 20 punktas; 2003 m. vasario 11 d. Sprendimo Leonhardt prieš Parlamentą, T‑30/02, Rink. VT p. I‑A‑41 ir II‑265, 51, 55 ir 56 punktai; 2006 m. gegužės 3 d. Sprendimo Klaas prieš Parlamentą, T‑393/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑103 ir II‑A‑2‑465, 56 punktas; minėto Sprendimo Buendía Sierra prieš Komisiją 213 ir 220 punktai.