TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2014 m. kovo 6 d.(*)
„Prekių ženklai – Direktyva 2008/95/EB – 12 straipsnio 2 dalies a punktas – Registracijos panaikinimas – Prekių ženklas, kuris dėl jo savininko veikimo ar neveikimo tapo bendriniu pavadinimu prekyboje toms prekėms ir paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas – Pardavėjų ir galutinių naudotojų suvokimas, susijęs su žodiniu žymeniu KORNSPITZ – Skiriamojo požymio praradimas tik galutinių naudotojų požiūriu“
Byloje C‑409/12
dėl Oberster Patent- und Markensenat (Austrija) 2012 m. liepos 11 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2012 m. rugsėjo 6 d. pagal SESV 267 straipsnį, pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Backaldrin Österreich The Kornspitz Company GmbH
prieš
Pfahnl Backmittel GmbH
TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas M. Ilešič (pranešėjas), teisėjai C. G. Fernlund, A. Ó Caoimh, C. Toader ir E. Jarašiūnas,
generalinis advokatas P. Cruz Villalón,
posėdžio sekretorius K. Malacek, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2013 m. gegužės 29 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Backaldrin Österreich The Kornspitz Company GmbH, atstovaujamos advokato E. Enging-Deniz,
– Pfahnl Backmittel GmbH, atstovaujamos advokato M. Gumpoldsberger,
– Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos T. Henze ir J. Kemper,
– Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos D. Colas ir J.‑S. Pilczer,
– Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato S. Varone,
– Europos Komisijos, atstovaujamos F. Bulst ir J. Samnadda,
susipažinęs su 2013 m. rugsėjo 12 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 299, p. 25 ir klaidų ištaisymas OL L 11, 2009, p. 86; toliau – direktyva) 12 straipsnio 2 dalies a punkto išaiškinimu.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Backaldrin Österreich The Kornspitz Company GmbH (toliau – Backaldrin), pagal Austrijos teisę įsteigtos bendrovės, ir Pfahnl Backmittel GmbH (toliau – Pfahnl), taip pat pagal Austrijos teisę įsteigtos bendrovės, ginčą dėl žodinio žymens KORNSPITZ, kurį Backaldrin įregistravo kaip prekių ženklą.
Teisinis pagrindas
Direktyva 2008/95
3 Pagal Direktyvos 2008/95 2 straipsnį „prekių ženklas gali būti sudarytas iš bet kokio žymens, kurį galima pavaizduoti grafiškai <...>, su sąlyga, kad tokie žymenys leidžia atskirti vienai įmonei priklausančias prekes arba paslaugas nuo kitai įmonei priklausančių prekių arba paslaugų“.
4 Šios direktyvos 3 straipsnyje nustatyta:
„1. Toliau išvardyti žymenys neregistruojami arba, jeigu įregistruoti, registracija gali būti pripažinta negaliojančia:
<…>
b) prekių ženklai, neturintys jokių skiriamųjų požymių;
c) prekių ženklai, sudaryti tiktai iš tokių žymenų arba nuorodų, kurie prekyboje gali būti naudojami žymėti rūšiai, kokybei, kiekiui, paskirčiai, vertei, geografinei kilmei arba prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laikui, arba kitoms prekių ar paslaugų charakteristikoms;
d) prekių ženklai, sudaryti tiktai iš tokių žymenų arba nuorodų, kurie dabartinėje kalboje, sąžiningoje ir nusistovėjusioje prekybos praktikoje yra tapę bendriniais;
<…>“
5 Pagal šios direktyvos 5 straipsnį:
„1. Įregistruotas prekių ženklas suteikia savininkui išimtines teises į jį. Savininkas turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims, neturinčioms jo sutikimo, vartoti prekybos veikloje:
a) bet kokį žymenį, tapatų prekių ženklui, kuriuo žymimos prekės arba paslaugos yra tapačios toms prekėms arba paslaugoms, kurioms prekių ženklas yra įregistruotas;
b) bet kokį žymenį, kai dėl savo tapatumo ar panašumo į prekių ženklą ir dėl šiuo prekių ženklu ir žymeniu žymimų prekių arba paslaugų tapatumo ar panašumo yra galimybė suklaidinti dalį visuomenės; suklaidinimo galimybė apima žymens asocijavimosi su prekių ženklu galimybę.
2. Bet kuri valstybė narė taip pat gali numatyti, jog savininkas turi teisę neleisti visoms trečiosioms šalims be jo sutikimo naudoti prekybos veikloje bet kokį žymenį, tapatų arba panašų į prekių ženklą, kuriuo žymimos prekės arba paslaugos nėra panašios į tas, kurioms jis buvo įregistruotas, jeigu pastarasis turi reputaciją valstybėje narėje ir jeigu dėl žymens naudojimo be tinkamos priežasties nesąžiningai pasinaudojama prekių ženklo pranašumais arba pažeidžiamas skiriamasis prekių ženklo požymis ar pakenkiama jo reputacijai.
<…>“
6 Direktyvos 2008/95 12 straipsnyje numatyta:
„1. Prekių ženklas gali būti panaikintas, jeigu penkerius metus iš eilės jis nebuvo faktiškai naudojamas valstybėje narėje žymėti prekes arba paslaugas, kurioms jis buvo įregistruotas, ir jeigu nebuvo tinkamų priežasčių jo nenaudoti.
<…>
2. Nepažeidžiant 1 dalies, prekių ženklas gali būti panaikintas, jeigu po registravimo datos:
a) dėl savininko veiksmų ar neveikimo jis tapo bendriniu pavadinimu prekyboje toms prekėms ar paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas;
<…>“
Austrijos teisė
7 Pagrindinės bylos faktinių aplinkybių klostymosi momentu galiojusios 1970 m. Prekių ženklų apsaugos įstatymo (Markenschutzgesetz 1970, BGBl. 260/1970) redakcijos 33b straipsnio 1 dalis suformuluota taip:
„1. Bet kuris asmuo gali reikalauti išbraukti prekių ženklą iš registro, jeigu po registravimo datos dėl savininko veiksmų ar neveikimo jis tapo bendriniu pavadinimu prekyboje toms prekėms ar paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas.
2. Sprendimas išbraukti iš registro turi būti taikomas atgaline data nuo to momento, kai buvo įrodyta, kad prekių ženklas <...> tapo bendriniu pavadinimu.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
8 Backaldrin Austrijoje įregistravo žodinį prekių ženklą KORNSPITZ, skirtą 30 klasės prekėms pagal iš dalies pakeistą ir papildytą 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutartį dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti. Prie šių prekių, be kita ko, priklauso:
„miltai ir grūdų produktai; kepiniai; kepimo priedai; konditerijos gaminiai, taip pat kepti paruošti konditerijos gaminiai; iš anksto paruošta tešla <...>, skirta konditerijos gaminiams gaminti“.
9 Backaldrin gamina šiuo prekių ženklu pažymėtą kepimo mišinį, kurį pirmiausia tiekia kepykloms. Šios kepyklos iš šio kepimo mišinio suformuoja pailgos, abiejuose galuose smailėjančios formos bandeles. Backaldrin sutikimu kepyklos ir maisto prekių parduotuvės, kurioms kepyklos tiekia gaminius, parduoda šias bandeles, pažymėtas minėtu prekių ženklu.
10 Backaldrin konkurentai, įskaitant Pfahnl, kaip ir dauguma kepyklų, žino, jog žodinis žymuo KORNSPITZ buvo įregistruotas kaip prekių ženklas. Atvirkščiai, atsižvelgiant į Pfahnl argumentus, kuriuos ginčijo Backaldrin, galutiniai naudotojai suvokia šį žodinį žymenį kaip bendrinį kepinio, t. y. pailgos, abiejuose galuose smailėjančios formos bandelės, pavadinimą. Tai, be kita ko, galima paaiškinti tuo, kad kepyklos, kurios naudoja Backaldrin tiekiamą kepimo mišinį, paprastai savo klientų neinformuoja, kad žymuo KORNSPITZ buvo įregistruotas kaip prekių ženklas arba kad bandelės pagamintos iš šio kepimo mišinio.
11 2010 m. gegužės 14 d. Pfahnl pagal 1970 m. Prekių ženklų apsaugos įstatymo 33b straipsnį pateikė prašymą panaikinti prekių ženklo KORNSPITZ, skirto šio sprendimo 8 punkte minėtoms prekėms žymėti, registraciją. 2011 m. liepos 26 d. sprendimu Austrijos patentų biuro (toliau – Österreichischer Patentamt) Anuliavimo skyrius patenkino šį prašymą. Šį sprendimą Backaldrin apeliacine tvarka apskundė Aukščiausiajam patentų ir prekių ženklų senatui (toliau – Oberster Patent- und Markensenat).
12 Šis teismas nori išsiaiškinti, kokiu mastu, taikydamas „bendrinio pavadinimo prekyboje“ kriterijų pagrindinėje byloje, jis turėtų atsižvelgti į tai, jog ne visos prekės, kurioms įregistruotas prekių ženklas, skirtos tiems patiems klientams. Šiuo klausimu jis nurodo, kad Backaldrin pardavinėjamų neapdorotų ir tarpinių produktų, pažymėtų prekių ženklu KORNSPITZ, kaip antai kepimo mišinio, iš kurio padaromos bandelės, galutiniai naudotojai yra kepyklos ir maisto prekių parduotuvės, o šių bandelių galutiniai naudotojai yra šių kepyklų ir maisto prekių parduotuvių klientai.
13 Oberster Patent- und Markensenat manymu, apeliacinis skundas dėl Österreichische Patentamt Anuliavimo skyriaus sprendimo panaikinti registraciją turi būti patenkintas tiek, kiek pagrindinėje byloje nagrinėjamas prekių ženklas buvo įregistruotas neapdorotiems ir tarpiniams produktams, t. y. miltams ir grūdų produktams, kepimo priedams, kepti paruoštiems konditerijos gaminiams ir iš anksto paruoštai tešlai, žymėti.
14 Tačiau dėl prekių ženklo KORNSPITZ registracijos galutiniams produktams, t. y. kepiniams ir konditerijos gaminiams, Oberster Patent- und Markensenat ketina išsiaiškinti prašydamas Teisingumo Teismo priimti prejudicinį sprendimą. Visų pirma, jis siekia sužinoti, ar gali būti panaikinta prekių ženklo registracija, jei prekių ženklas tapo bendriniu pavadinimu ne galutinio produkto, gauto iš šio prekių ženklo savininko pristatytos žaliavos, pardavėjų, o šio produkto galutinių naudotojų požiūriu.
15 Minėtas teismas konstatavo, kad, gavęs prejudicinį sprendimą, jis įvertins, ar reikia apklausti galutinius naudotojus, kaip jie suvokia žodinį žymenį KORNSPITZ.
16 Šiomis aplinkybėmis Oberster Patent- und Markensenat nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar prekių ženklas tapo „bendriniu pavadinimu prekyboje prekėms ar paslaugoms“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos [2008/95/EB] 12 straipsnio 2 dalies a punktą, jeigu:
a) prekybininkai nors ir suvokia, kad tai yra kilmės nuoroda, tačiau paprastai to neatskleidžia [galutiniams naudotojams], ir
b) (taip pat) dėl šios priežasties [galutiniai naudotojai] suvokia prekių ženklą jau ne kaip kilmės nuorodą, o kaip bendrinį pavadinimą prekyboje toms prekėms ar paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas?
2) Ar „neveikimas“, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2008/95/EB 12 straipsnio 2 dalies a punktą, yra jau tuo atveju, kai prekių ženklo savininkas nesiima veiksmų, nors prekybininkai klientams nenurodo, kad tai yra įregistruotas prekių ženklas?
3) Ar prekių ženklo, kuris dėl jo savininko veikimo ar neveikimo tapo bendriniu pavadinimu [galutiniams naudotojams], bet ne prekyboje, registracija gali būti panaikinta tada ir tik tada, jei galutiniai vartotojai vartoja šį pavadinimą, nes nėra jokių lygiaverčių alternatyvių pavadinimų?“
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo klausimo
17 Savo pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori išsiaiškinti, ar Direktyvos 2008/95 12 straipsnio 2 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad gali būti panaikintos prekių ženklo savininko teisės į tą prekių ženklą prekei, kuriai jis buvo įregistruotas, jeigu dėl savininko veiksmų ar neveikimo prekių ženklas tapo bendriniu pavadinimu tik šios prekės galutinių naudotojų požiūriu.
18 Backaldrin, Vokietijos ir Prancūzijos vyriausybės ir Europos Komisija mano, jog į šį klausimą reikia atsakyti neigiamai, o Pfahnl ir Italijos vyriausybė laikosi priešingos nuomonės.
19 Šiuo klausimu iš karto reikia priminti, kad Direktyvos 2008/95 12 straipsnio 2 dalies a punktas susijęs su situacija, kai prekių ženklas nebegali atlikti savo funkcijos nurodyti kilmę (šiuo klausimu žr. 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Björnekulla Fruktindustrier, C‑371/02, Rink. p. I‑5791, 22 punktą).
20 Iš įvairių prekių ženklo funkcijų kilmės nurodymo funkcija yra esminė (šiuo klausimu, be kita ko, žr. 2010 m. kovo 23 d. Sprendimo Google France ir Google, C‑236/08–C‑238/08, Rink. p. I‑2417, 77 punktą ir 2011 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Budějovický Budvar, C‑482/09, Rink. p. I‑8701, 71 punktą). Ši funkcija leidžia identifikuoti prekę ar paslaugą, kuri pažymėta prekių ženklu, kaip pagamintą konkrečios įmonės ir taip atskirti šią prekę ar paslaugą nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų (šiuo klausimu žr. 2013 m. balandžio 18 d. Sprendimo Colloseum Holding, C‑12/12, 26 punktą ir jame nurodytą teismų praktika). Kaip pažymėjo generalinis advokatas savo išvados 27 punkte, tokia įmonė yra ta, kuriai kontroliuojant prekiaujama ta preke ar paslauga.
21 Bendrijos teisės aktų leidėjas patvirtino šią esminę funkciją Direktyvos 2008/95 2 straipsnyje nurodydamas, kad žymenys, kuriuos galima pavaizduoti grafiškai, laikytini prekių ženklu, tik jeigu jie leidžia atskirti vienai įmonei priklausančias prekes ar paslaugas nuo kitai įmonei priklausančių prekių ar paslaugų (šiuo klausimu žr. 2001 m. spalio 4 d. Sprendimo Merz & Krell, C‑517/99, Rink. p. I‑6959, 23 punktą ir minėto Sprendimo Björnekulla Fruktindustrier 21 punktą).
22 Šios sąlygos pasekmės nustatytos, be kita ko, minėtos direktyvos 3 ir 12 straipsniuose. Šios direktyvos 3 straipsnyje išvardijamos situacijos, kai prekių ženklas negali ab initio atlikti kilmės nurodymo funkcijos, o tos pačios direktyvos 12 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas atvejis, kai prekių ženklas tapo bendriniu pavadinimu ir taip prarado savo skiriamąjį požymį, todėl šis prekių ženklas nebeatlieka minėtos funkcijos (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Björnekulla Fruktindustrier 22 punktą). Taigi gali būti panaikintos šio prekių ženklo savininko teisės, kurios jam buvo suteiktos pagal Direktyvos 2008/95 5 straipsnį (šiuo klausimu žr. 2006 m. balandžio 27 d. Sprendimo Levi Strauss, C‑145/05, Rink. p. I‑3703, 33 punktą).
23 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo aprašytu atveju, kurio faktinį įvertinimą gali atlikti tik jis pats, pagrindinėje byloje nagrinėjamų prekių, t. y. bandelių pavadinimu KORNSPITZ, galutiniai naudotojai suvokia šį žodinį žymenį kaip šios prekės bendrinį pavadinimą ir todėl jiems nėra žinoma, kad kai kurios iš šių bandelių buvo pagamintos iš kepimo mišinio, kurį, pažymėtą prekių ženklu KORNSPITZ, tiekia konkreti įmonė.
24 Be to, kaip nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, galutinių naudotojų suvokimas susijęs pirmiausia su tuo, kad iš minėto kepimo mišinio pagamintų bandelių pardavėjai paprastai neinformuoja savo klientų, jog žymuo KORNSPITZ buvo įregistruotas kaip prekių ženklas.
25 Prašyme priimti prejudicinį sprendimą nagrinėjamam atvejui, be kita ko, būdinga tai, kad paprastai minėto galutinio produkto pardavėjai pardavimo momentu savo klientams nenurodo įvairių parduodamų prekių kilmės.
26 Reikia konstatuoti, kad tokiu atveju, prekiaujant KORNSPITZ vadinamomis bandelėmis, prekių ženklas KORNSPITZ neatlieka savo esminės funkcijos nurodyti kilmę, todėl prekių ženklo savininkas praranda teises į šį prekių ženklą tai galutinei prekei, kuriai jis buvo įregistruotas, jeigu minėto prekių ženklo, įregistruoto tai prekei, skiriamasis požymis prarastas dėl šio savininko veiksmų ar neveikimo.
27 Ši išvada neprieštarauja Direktyvos 2008/95 12 straipsnio 2 dalies a punkto aiškinimui, kurį pateikė Teisingumo Teismas minėto Sprendimo Björnekulla Fruktindustrier 26 punkte, pagal kurį tais atvejais, kai tarpiniai tiekėjai dalyvauja parduodant vartotojui ar galutiniam naudotojui įregistruotu prekių ženklu žymimą prekę, visuomenės grupė, į kurią reikia atsižvelgti vertinant, ar šis prekių ženklas tapo bendriniu tam tikros prekės pavadinimu prekyboje, apima visus vartotojus ar galutinius naudotojus ir, atsižvelgiant į atitinkamos prekės rinkos savybes, – visus specialistus, kurie dalyvauja prekiaujant šia preke.
28 Žinoma, kaip pabrėžė Teisingumo Teismas pateikdamas šį išaiškinimą, klausimas, ar prekių ženklas tapo bendriniu prekės ar paslaugos, kuriai jis įregistruotas, pavadinimu prekyboje, turi būti vertinamas ne tik atsižvelgiant į vartotojų arba galutinių naudotojų suvokimą, bet ir į atitinkamos rinkos savybes, remiantis specialistų, kaip antai pardavėjų, suvokimu.
29 Tačiau, kaip nurodė Teisingumo Teismas minėto Sprendimo Björnekulla Fruktindustrier 24 punkte, apskritai vartotojų arba galutinių naudotojų suvokimas yra svarbiausias. Remiantis generalinio advokato išvados 58 ir 59 punktais, būtina nustatyti, kad tokioje situacijoje, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, kuriai, išskyrus prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo vertinimą, būdinga tai, jog, galutinių naudotojų požiūriu, nagrinėjamas prekių ženklas prarado skiriamąjį požymį, toks praradimas gali lemti minėtam savininkui suteiktų teisių panaikinimą. Tai, kad pardavėjai žino apie šio prekių ženklo egzistavimą ir juo nurodomą kilmę, savaime neatmeta tokio panaikinimo galimybės.
30 Remiantis visais nurodytais argumentais, į pateiktą pirmąjį klausimą reikia atsakyti šitaip: Direktyvos 2008/95 12 straipsnio 2 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad tokioje situacijoje, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, prekių ženklo savininko teisės į tą prekių ženklą tai prekei, kuriai jis buvo įregistruotas, gali būti panaikintos, jeigu dėl šio savininko veiksmų ar neveikimo prekių ženklas tapo bendriniu pavadinimu tik tos prekės galutinių naudotojų požiūriu.
Dėl antrojo klausimo
31 Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Direktyvos 2008/95 12 straipsnio 2 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad „neveikimu“, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, gali būti laikomas atvejis, kai prekių ženklo savininkas susilaiko nuo veiksmų skatinti pardavėjus daugiau naudoti šį prekių ženklą prekiaujant preke, kuriai minėtas prekių ženklas buvo įregistruotas.
32 Šiuo klausimu reikia priminti, kad, palyginęs prekių ženklo savininko ir jo konkurentų interesus, susijusius su galimybe naudoti žymenį, Sąjungos teisės aktų leidėjas, priimdamas šios direktyvos 12 straipsnio 2 dalies a punktą, manė, jog minėto prekių ženklo skiriamojo požymio praradimu jo savininko atžvilgiu galima remtis, tik jei šį praradimą lėmė jo veiksmai arba neveikimas (minėto Sprendimo Levi Strauss 19 punktas ir 2008 m. balandžio 10 d. Sprendimo adidas ir adidas Benelux, C‑102/07, Rink. p. I‑2439, 24 punktas).
33 Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad „neveikimu“ gali būti laikomas prekių ženklo savininko nepasinaudojimas laiku šios direktyvos 5 straipsnyje numatyta išimtine teise, kad paprašytų kompetentingos valdžios institucijos uždrausti suinteresuotiesiems tretiesiems asmenims naudoti žymenį, kurį galima supainioti su šiuo prekių ženklu, nes tokių prašymų konkretus tikslas – apsaugoti minėto prekių ženklo skiriamąjį požymį (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Levi Strauss 34 punktą).
34 Tačiau, neatsisakant pasiekti šio sprendimo 32 punkte aprašytą pusiausvyrą, sąvoka „neveikimas“ jokiu būdu neapsiriboja tokio pobūdžio nepasinaudojimo atvejais, bet apima visus neveikimo atvejus, kai prekių ženklo savininkas yra nepakankamai budrus, kad išsaugotų savo prekių ženklo skiriamąjį požymį. Todėl, esant tokiai situacijai, kurią aprašė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kai prekės, gautos iš šio prekių ženklo savininko tiekiamos žaliavos, pardavėjai paprastai neinformuoja savo klientų apie tai, jog žymuo, kuriuo žymima aptariama prekė, buvo įregistruotas kaip prekių ženklas, ir taip prisideda prie šio prekių ženklo tapimo bendriniu pavadinimu, šio prekių ženklo savininko nesiėmimas jokios iniciatyvos, kuri gali paskatinti pardavėjus labiau naudoti šį prekių ženklą, gali būti laikomas neveikimu, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/95 12 straipsnio 2 dalies a punktą.
35 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar nagrinėjamu atveju Backaldrin ėmėsi iniciatyvos skatinti kepyklas ir maisto prekių parduotuves, pardavinėjančias iš jos tiekiamo kepimo mišinio pagamintas bandeles, daugiau naudoti prekių ženklą KORNSPITZ komerciniuose santykiuose su klientais.
36 Remiantis visais nurodytais argumentais, į pateiktą antrąjį klausimą reikia atsakyti taip: Direktyvos 2008/95 12 straipsnio 2 dalies a punktas turi būti aiškinamas, kad „neveikimu“, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, gali būti laikomas atvejis, kai prekių ženklo savininkas susilaiko nuo veiksmų skatinti pardavėjus daugiau naudoti šį prekių ženklą prekiaujant preke, kuriai minėtas prekių ženklas buvo įregistruotas.
Dėl trečiojo klausimo
37 Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Direktyvos 2008/95 12 straipsnio 2 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad, siekiant panaikinti prekių ženklo savininkui suteiktas teises, būtina nustatyti, ar prekė, kurios prekės ženklas tapo bendriniu pavadinimu prekyboje, turi ir kitų pavadinimų.
38 Kaip matyti iš minėtos nuostatos formuluotės, prekių ženklo savininko teisės, kurias jam suteikia šis prekių ženklas, panaikinamos, jeigu dėl savininko veiksmų ar neveikimo šis prekių ženklas tapo bendriniu pavadinimu prekyboje toms prekėms ar paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas.
39 Tokioje situacijoje nesvarbu, ar yra galimų alternatyvių tam tikros prekės ar paslaugos pavadinimų, nes tai nekeičia išvados, kad šio prekių ženklo skiriamasis požymis prarastas dėl šio prekių ženklo tapimo bendriniu pavadinimu prekyboje.
40 Todėl į pateiktą trečiąjį klausimą reikia atsakyti šitaip: Direktyvos 2008/95 12 straipsnio 2 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad, siekiant panaikinti prekių ženklo savininkui suteiktas teises, nebūtina nustatyti, ar prekė, kurios prekės ženklas tapo bendriniu pavadinimu prekyboje, turi ir kitų pavadinimų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:
1. 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti 12 straipsnio 2 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad tokioje situacijoje, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, prekių ženklo savininko teisės į tą prekių ženklą tai prekei, kuriai jis buvo įregistruotas, gali būti panaikintos, jeigu dėl šio savininko veiksmų ar neveikimo prekių ženklas tapo bendriniu pavadinimu tik tos prekės galutinių naudotojų požiūriu.
2. Direktyvos 2008/95 12 straipsnio 2 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad „neveikimu“, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, gali būti laikomas atvejis, kai prekių ženklo savininkas susilaiko nuo veiksmų skatinti pardavėjus daugiau naudoti šį prekių ženklą prekiaujant preke, kuriai minėtas prekių ženklas buvo įregistruotas.
3. Direktyvos 2008/95 12 straipsnio 2 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad, siekiant panaikinti prekių ženklo savininkui suteiktas teises, nebūtina nustatyti, ar prekė, kurios prekės ženklas tapo bendriniu pavadinimu prekyboje, turi ir kitų pavadinimų.
Parašai.