EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2014 m. spalio 15 d.

Byla F‑23/11 RENV

AY

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Bylos grąžinimas Tarnautojų teismui panaikinus sprendimą – Pareigų paaukštinimas – 2010 m. pareigų paaukštinimo procedūra – Nuopelnų palyginimas – Sprendimas nepaaukštinti ieškovo pareigų“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo AY prašo panaikinti Europos Sąjungos Tarybos sprendimą nepaaukštinti jo pareigų, priskiriant prie AST 9 lygio, pagal 2010 m. pareigų paaukštinimo procedūrą ir atlyginti tariamai jo patirtą žalą.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį. AY padengia savo bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylose F‑23/11, T‑167/12 P ir F‑23/11 RENV ir Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas, patirtas byloje F‑23/11. Europos Sąjungos Taryba padengia savo bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylose T‑167/12 P ir F‑23/11 RENV.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas – Administracijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Kriterijai – Nuopelnai – Atsižvelgimas į tarnybos einant atitinkamo lygio pareigas stažą – Papildomas kriterijus – Atsižvelgimas į nuolatinį nuopelnų pobūdį  – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis)

1.      Vertindama tarnybos interesą ir kandidatų kvalifikaciją ir nuopelnus, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant sprendimą dėl pareigų paaukštinimo pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnį, paskyrimų tarnyba turi didelę diskreciją, ir Sąjungos teismo kontrolė šioje srityje turi apsiriboti klausimu, ar atsižvelgiant į būdus ir priemones, kuriomis remdamasi administracija galėjo atlikti savo vertinimą, ji netinkamai neviršijo įgaliojimų ir nesinaudojo savo diskrecija akivaizdžiai klaidingai. Taigi Sąjungos teismas negali paskyrimų tarnybos atlikto kandidatų kvalifikacijos ir nuopelnų vertinimo pakeisti savuoju.

Užtikrinant paskyrimų tarnybai pripažintą galimybę veiksmingai naudotis diskrecija, klaida yra akivaizdi, kai ji lengvai pastebima ir ją galima atskleisti remiantis kriterijais, kuriuos teisės aktų leidėjas numatė taikyti sprendimams dėl paaukštinimo.

Paskyrimų tarnyba turi Pareigūnų tarnybos nuostatuose įtvirtintus įgaliojimus atlikti šių nuostatų 45 straipsnyje numatytą nuopelnų vertinimą, taikydama procedūrą ar metodus, kurie jai atrodo labiausiai tinkami.

(žr. 38–40 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: Sprendimo Bouteiller / Komisija, 324/85, EU:C:1987:59, 6 punktas.

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: Sprendimo Komisija / Dittert, T‑51/08 P, EU:T:2011:702, 54 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Canga Fano / Taryba, F‑104/09, EU:F:2011:29, 35 punktas.

2.      Nors iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio negali išplaukti principas, pagal kurį pareigūnas turi būti paaukštinamas, jei jis nenusižengia, arba reguliaraus karjeros progreso principas, kuris įpareigotų administraciją automatiškai paaukštinti pareigūną vien dėl to, kad jis tam tikrą laiką išdirbo eidamas konkretaus lygio pareigas, pagal šią nuostatą neatmetama galimybė norint paaukštinti atsižvelgti į pareigūnų nuopelnus per visą tam tikro lygio pareigų ėjimo laikotarpį.

Nuopelnų nuolatinis pobūdis yra ne atskiras kriterijus, palyginti su Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodytais kriterijais, į kuriuos pirmiausia reikia atsižvelgti lyginant nuopelnus, o tiesiogiai kyla iš pirmojo jų, pagrįsto pareigūnų vertinimo ataskaitomis. Kalbant dar detaliau, reikia nurodyti, kad šis vertinimo kriterijus suteikia galimybę geriau atsižvelgti į visus pareigūnų, kurių pareigos gali būti paaukštintos, nuopelnus, vertinamus remiantis šiuo pirmuoju kriterijumi.

Be to, daugiskaitos vartojimas Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalies žodžių junginyje „ataskaitos apie pareigūnus“, suponuoja, kad iš principo paskyrimų tarnyba turi atsižvelgti į visas pareigūnų vertinimo ataskaitas, parengtas nuo to laiko, kai jie buvo priskirti prie atitinkamo pareigų lygio, o tai neišvengiamai reiškia, kad turi būti atsižvelgiama į nuopelnų nuolatinio pobūdžio kriterijų.

(žr. 50, 58 ir 59 punktus)

Nuoroda:

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: Sprendimo Stols / Taryba, T‑95/12 P, EU:T:2014:3, 41 ir 42 punktai.

Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Barbin /Parlamentas, F‑68/09, EU:F:2011:11, 90 punktas; Sprendimo Canga Fano /Taryba, EU:F:2011:29, 68 punktas.