Laikina versija

EUROPOS SĄJUNGOS

TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) NUTARTIS

2016 m. gegužės 23 d.

Byla F‑65/09 DEP

Luigi Marcuccio

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Procesas – Bylinėjimosi išlaidų nustatymas“

Dalykas:      Prašymas nustatyti bylinėjimosi išlaidas, kurį Europos Komisija pateikė byloje F‑65/09 priėmus 2010 m. rugsėjo 23 d. Sprendimą Marcuccio / Komisija (F‑65/09, EU:F:2010:149).

Sprendimas:      Nustatyti, kad bylinėjimosi išlaidų suma, kurią Luigi Marcuccio turi atlyginti Europos Komisijai kaip atlygintinas išlaidas byloje F‑65/09, yra 5 000 EUR. Ši suma apima ir palūkanas, skaičiuojamas nuo šios nutarties įteikimo iki faktinio sumokėjimo dienos pagal Europos Centrinio Banko pagrindinėms pakartotinio finansavimo operacijoms taikomą palūkanų normą, galiojančią pirmą mėnesio, per kurį pasibaigė mokėjimo terminas, dieną ir padidintą 3,5 procentiniais punktais.

Santrauka

1.      Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Išlaidų apskaičiavimas remiantis tiksliais pareiškėjo pateiktais duomenimis arba, jei jis jų nepateikė, teisingu Sąjungos teismo vertinimu – Advokato atlygio fiksuotas pobūdis – Poveikio teismo diskrecijai nebuvimas

(Europos Sąjungos tarnautojų teismo procedūros reglamento 105 straipsnio c punktas)

2.      Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – Šalių patirtos būtinosios išlaidos – Sąvoka – Institucijos savo advokatui sumokėtas honoraras – Įskaitymas

(Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio pirma pastraipa ir I priedo 7 straipsnio 1 dalis)

1.      Sąjungos teismas turi teisę nustatyti ne honorarus, kuriuos šalys turi sumokėti savo pačių advokatams, bet sumą, kurios neviršijant šie honorarai gali būti išreikalauti iš šalies, iš kurios priteistos bylinėjimosi išlaidos. Tam, kad būtų galima įvertinti, ar faktinės su procedūra susijusios bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos, prašymą pateikęs asmuo turi pateikti tikslius duomenis. Fiksuotas atlygio pobūdis taip pat neturi įtakos Tarnautojų teismo vertinamam atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžiui, nes teismas remiasi jo praktikoje taikomais nusistovėjusiais kriterijais ir tiksliais duomenimis, kuriuos jam turi pateikti bylos šalys. Nors tokios informacijos nepateikimas nekliudo Tarnautojų teismui atliekant teisingą vertinimą nustatyti atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumą, tokiu atveju minėtas teismas privalo griežtai vertinti prašymą pateikusio asmens reikalavimus.

(žr. 24, 30 ir 34 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2004 m. vasario 17 d. Nutarties DAI / ARAP ir kt., C‑321/99 P-DEP, nepaskelbta Rink., EU:C:2004:103, 23 punktas.

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2011 m. kovo 31 d. Nutarties Tetra Laval / Komisija, T‑5/02 DEP ir T‑80/02 DEP, nepaskelbta Rink., EU:T:2011:129, 68 punktas ir 2013 m. gegužės 28 d. Nutarties Marcuccio / Komisija, T‑278/07 P-DEP, EU:T:2013:269, 16 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. lapkričio 10 d. Nutarties X / Parlamentas, F‑14/08 DEP, EU:F:2009:149, 22 punktas; 2010 m. balandžio 26 d. Nutarties Schönberger / Parlamentas, F‑7/08 DEP, EU:F:2010:32, 24 punktas ir 2011 m. rugsėjo 27 d. Nutarties De Nicola / EIB, F‑55/08 DEP, EU:F:2011:155 40 ir 41 punktai.

2.      Nustatydamas atlygintinas bylinėjimosi išlaidas Sąjungos teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, susiklosčiusias iki nutarties, kuria nustatomos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant su bylinėjimosi išlaidų nustatymo procedūra susijusias būtinąsias išlaidas, paskelbimo momento.

Kaip matyti iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio pirmos pastraipos, taikomos Tarnautojų teismui pagal šio Statuto I priedo 7 straipsnio 1 dalį, Sąjungos institucijos gali pasinaudoti advokato pagalba. Taigi šiam advokatui mokamą atlygį apima dėl proceso patirtų būtinųjų išlaidų sąvoka, ir institucija neprivalo įrodyti, kad tokia pagalba buvo objektyviai pagrįsta. Todėl nors dviejų atstovų ir pasamdyto išorės advokato pagalba institucijai neturi įtakos galimam šių bylinėjimosi išlaidų atlygintinam pobūdžiui (iš principo tokios bylinėjimosi išlaidos nėra nedengtinos), tai gali turėti įtakos nustatant in fine grąžintinų dėl proceso patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą.

(žr. 26 ir 27 punktus)

Nuoroda:

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2012 m. kovo 23 d. Nutarties Kerstens / Komisija, T‑498/09 P-DEP, nepaskelbta Rink., EU:T:2012:147, 15 ir 20 punktai ir 2013 m. gegužės 28 d. Nutarties Marcuccio / Komisija, T‑278/07 P-DEP, EU:T:2013:269, 14 punktas.