Language of document : ECLI:EU:F:2007:188

TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija)

SPRENDIMAS

2007 m. lapkričio 7 d.

Byla F‑57/06

Jacques Hinderyckx

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – 2005 m. pareigų paaukštinimo procedūra – Neįtraukimas į paaukštintų pareigūnų sąrašą – Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio pažeidimas – Nuopelnų palyginimas – Skirtingų institucijų parengtos vertinimo ataskaitos“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo J. Hinderyckx prašo, pirma, panaikinti Tarybos paskyrimų tarnybos sprendimą per 2005 m. pareigų paaukštinimo procedūrą nepaaukštinti jo pareigų priskiriant prie B*8 lygio, paaukštinti jo pareigas priskiriant prie minėto lygio ir, antra, nurodyti atlyginti patirtą žalą.

Sprendimas: Ieškinį atmesti. Taryba, be savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, padengia trečdalį ieškovo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas padengia du trečdalius savo bylinėjimosi išlaidų.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Kandidato, kurio pareigos nebuvo paaukštintos, skundas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antra pastraipa, 45 straipsnis ir 90 straipsnio 2 dalis)

2.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis; Tarybos reglamentas Nr. 723/2004)

4.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis)

1.      Nors Paskyrimų tarnyba neprivalo nurodyti sprendimų dėl pareigų paaukštinimo motyvų pareigūnams, kurių pareigos nebuvo paaukštintos, ji turi motyvuoti savo sprendimą atmesti pareigūno, kurio pareigos nebuvo paaukštintos, skundą, o šio sprendimo atmesti skundą motyvai laikomi sutampančiais su sprendimo, dėl kurio buvo pateiktas skundas, motyvais.

Kadangi, kaip numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnyje, pareigos paaukštinamos atrankos pagrindu, pakanka, kad skundo atmetimo motyvai būtų susiję su teisinių sąlygų, nuo kurių pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus priklauso pareigų paaukštinimo teisėtumas, tenkinimu.

Be to, sprendimas atmesti skundą, pateiktą dėl sprendimo nepaaukštinti pareigų, atitinka motyvavimo reikalavimą, jeigu jis leidžia suinteresuotajam pareigūnui įvertinti sprendimo nepaaukštinti jo pareigų pagrįstumą ir galimybę pareikšti ieškinį Bendrijos teisme, o šiam teismui – vykdyti sprendimo dėl pareigų paaukštinimo teisėtumo kontrolę.

Kalbant konkrečiai apie pareigūno, kuris iš vienos institucijos buvo perkeltas į kitą instituciją, situaciją, net jeigu dėl ypač geros paskutinės vertinimo ataskaitos, parengtos institucijoje, kurioje jis anksčiau dirbo, pageidautina, kad motyvai būtų išsamesni ir detalesni, reikia pažymėti, jog Paskyrimų tarnyba įvykdo motyvavimo reikalavimą, jei nurodo, kad lyginant nuopelnus buvo atsižvelgta į visas ataskaitas apie suinteresuotą pareigūną, pažymi, kad buvo palyginti analitiniai ir bendrieji vertinimai siekiant nesuteikti per didelės reikšmės įvairių vertintojų nuomonėms ir paaiškina, kaip buvo atsižvelgta į darbo stažą.

Bet kuriuo atveju, jei Paskyrimų tarnyba nurodė pirminius motyvus, papildomi patikslinimai gali būti pateikti nagrinėjant bylą teisme.

(žr. 25–27, 31 ir 32 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo sprendimai: 1990 m. vasario 7 d. Sprendimo Culin prieš Komisiją, C‑343/87, Rink. p. I‑225, 13 punktas; 1993 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Parlamentas prieš Volger, C‑115/92 P, Rink. p. I‑6549, 22 ir 23 punktai.

Pirmosios instancijos teismo sprendimai: 1997 m. gegužės 29 d. Sprendimo Contargyris prieš Tarybą, T‑6/96, Rink. VT p. I‑A‑119 ir II‑357, 147 punktas; 1997 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Delvaux prieš Komisiją, T‑142/95, Rink. VT p. I‑A‑477 ir II‑1247, 84 punktas; 1999 m. balandžio 27 d. Sprendimo Thinus prieš Komisiją, T‑283/97, Rink. VT p. I‑A‑69 ir II‑353, 74–76 punktai; 1999 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Oliveira prieš Parlamentą, T‑157/98, Rink. VT p. I‑A‑163 ir II‑851, 50 punktas; 2004 m. birželio 10 d. Sprendimo Liakoura prieš Tarybą, T‑330/03, Rink. VT p. I‑A‑191 ir II‑859, 42 punktas; 2005 m. vasario 3 d. Sprendimo Heurtaux prieš Komisiją, T‑172/03, Rink. VT p. I‑A‑15 ir II‑63, 44 punktas; 2006 m. spalio 3 d. Sprendimo Nijs prieš Audito Rūmus, T‑171/05, Rink. VT p. I‑A‑2‑195 ir II‑A‑2‑999, 42 punktas.

2.      Paskyrimų tarnyba turi didelę diskreciją lygindama tinkamų būti paaukštintiems pareigūnų nuopelnus, o šis palyginimas, grindžiamas visų pirma vertinimo ataskaitomis, tarnybos interesais ir laikantis vienodo požiūrio principo turi būti atliktas atidžiai ir nešališkai, naudojant palyginamus informacijos šaltinius. Šiuo tikslu pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus ji turi teisę vertinti tinkamų būti paaukštintiems pareigūnų nuopelnus pagal, jos manymu, tinkamiausią procedūrą ar metodą.

Todėl Bendrijos teismas turi tik patikrinti, ar atsižvelgiant į pagrindus ir priemones, kurie galėjo turėti įtakos administracijos vertinimui, ši neperžengė pagrįstų ribų ir ar nesinaudojo įgaliojimais akivaizdžiai klaidingai. Taigi teismas negali Paskyrimų tarnybos atlikto kandidatų kvalifikacijų ir nuopelnų vertinimo pakeisti savuoju.

(žr. 43 ir 44 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo sprendimai: 1976 m. liepos 1 d. Sprendimo De Wind prieš Komisiją, 62/75, Rink. p. 1167, 17 punktas; 1992 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Moritz prieš Komisiją, C‑68/91 P, Rink. p. I‑6849, 16 punktas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimai: 2000 m. spalio 3 d. Sprendimo Cubero Vermurie prieš Komisiją, T‑187/98, Rink. VT p. I‑A‑195 ir II‑885, 59 punktas; 2005 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Casini prieš Komisiją, T‑132/03, Rink. VT p. I‑A‑253 ir II‑1169, 52 punktas ir nurodyta teismo praktika, 53 ir 54 punktai.

3.      Tiek pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio redakciją, galiojusią iki 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojant Reglamentui Nr. 723/2004, iš dalies keičiančiam Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, tiek pagal jo redakciją, galiojančią nuo šios datos, Paskyrimų tarnybai vertinimo ataskaitos yra ypač svarbus vertinimo faktorius siekiant paaukštinti pareigūno pareigas. Remiantis iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusia Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio redakcija, atliekant lyginamąjį vertinimą siekiant paaukštinti pareigas, be vertinimo ataskaitų, turėjo būti atsižvelgiama į antrąjį faktorių, t. y. „nuopelnus“, tačiau tikslus šios sąvokos turinys nebuvo paaiškintas. Į šį klausimą buvo atsakyta teismų praktikoje, kurioje pažymėta, kad nagrinėjama sąvoka pateikiama nuoroda į kitą informaciją apie pareigūnų administracinę ir asmeninę situaciją, kuri leistų nesuteikti per didelės reikšmės vertinimui, atliktam tik pagal vertinimų ataskaitas.

Dabar Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis yra aiškesnis, kiek tai susiję su faktoriais, į kuriuos reikia atsižvelgti siekiant paaukštinti pareigas, jame, be vertinimo ataskaitų, pateikiama nuoroda į kalbų, išskyrus tą kalbą, apie kurios nuodugnų mokėjimą suinteresuoti pareigūnai yra pateikę įrodymų, mokėjimą ir tam tikrais atvejais – į vykdytų pareigų lygį; dabar tinkamų būti paaukštintiems pareigūnų nuopelnus Paskyrimų tarnyba paprastai palygina atsižvelgdama į šiuos tris faktorius, todėl Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnyje vartojama sąvoka „nuopelnai“ yra kitokios ir iš esmės platesnės apimties nei identiška sąvoka, vartota šio straipsnio redakcijoje, taikytoje iki 2004 m. gegužės 1 d.

Be to, kadangi iki Reglamento Nr. 723/2004 įsigaliojimo teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad vertindama pareigūnų nuopelnus Paskyrimų tarnyba gali papildomai atsižvelgti į kitus faktorius, kaip antai kandidatų amžius ir su lygiu ar pareigomis susijęs tarnybos stažas, šie papildomi faktoriai gali būti naudingi ir šiandien, jei tinkamų būti paaukštintiems pareigūnų nuopelnai vienodi po to, kai atsižvelgiama į tris Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnyje aiškiai numatytus faktorius, ir jie teisėtai gali turėti lemiamos reikšmės Paskyrimų tarnybai pasirenkant.

(žr. 45 ir 46 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo sprendimai: 1993 m. lapkričio 25 d. Sprendimo X prieš Komisiją, T‑89/91, T‑21/92 ir T‑89/92, Rink. p. II‑1235, 49 ir 50 punktai; 1996 m. vasario 29 d. Sprendimo Lopes prieš Teisingumo Teismą, T‑280/94, Rink. VT p. I‑A‑77 ir II‑239, 138 punktas; 1997 m. spalio 21 d. Sprendimo Patronis prieš Tarybą, T‑168/96, Rink. VT p. I‑A‑299 ir II‑833, 35 punktas; 1998 m. kovo 5 d. Sprendimo Manzo-Tafaro prieš Komisiją, T‑221/96, Rink. VT p. I‑A‑115 ir II‑307, 17 ir 18 punktai; 2000 m. vasario 24 d. Sprendimo Jacobs prieš Komisiją, T‑82/98, Rink. VT p. I‑A‑39 ir II‑169, 36–39 punktai; 2002 m. liepos 11 d. Sprendimo Perez Escanilla prieš Komisiją, T‑163/01, Rink. VT p. I‑A‑131 ir II‑717, 29 punktas; 2003 m. balandžio 9 d. Sprendimo Tejada Fernández prieš Komisiją, T‑134/02, Rink. VT p. I‑A‑125 ir II‑609, 42 punktas.

4.      Nors Bendrijos institucijos turi, pirma, įsitikinti, kad mobilumas nepadaro žalos perkeltų pareigūnų karjerai ir, antra, išnagrinėti perkeltų pareigūnų situaciją siekiant patikrinti, ar jie nenukentėjo per pareigų paaukštinimo procedūrą, pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnį jos neturi pareigos nustatyti konkrečių taisyklių, reglamentuojančių perkeltų pareigūnų situaciją.

Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus Paskyrimų tarnyba turi teisę paaukštinti pareigas pagal, jos manymu, tinkamą procedūrą ir metodus. Todėl atsižvelgiant į Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsniu suteikiamą teisinį pagrindą ir iš jo kylančią institucijų pareigą visais atvejais atlikti nuopelnų palyginimą, remiantis visų pirma vertinimo ataskaitomis, pareigūnas negali reikalauti, kad institucija priimtų konkrečias taisykles, reglamentuojančias pareigūnų, kurie buvo joje įvertinti, ir pareigūnų, kurie buvo perkelti į šią instituciją po to, kai buvo įvertinti kitoje institucijoje, palyginimo procedūrą ir metodus. Šiomis aplinkybėmis pareigūnas taip pat negali kaltinti atitinkamos institucijos tuo, kad nepriimdama tokių taisyklių ji akivaizdžiai klaidingai naudojosi įgaliojimais, jeigu jis nepateikia įrodymų, jog nesant tokių priemonių iš tikrųjų kilo šališko pareigūnų nuopelnų palyginimo pavojus. Be to, priešingai nei Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio, susijusio visų pirma su vertinimo ataskaitomis, atveju, iš šių nuostatų 45 straipsnio neišplaukia pareiga priimti pareigų paaukštinimo procedūrų įgyvendinimo taisykles, net jeigu tam tikros institucijos vidaus sprendimais priėmė minėtoms procedūroms taikomas taisykles.

(žr. 55, 59 ir 60 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo sprendimai: minėto Sprendimo Cubero Vermurie prieš Komisiją 68–69 punktai; 2004 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo Tenreiro prieš Komisiją, T‑216/03, Rink. VT p. I‑A‑245 ir II‑1087, 92 ir 95 punktai.