TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS
2019 m. gegužės 16 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Aplinka – Atliekų vežimas – Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 – Atliekos, kurioms taikoma išankstinio rašytinio pranešimo ir leidimo procedūra – Vežimas Europos Sąjungoje – 1 straipsnio 3 dalies b punktas – Nepatekimas į taikymo sritį – Laivuose susidariusios atliekos – Atliekos laive įvykus avarijai“
Byloje C‑689/17
dėl 2017 m. lapkričio 29 d. Landgericht München I (Miuncheno I apygardos teismas, Vokietija) nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2017 m. gruodžio 8 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Conti 11. Container Schiffahrts‑GmbH & Co. KG MS „MSC Flaminia“
prieš
Land Niedersachsen
TEISINGUMO TEISMAS (PENKTOJI KOLEGIJA),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas E. Regan, teisėjai C. Lycourgos, E. Juhász (pranešėjas), M. Ilešič ir I. Jarukaitis,
generalinis advokatas H. Saugmandsgaard Øe,
posėdžio sekretorius D. Dittert, skyriaus vadovas,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2018 m. spalio 25 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Conti 11. Container Schiffahrts‑GmbH & Co. KG MS „MSC Flaminia“, atstovaujamos Rechtsanwälte J.‑E. Pötschke ir W. Steingröver,
– Land Niedersachsen, atstovaujamos advocaat R. van der Hout ir Rechtsanwalt H. Jacobj,
– Europos Komisijos, atstovaujamos A. C. Becker, E. Sanfrutos Cano ir L. Haasbeek,
susipažinęs su 2019 m. sausio 24 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL L 190, 2006, p. 1) 1 straipsnio 3 dalies b punkto išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Conti 11. Container Schiffahrts‑GmbH & Co. KG MS „MSC Flaminia“ (toliau – Conti) ir Land Niedersachsen (Žemutinės Saksonijos žemė, Vokietija) dėl šios žemės nustatyto įpareigojimo Conti vykdyti išankstinio pranešimo apie atliekų, susidariusių laive MSC Flaminia (toliau – Flaminia) įvykus avarijai, vežimą procedūrą.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
Direktyvos dėl atliekų
3 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų (OL L 114, 2006, p. 9) 1 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta:
„Šioje direktyvoje:
a) „atliekos“ reiškia medžiagą ar daiktą, patenkantį į I priede nustatytas kategorijas, kurių atliekų turėtojas atsikrato, ketina atsikratyti arba privalo atsikratyti;
<…>“
4 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008, p. 3), kuria buvo panaikinta Direktyva 2006/12, 3 straipsnyje nurodyta:
„Šioje direktyvoje taikomos tokios sąvokų apibrėžtys:
1) „atliekos“ – medžiaga ar objektas, kurio turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti;
<…>“
Reglamentas Nr. 1013/2006
5 Reglamento Nr. 1013/2006 1, 7 ir 14 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:
„(1) Aplinkos apsauga yra šio reglamento pagrindinis ir svarbiausias tikslas bei sudedamoji dalis; šio reglamento poveikis tarptautinei prekybai yra tik šalutinis.
<…>
(7) Svarbu organizuoti ir reguliuoti atliekų vežimo priežiūrą ir kontrolę taip, kad būtų atsižvelgiama į būtinybę išsaugoti, apsaugoti ir pagerinti aplinkos kokybę bei žmonių sveikatą, ir taip, kad būtų skatinamas vienodesnis reglamento taikymas [Sąjungoje].
<…>
(14) Vežant šalinimui skirtas atliekas ir III, IIIA ar IIIB prieduose neišvardytas naudojimui skirtas atliekas, reikėtų užtikrinti optimalią priežiūrą ir kontrolę reikalaujant išankstinio raštiško leidimo dėl tokių vežimų. Tokia procedūra apimtų ir išankstinį pranešimą, kad kompetentingos institucijos būtų tinkamai informuotos ir galėtų imtis visų būtinų priemonių žmonėms ir aplinkai apsaugoti. Ji taip pat suteiktų galimybę toms institucijoms pagrįstai prieštarauti tokiam vežimui.“
6 Šio reglamento 1 straipsnyje nurodyta:
„1. Šis reglamentas nustato atliekų vežimo procedūrų ir kontrolės režimą, priklausantį nuo atliekų kilmės, paskirties vietos ir vežimo maršruto, vežamų atliekų tipo ir jų tvarkymo būdo paskirties vietoje.
<…>
3. Šis reglamentas netaikomas:
a) iškraunant į krantą laivų ir atviroje jūroje esančių platformų įprasto darbo metu susidariusias atliekas, įskaitant nuotekas ir liekanas, jeigu šioms atliekoms taikomi 1973 m. [lapkričio 2 d. Londone pasirašytos] Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos[, papildytos 1978 m. vasario 17 d. protokolu] (Marpolas 73/78), reikalavimai ar kiti privalomi tarptautiniai dokumentai;
b) automobiliuose, traukiniuose, lėktuvuose ir laivuose susidariusioms atliekoms, kol jos iškraunamos tam, kad būtų panaudotos arba pašalintos;
<…>“
7 Minėto reglamento 2 straipsnyje nustatyta:
„Šiame reglamente:
1) atliekos – kaip apibrėžta Direktyvos [2006/12] 1 straipsnio 1 dalies a punkte;
<…>
34) vežimas – tai naudojimui ar šalinimui skirtų atliekų transportavimas <…>
<…>“
8 To paties reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta:
„Vežant toliau nurodytas atliekas taikoma išankstinio rašytinio pranešimo ir leidimo procedūra pagal šio skyriaus nuostatas:
a) jei skirtos šalinimo operacijoms:
visos atliekos;
b) jei skirtos naudojimo operacijoms:
i) IV priede išvardytos atliekos, į kurias[,] inter alia[,] įeina [1989 m. kovo 22 d. pasirašytos, 1993 m. vasario 1 d. Tarybos sprendimu 93/98/EEB (OL L 39, 1993, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 18 t., p. 304) Europos ekonominės bendrijos vardu patvirtintos] Bazelio konvencijos [dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės] II ir VIII prieduose išvardytos atliekos;
ii) IVA priede išvardytos atliekos;
iii) atliekos, kurios III, IIIB, IV ar IVA prieduose neklasifikuojamos vienu atskiru įrašu;
iv) mišrios atliekos, kurios III, IIIB, IV ar IVA prieduose neklasifikuojamos vienu atskiru įrašu, jei nėra išvardytos IIIA priede.“
9 Reglamento Nr. 1013/2006 4 straipsnyje numatyta:
„Kai pranešėjas ketina vežti 3 straipsnio 1 dalies a arba b punktuose nurodytas atliekas, jis išsiuntimo kompetentingai institucijai pateikia ir per ją pateikia išankstinį pranešimą raštu, o jei pateikia bendrą pranešimą – laikosi 13 straipsnio.
Pateikiant pranešimą turi būti įvykdyti šie reikalavimai:
1. Pranešimo ir judėjimo dokumentai:
pranešama užpildant šiuos dokumentus:
a) IA priede pateiktą pranešimo dokumentą ir
b) IB priede pateiktą judėjimo dokumentą.
Pateikdamas pranešimą, pranešėjas užpildo pranešimo dokumentą ir, jei reikia, judėjimo dokumentą.
<…>
Pranešimo ir judėjimo dokumentus pranešėjui išduoda kompetentinga išsiuntimo institucija.
<…>“
Vokietijos teisė
10 Pagal 2012 m. vasario 24 d. Gesetz zur Förderung der Kreislaufwirtschaft und Sicherung der umweltverträglichen Bewirtschaftung von Abfällen (Kreislaufwirtschaftsgesetz – KrWG) (Įstatymas dėl žiedinės ekonomikos skatinimo ir ekologiško atliekų tvarkymo užtikrinimo; BGBl. 2012 I, p. 212) 2 straipsnio 2 dalies 13 punktą šio įstatymo nuostatos netaikomos laivuose susidarantiems atliekų ir krovinio likučiams rinkti ir vežti, jeigu tai reglamentuojama tarptautinių ar viršvalstybinių konvencijų pagrindu priimtais federacijos ar federacinės žemės teisės aktais.
11 Niedersächsisches Abfallgesetz (Žemutinės Saksonijos atliekų įstatymas) 32 straipsnyje nurodyta:
„Šiame įstatyme vartojamų sąvokų apibrėžtys:
<…>
6. Laivuose susidarančios atliekos:
a) visos eksploatuojant laivą susidarančios atliekos, įskaitant nuotekas, ir liekanos, išskyrus krovinio likučius, kuriems taikomi [MARPOL 73/78 konvencijos] I, IV ir V priedai, <…> ir
b) su kroviniu susijusios atliekos, kaip antai apibrėžtos [MARPOL 73/78 konvencijos] įgyvendinimo gairių 1.7.5 punkte <…>
7. Krovinių likučiai – tai iškrovus ir išvalius laivą krovinių triumuose arba cisternose likusios bet kokių krovinių liekanos, taip pat pakrovimo ir (arba) iškrovimo perviršis ir nutekėjimas.“
12 Pagal Žemutinės Saksonijos atliekų įstatymo 35 straipsnio 1 dalį prieš išvykdamas iš uosto laivo kapitonas turi visas laive susidariusias atliekas pristatyti į uosto priėmimo įrenginius. Šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tokia pati pareiga dėl krovinių likučių.
Ginčas pagrindinėje byloje ir prejudicinis klausimas
13 Flaminia yra Conti priklausantis konteinervežis, kuris pagrindinėje byloje aptariamu laikotarpiu plaukiojo su Vokietijos vėliava.
14 2012 m. liepos 14 d. kelionės iš Čarlstono (Jungtinės Amerikos Valstijos) į Antverpeną (Belgija) metu šiame laive, kuriuo gabenti 4 808 konteineriai, iš kurių 151 – „pavojingų krovinių“, kilo gaisras ir įvyko keletas sprogimų. Suvaldžius gaisrą, 2012 m. rugpjūčio 21 d. Conti gavo leidimą nuvilkti laivą į Vokietijos vandenis. Remiantis 2012 m. rugpjūčio 25 d. Havariekommando (Jūrų gelbėjimo tarnybos centrinė vadavietė, Vokietija) raštu, Conti buvo įpareigota parengti tolesnių veiksmų planą ir nurodyti galimas sutarties šalis, kurios vykdys atitinkamas priemones.
15 2012 m. rugsėjo 9 d. laivas buvo nuvilktas į Vilhelmshafeną (Vokietija).
16 Conti, be kita ko, įsipareigojo Vokietijos valdžios institucijoms užtikrinti saugų laivo pergabenimą į laivų remonto įmonę Mangalijoje (Rumunija) ir tinkamą laive esančių medžiagų tvarkymą.
17 2012 m. lapkričio 30 d. raštu Niedersächsisches Umweltministerium (Žemutinės Saksonijos aplinkos ministerija, Vokietija) pranešė Conti, kad pats laivas „ir laive esantis gesinti skirtas vanduo, dumblas ir metalo laužas laikytini atliekomis“, todėl būtina atlikti pranešimo procedūrą. 2012 m. gruodžio 3 d. raštu Conti užginčijo šį vertinimą.
18 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimu Gewerbeaufsichtsamt Oldenburg (Oldenburgo darbo inspekcija, Vokietija; toliau – darbo inspekcija) įpareigojo Conti vykdyti pranešimo procedūrą dėl laive esančio metalo laužo ir dumblu ir krovinio likučiais užteršto gesinti skirto vandens. Be to, Conti buvo uždrausta išplukdyti laivą, kol nebaigta pranešimo procedūra ir kol nėra pateiktas vokiečių kalba parengtas atliekų šalinimo projektas, kurį būtų galima patikrinti.
19 2012 m. gruodžio 21 d. buvo iškrauti nesugadinti kroviniai ir patvirtinta, kad laivas tinkamas plaukioti esant bangavimui iki 6 m aukščio.
20 Pranešimo procedūra dėl gesinti skirto vandens gabenimo į Daniją buvo pradėta ir baigta. 2013 m. vasario 18 d. buvo pradėta siurbti gesinti skirtą vandenį. Paaiškėjus, kiek dumblo su gesinti skirtu vandeniu nebus galima išsiurbti, 2013 m. vasario 26 d. buvo pradėta dar viena pranešimo procedūra su Rumunija.
21 2013 m. kovo 1 d. buvo išduotas leidimas išplaukti, kurio buvo paprašyta nurodžius pageidaujamą išplaukimo datą: 2013 m. kovo 4 d. Tačiau prieš laivui išplaukiant iš uosto turėjo būti iškrauta 30 konteinerių su atliekomis; šie konteineriai buvo iškrauti iki 2013 m. kovo 7 d. Pasibaigus pranešimo procedūrai su Rumunija, 2013 m. kovo 15 d. laivas galėjo išplaukti. Rumunijoje buvo nustatyta, kad laive yra apie 24 000 t atliekų.
22 2013 m. sausio 4 d. Conti padavė administracinį skundą dėl 2012 m. gruodžio 4 d. darbo inspekcijos sprendimo. Iš esmės ji teigė, kad neturėjo būti įpareigota atlikti Reglamente Nr. 1013/2006 numatytos pranešimo procedūros, nes ji nepatenka į šio reglamento taikymo sritį, ir nurodė, kad jai taikoma ta procedūra tik siekiant išvengti vėlavimo. 2013 m. balandžio 3 d. raštu darbo inspekcija konstatavo, kad neliko administracinio skundo dalyko.
23 Tuomet Conti pareiškė ieškinį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme siekdama, kad iš Žemutinės Saksonijos žemės būtų priteista atlyginti žalą, visų pirma kilusią dėl pranešimo procedūrų išlaidų, kurias jai teko patirti. Ši bendrovė mano, kad laive esančios medžiagos buvo neteisėtai priskirtos prie atliekų, todėl neteisėta buvo ir nurodyti vykdyti šias procedūras. Šiuo klausimu ji teigia, jog pagal nacionalinę teisę negalėjo būti reikalaujama parengti atliekų šalinimo projektą, nes Reglamentu Nr. 1013/2006 draudžiama taikyti nacionalinę teisę, jeigu laive esančios atliekos skirtos naudoti arba šalinti kitoje valstybėje narėje.
24 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, jog, kadangi Conti nurodyta žala apima pranešimo procedūros vykdymo išlaidas, teisės į žalos atlyginimą egzistavimas reikštų, kad Reglamentas Nr. 1013/2006 netaikytinas liekanoms, susidariusioms dėl avarijos, įvykusios pagrindinėje byloje aptariamame laive. Iš tiesų šios išlaidos susidarė tik dėl to, kad darbo inspekcija konstatavo, jog būtina vykdyti pranešimo procedūrą.
25 Tas teismas mano, jog, kadangi atliekos turėjo būti iš Vokietijos nugabentos į Rumuniją, reikėjo atlikti pranešimo procedūrą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1013/2006 3 straipsnio 1 dalį. Vis dėlto jam kyla klausimas, ar buvo taikytina šio reglamento 1 straipsnio 3 dalies b punkte numatyta nukrypti leidžianti nuostata, ir pabrėžia, jog, jeigu taip buvo, pagrindinėje byloje aptariamų liekanų vežimas nepateko į minėto reglamento taikymo sritį. Šiuo aspektu minėtas teismas mano, jog iš pastarosios nuostatos formuluotės, kurioje yra žodžių junginys „laivuose susidariusioms atliekoms“, iš parengiamųjų dokumentų, kuriais remiantis priimtas Reglamentas Nr. 1013/2006, iš šio reglamento konstatuojamųjų dalių ir iš jo struktūros nematyti, kad atliekos ir liekanos, susidariusios dėl avarijų, turi patekti į šios nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo sritį.
26 Šiomis aplinkybėmis Landgericht München I (Miuncheno I apygardos teismas, Vokietija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:
„Ar įvykus avarijai laive susidariusios liekanos, kurias sudaro metalo laužas ir dumblu ir krovinio likučiais užterštas gesinti skirtas vanduo, yra „automobiliuose, traukiniuose, lėktuvuose ir laivuose susidariusi[os] atliek[os]“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1013/2006 1 straipsnio 3 dalies b punktą?“
Dėl prašymo atnaujinti žodinę proceso dalį
27 Paskelbus generalinio advokato išvadą, dokumentu (jį Teisingumo Teismo kanceliarija gavo 2019 m. balandžio 5 d.) Žemutinės Saksonijos žemė paprašė atnaujinti žodinę proceso dalį.
28 Grįsdama prašymą Žemutinės Saksonijos žemė iš esmės teigia, kad lemiamas ginčo pagrindinėje byloje sprendimo klausimas dar nebuvo tinkamai aptartas Teisingumo Teisme, nagrinėjamu atveju – tai klausimas, ar, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1013/2006 1 straipsnio 3 dalies b punktą, šis reglamentas taikomas ir tuomet, kai atitinkamas laivas yra atviroje jūroje. Žemutinės Saksonijos žemės nuomone, taikant šį reglamentą pirmai Flaminia kelionės daliai, vykusiai atviroje jūroje, kiltų klausimas, ar minėtas reglamentas suderinamas su tarptautine viešąja teise, konkrečiai – su Bazelio konvencija. Žemutinės Saksonijos žemė priduria, kad neatnaujinus žodinės proceso dalies ateityje gali prireikti pateikti naują prašymą priimti prejudicinį sprendimą.
29 Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad pagal Procedūros reglamento 83 straipsnį Teisingumo Teismas, išklausęs generalinį advokatą, gali bet kada nutarti atnaujinti žodinę proceso dalį, jeigu mano, kad jam nepateikta pakankamai informacijos, arba jeigu baigus žodinę proceso dalį šalis pateikė naują faktą, kuris gali būti lemiamas Teisingumo Teismui priimant sprendimą, arba jeigu nagrinėjant bylą reikia remtis argumentu, dėl kurio šalys ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnyje nurodyti suinteresuotieji asmenys nepateikė nuomonės.
30 Tačiau nagrinėjamu atveju Žemutinės Saksonijos žemės pateiktame prašyme atnaujinti žodinę proceso dalį nenurodyta jokio naujo fakto ir juo iš esmės siekiama, kad Teisingumo Teismas nuspręstų dėl dviejų klausimų (jų nepateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas), susijusių, pirma, su Reglamento Nr. 1013/2006 taikymu, kai atitinkamas laivas yra atviroje jūroje, ir, antra, su šio reglamento 1 straipsnio 3 dalies b punkte nustatytos išimties galiojimu atsižvelgiant į Bazelio konvenciją.
31 Be to, Teisingumo Teismas turi visą informaciją, būtiną sprendimui priimti, ir neturi spręsti šios bylos remdamasis argumentu, dėl kurio šalys ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnyje nurodyti suinteresuotieji asmenys nepateikė nuomonės.
32 Tokiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas, išklausęs generalinį advokatą, mano, kad nereikia atnaujinti žodinės proceso dalies.
Dėl prejudicinio klausimo
33 Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1013/2006 1 straipsnio 3 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad dėl laive įvykusios avarijos susidariusios liekanos, kurias sudaro metalo laužas ir dumblu ir krovinio likučiais užterštas gesinti skirtas vanduo, kaip antai aptariamos pagrindinėje byloje, turi būti laikomos laivuose susidariusiomis atliekomis, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.
34 Pirmiausia reikia pažymėti, kad iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, jog, kadangi pagrindinėje byloje aptariamos liekanos yra medžiagos ar daiktai, kurių turėtojas ketina atsikratyti, jos patenka į sąvoką „atliekos“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1013/2006 2 straipsnio 1 punktą; pastarojoje nuostatoje daroma nuoroda į šios sąvokos apibrėžtį, pateiktą Direktyvos 2006/12 1 straipsnio 1 dalies a punkte, vėliau pakeistame Direktyvos 2008/98 3 straipsnio 1 punktu, kuriame išdėstyta iš esmės tokia pati minėtos sąvokos apibrėžtis.
35 Tai pažymėjus, reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 1013/2006 1 straipsnio 3 dalies b punktą šis reglamentas netaikomas automobiliuose, traukiniuose, lėktuvuose ir laivuose susidariusioms atliekoms, kol jos iškraunamos tam, kad būtų panaudotos arba pašalintos.
36 Darytina išvada, kad, kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, tuo atveju, jeigu pagrindinėje byloje aptariamas atliekas reikėjo laikyti patenkančiomis į šios nuostatos taikymo sritį, Reglamentas Nr. 1013/2006 joms nebuvo taikomas iki tol, kol jos buvo iškrautos iš laivo tam, kad būtų panaudotos arba pašalintos.
37 Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos formuluotę, bet ir į kontekstą bei teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (2018 m. spalio 17 d. Sprendimo Günter Hartmann Tabakvertrieb, C‑425/17, EU:C:2018:830, 18 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
38 Be to, reikia pažymėti, jog, kadangi Reglamento Nr. 1013/2006 1 straipsnio 3 dalies b punkte numatyta šio reglamento nuostatų taikymo išimtis, šis punktas turi būti aiškinamas siaurai. Atsižvelgiant į tai, vis dėlto šis siauro aiškinimo principas negali reikšti, jog žodžiai, minėtoje nuostatoje vartojami joje numatytai išimties apimčiai apibrėžti, turi būti aiškinami taip, kad ši išimtis netektų veiksmingumo (pagal analogiją žr. 2014 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Fastweb, C‑19/13, EU:C:2014:2194, 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
39 Pirma, kalbant apie Reglamento Nr. 1013/2006 1 straipsnio 3 dalies b punkto formuluotę, pažymėtina, kad iš šios nuostatos matyti, jog tam, kad atliekoms būtų taikoma ši Reglamento Nr. 1013/2006 taikymo srities išimtis, jos turi būti susidariusios laive ir neiškrautos iš jo.
40 Šiuo klausimu reikia pabrėžti, viena vertus, kad šioje nuostatoje nenurodyta nieko dėl atliekų kilmės ar dėl to, kaip atitinkamame laive turi būti susidariusios atliekos.
41 Kaip išvados 47 punkte pažymėjo generalinis advokatas, Sąjungos teisės aktų leidėjas Reglamento Nr. 1013/2006 1 straipsnio 3 dalies b punkte tik nurodė vietą, kurioje turi būti susidariusios atliekos, t. y. laivą, ir neįtvirtino konkrečių reikalavimų dėl aplinkybių, kuriomis tos atliekos turi būti susidariusios.
42 Kita vertus, iš šiame 1 straipsnio 3 dalies b punkte vartojamų žodžių „kol [šios atliekos] iškraunamos“ įprastos reikšmės matyti, kad, kiek tai susiję su laivu, ši nuostata taikoma tik tol, kol atitinkamų atliekų nelieka tame laive ir jos perkeliamos, kad būtų panaudotos arba pašalintos.
43 Taigi iš Reglamento Nr. 1013/2006 1 straipsnio 3 dalies b punkto formuluotės matyti, kad šioje nuostatoje numatyta šio reglamento taikymo srities išimtis taikoma laive susidariusioms atliekoms, nepaisant tokių atliekų susidarymo aplinkybių, tol, kol jos iškraunamos iš to laivo, kad būtų panaudotos arba pašalintos.
44 Antra, šią išvadą patvirtina minėtos nuostatos kontekstas. Iš tiesų šio reglamento 1 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytas atliekų, susidariusių, laivų įprasto darbo metu, įskaitant nuotekas ir liekanas, jeigu šioms atliekoms taikomi MARPOL 73/78 konvencijos reikalavimai ar kiti privalomi tarptautiniai dokumentai, iškrovimas į krantą.
45 Taigi, priešingai, nei suformuluota Reglamento Nr. 1013/2006 1 straipsnio 3 dalies b punkte, šio reglamento 1 straipsnio 3 dalies a punkte aiškiai nurodytos laivų įprasto darbo metu susidariusios atliekos, o tai patvirtina faktą, kad išimtis, numatyta pirmoje iš šių nuostatų, kurioje nepateikta tokia nuoroda, apima laive susidariusias atliekas, nepriklausomai nuo jų susidarymo aplinkybių.
46 Trečia, Reglamento Nr. 1013/2006 1 straipsnio 3 dalies b punkto aiškinimo, kylančio iš šios nuostatos formuluotės ir konteksto, nepaneigia šiuo reglamentu siekiamas tikslas.
47 Žinoma, iš Reglamento Nr. 1013/2006 1 straipsnio 1 dalies ir 7 konstatuojamosios dalies matyti, jog juo nustatytos atliekų vežimo kontrolės procedūros ir sistemos, taikomos taip, kad būtų atsižvelgiama į būtinybę išsaugoti, apsaugoti ir pagerinti aplinkos kokybę ir žmonių sveikatą. Konkrečiai, iš šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies, siejamų su jo 14 konstatuojamąja dalimi, matyti, kad apie atliekų, skirtų šalinti ar panaudoti, vežimą iš vienos valstybės narės į kitą reikia iš anksto pranešti kompetentingoms institucijoms, kad jos galėtų imtis priemonių, būtinų žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti (2015 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Total Waste Recycling, C‑487/14, EU:C:2015:780, 29 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
48 Tačiau šiuo Reglamentu Nr. 1013/2006 siekiamu aplinkos apsaugos tikslu negali būti reikalaujama, kad, nepaisant aiškios šio reglamento 1 straipsnio 3 dalies b punkte numatytos išimties, atsitiktinai laive susidariusių atliekų vežimui būtų taikomos minėto reglamento taisyklės, konkrečiai, remiantis jo 3 straipsnio 1 dalimi, – išankstinio raštiško pranešimo ir leidimo reikalavimas. Iš tiesų, atsižvelgiant į tai, kad šios rūšies atliekos susidaro staiga ir nenumatytai, praktiškai būtų neįmanoma arba pernelyg sudėtinga, kad už atitinkamą laivą atsakingas asmuo tinkamu laiku galėtų žinoti informaciją, būtiną siekiant tinkamai taikyti šias taisykles, skirtas veiksmingai minėtų atliekų vežimo priežiūrai ir kontrolei užtikrinti, kaip tai suprantama pagal tą reglamentą.
49 Taigi dėl avarijos susidarius atliekoms, kaip antai aptariamoms pagrindinėje byloje, minėtas už laivą atsakingas asmuo tikriausiai negali, prieš įplaukdamas į uostą, žinoti ir pateikti visos informacijos, reikalaujamos Reglamento Nr. 1013/2006 IA ir IB prieduose pateiktose formose, be kita ko, apie atliekų pavadinimą, sudėtį ir identifikavimą ir numatomą naudojimo arba šalinimo būdą.
50 Be to, reikia pabrėžti, kaip savo išvados 65 punkte pažymėjo generalinis advokatas, kad taikant Reglamente Nr. 1013/2006 numatytas taisykles atliekoms, susidariusioms laive dėl atviroje jūroje įvykusios avarijos, laivas gali užtrukti atplaukti į saugų uostą, o dėl to padidėtų jūros taršos rizika ir būtų pakenkta šiuo reglamentu siekiamam tikslui.
51 Vis dėlto reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 1013/2006 1 straipsnio 3 dalies b punkte numatyta išimtis negali būti taikoma už atitinkamą laivą atsakingų asmenų piktnaudžiavimo atveju. Tokie piktnaudžiavimo atvejai, be kita ko, apima veiksmus, kuriais siekiama pernelyg ilgam laikui ir be pateisinimo pavėlinti atliekų iškrovimą, kad jos būtų panaudotos arba pašalintos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad toks vėlavimas turi būti vertinamas, be kita ko, atsižvelgiant į šių atliekų pobūdį ir jų keliamo pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai lygį.
52 Nagrinėjamu atveju, kadangi pagrindinėje byloje aptariamos atliekos susidarė dėl Flaminia laive įvykusios avarijos, kai jis plaukiojo atviroje jūroje, šios atliekos turi būti laikomos susidariusiomis laive, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1013/2006 1 straipsnio 3 dalies b punktą. Taigi ši nuostata taikoma šioms atliekoms iki tol, kol jos iškraunamos iš šio laivo, kad būtų panaudotos arba pašalintos.
53 Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog Reglamento Nr. 1013/2006 1 straipsnio 3 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad dėl laive įvykusios avarijos susidariusios liekanos, kurias sudaro metalo laužas ir dumblu ir krovinio likučiais užterštas gesinti skirtas vanduo, kaip antai aptariamos pagrindinėje byloje, turi būti laikomos laivuose susidariusiomis atliekomis, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, taigi šios liekanos nepatenka į šio reglamento taikymo sritį iki to laiko, kol jos iškraunamos, kad būtų panaudotos arba pašalintos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
54 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:
2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo 1 straipsnio 3 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad dėl laive įvykusios avarijos susidariusios liekanos, kurias sudaro metalo laužas ir dumblu ir krovinio likučiais užterštas gesinti skirtas vanduo, kaip antai aptariamos pagrindinėje byloje, turi būti laikomos laivuose susidariusiomis atliekomis, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, taigi šios liekanos nepatenka į šio reglamento taikymo sritį iki to laiko, kol jos iškraunamos, kad būtų panaudotos arba pašalintos.
Parašai.