Language of document : ECLI:EU:C:2017:476

GENERALINĖS ADVOKATĖS

JULIANE KOKOTT IŠVADA,

pateikta 2017 m. birželio 15 d.(1)

Byla C281/16

Vereniging Hoekschewaards Landschap,

dalyvaujant

Staatssecretaris van Economische Zaken

(Raad van State (Valstybės Taryba, Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Aplinkos teisė – Direktyva 92/43/EEB – Natūralių buveinių ir laukinės faunos ir floros apsauga – Atlantinio biogeografinio regiono Bendrijos svarbos teritorijų sąrašas – Haringvlito vietovės įtraukimo į Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą neįtraukiant Leenheer polderio galiojimas – Teritorijos ploto sumažinimas – Potencialūs atkuriami plotai“






I.      Įvadas

1.        Ar valstybė narė gali sumažinti pagal Buveinių direktyvą(2) saugomą teritoriją, jei ji pakeičia savo saugotinų buveinių tipų atkūrimo strategiją ir tam atitinkamų plotų nebereikia? Šis klausimas yra Nyderlandų Raad van State pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą atskaitos taškas.

2.        Konkrečiai Teisingumo Teismas turi patikrinti, ar šiuo požiūriu galioja Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo ji, be kita ko, Nyderlandų siūlymu nusprendė sumažinti atitinkamą Nyderlandų Bendrijos svarbos teritoriją (toliau – BST). Šį sprendimą Komisija grindė argumentu, kad Nyderlandai, iš pradžių siūlydami atitinkamus plotus įtraukti į BST, padarė „mokslinę klaidą“. Todėl reikia apsvarstyti, ar šie motyvai pagrįsti.

3.        Be to, Teisingumo Teismas turėtų išnagrinėti, ar Komisija, priimdama įgyvendinimo sprendimą, įvykdė pareigą motyvuoti pagal SESV 296 straipsnį ir ar apskritai šis sprendimas aiškus tiek, kad atitiktų teisinio saugumo principą, ir apsvarstyti bendresnio pobūdžio klausimą – teritorijos sumažinimo dėl buveinių tipų atkūrimo strategijos pakeitimų sąlygas.

II.    Teisinis pagrindas

4.        Buveinių direktyvos 2 straipsnio 2 dalyje nustatyti bendri tikslai:

„Priemonės, kurių imamasi pagal šią direktyvą, turi palaikyti ar atstatyti palankią Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros rūšių apsaugos būklę.“

5.        „Natura 2000“, Europos saugomų teritorijų tinklas, apibrėžtas Buveinių direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje:

„Natura 2000 pavadinimu kuriamas vieningas specialių saugomų teritorijų Europos ekologinis tinklas. Šis tinklas, sudarytas iš teritorijų, kuriose yra į I priedą įrašyti natūralių buveinių tipai ir į II priedą įrašytų rūšių buveinės, sudaro galimybę palaikyti, o kur reikia ir atstatyti iki palankios apsaugos būklės natūralių buveinių tipus ir rūšių buveines jų natūraliame paplitimo areale.

<…>“

6.        Buveinių direktyvos 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta valstybių narių pareiga dalyvauti kuriant „Natura 2000“ tinklą:

„Kuriant [„]Natura 2000[“] tinklą, visos valstybės narės prisideda atsižvelgiant į tai, kokią dalį jų teritorijoje užima šio straipsnio 1 dalyje nurodyti natūralių buveinių tipai ir rūšių buveinės. Šiuo tikslu kiekviena valstybė narė pagal 4 straipsnį steigia specialias saugomas teritorijas, atsižvelgdama į 1 dalyje išdėstytus tikslus.“

7.        Buveinių direktyvos 4 straipsnyje įtvirtintos konkrečios nuostatos dėl teritorijų nustatymo:

„1.      Remdamasi III priede (1 etapas) išdėstytais kriterijais ir atitinkama moksline informacija, kiekviena valstybė narė siūlo teritorijų sąrašą, nurodydama, kurie jos teritorijoje vietiniai I priedo natūralių buveinių tipai ir kurios II priedo rūšys aptinkamos tose teritorijose. <…> Prireikus valstybės narės siūlo pakoreguoti sąrašą atsižvelgiant į 11 straipsnyje nurodytų stebėjimų rezultatus.

<…>

2.      Remdamasi III priede (2 etapas) nustatytais kriterijais, kiekvienam iš devynių 1 straipsnio c punkto iii papunktyje nurodytų biogeografinių regionų ir visai 2 straipsnio 1 dalyje nurodytai teritorijai Komisija, susitarusi su kiekviena valstybe nare[,] pagal jų pateiktus sąrašus sudaro Bendrijos svarbos teritorijų sąrašo projektą, <…>

3.      <…>

4.      Jei, laikantis 2 dalyje nustatytos tvarkos, yra patvirtinama Bendrijos svarbos teritorija, atitinkama valstybė narė turi kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per šešerius metus toje teritorijoje įsteig[ti] specialią saugomą teritoriją, nustatydama prioritetus, atsižvelgdama į teritorijos svarbą palaikant ar atstatant I priede išvardytų natūralių buveinių tipų arba II priede išvardytų rūšių palankią apsaugos būklę bei užtikrinant [„]Natura 2000[“] tinklo vientisumą, taip pat atsižvelgdama į toms vietovėms gresiantį degradavimą ar sunaikinimą.“

8.        Remdamasi Buveinių direktyva Komisija Sprendimu 2004/813/EB(3) sudarė pirmą atlantinio biogeografinio regiono BST sąrašą. Į jį buvo įtraukta 11 107 ha teritorija „Haringvliet“ („Natura 2000“ kodas NL1000015).

9.        BST „Haringvliet“ tikslas yra Buveinių direktyvos I priede nurodytų buveinių tipų „Upės su dumblėtomis pakrantėmis su Chenopodion rubri p.p. ir Bidention p.p. augalija“ („Natura 2000“ kodas 3270) ir „Lygumų, kalnų ir alpinių sričių hidrofilinės pakrančių aukštųjų žolių bendrijos“ („Natura 2000“ kodas 6430), žuvų rūšių europinių perpelių (Alosa alosa) ir atlantinių perpelių (Alosa fallax) bei prioritetinės rūšies pelkinio pelėno (Microtus oeconomus arenicola) apsauga.

10.      Atlantinio biogeografinio regiono BST sąrašas iki šiol atnaujintas dešimt kartų(4). Šio prašymo priimti prejudicinį sprendimą dalykas yra aštuntas atnaujinimas Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2015/72(5), kuriame teritorijos „Haringvliet“ plotas yra tik 10 988 ha.

11.      Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/72 4 konstatuojamojoje dalyje kalbama apie teritorijų duomenų pakeitimus:

„<…> Valstybės narės taip pat pateikė atlantinio biogeografinio regiono Bendrijos svarbos teritorijų sąraše nurodytos su teritorijomis susijusios informacijos pakeitimų.“

12.      Šio įgyvendinimo sprendimo 6 konstatuojamojoje dalyje kalbama apie žinių pagerėjimą:

„Pagal Direktyvos 92/43/EEB 11 straipsnį vykdant stebėjimą, gaunama vis daugiau žinių apie natūralių buveinių tipus ir augalų bei gyvūnų rūšis ir jų paplitimą. Todėl Sąjungos mastu teritorijos įvertintos ir atrinktos remiantis išsamiausia tuo metu turėta informacija.“

13.      Šios konstatuojamosios dalys pateiktos ir, pavyzdžiui, dešimtą kartą atnaujintame sąraše.

III. Faktinės aplinkybės ir prašymas priimti prejudicinį sprendimą

14.      Nyderlandų Pietų Olandijos provincijoje esantis Haringvlitas yra užtvanka atitverta jūros įlanka tarp Voorne‑Putten ir Hoeksche Waard salų šiaurėje ir Goeree‑Overflakke salos pietuose. Haringvlitas susisiekia su Šiaurės jūra tik per Spui, Oude Maas ir Nieuwe Waterweg. Leenheer polderis yra tarp Hoeksche Waard saloje esančios vietovės Goudswaard ir Spui, Haringvlito šoninio vandens kelio. Polderio plotas – apie 110 ha.

15.      Nyderlandų kompetentingos institucijos, siūlydamos teritoriją „Haringvliet“ įtraukti į BST sąrašą, manė, kad Leenheer polderyje nėra buveinių tipų ir rūšių, dėl kurių Haringvlitą reikėtų pripažinti BST, tačiau šį polderį galima išvystyti į teritoriją, tinkamą įvairiems saugotiniems buveinių tipams ir rūšims atkurti. Kadangi iš to, kas pasakyta, matyti, kad Leenheer polderis siūlomos teritorijos dalis buvo ne dėl iš tiesų esamų buveinių ir rūšių, o dėl galimybių atkurti gamtą teritorijoje „Haringvliet“, įtraukiant polderį buvo įgyvendintas trečiasis buveinių tipų ar rūšių apsaugos būklės nustatymo subkriterijus – atkūrimo galimybė.

16.      2013 m. liepos 4 d. sprendimu Nyderlandai teritoriją „Haringvliet“ paskelbė pagal Buveinių direktyvą saugoma teritorija. Šį sprendimą Raad van State 2014 m. spalio 1 d. sprendimu(6) paskelbė negaliojančiu tiek, kiek į šią teritoriją nebuvo įtrauktas Leenheer polderis. Raad van State konstatavo, kad Leenheer polderis yra šios teritorijos dalis, kaip nustatyta BST sąraše. Todėl buvo neįvykdyta Buveinių direktyvos 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga šį polderį paskelbti pagal Buveinių direktyvą saugomos teritorijos dalimi.

17.      Vėliau Nyderlandų institucijos 2014 m. rugsėjo 30 d. raštu Komisijai pateikė teritorijos sumažinimą pagrindžiančią informaciją. Rašte buvo teigiama, kad šiuo metu Leenheer polderyje gamtos turtų nėra ir kad planų jame juos sukurti atsisakyta. Taip pat buvo nurodyta, kad kitose teritorijos vietose iš dalies įvykdytų vystomųjų priemonių pakanka teritorijos „Haringvliet“ „Natura 2000“ tikslams pasiekti. Dėl politinių, socialinių ir su biudžetu susijusių priežasčių buvo atsisakyta Leenheer polderio panaikinimo projekto. Taip pat buvo pranešta, kad prielaidą, jog atitinkami plotai galėtų būti reikšmingi buveinių tipų apsaugai ir atkūrimui, Nyderlandų institucijos dabar laiko moksline klaida.

18.      2014 m. spalio 24 d. Nyderlandų institucijoms adresuotame rašte Komisija taip pat nurodė mananti, kad remiantis 2014 m. rugsėjo 30 d. raštu pirminį siūlymą Leenheer polderį įtraukti į teritoriją „Haringvliet“ reikėtų laikyti moksline klaida.

19.      Vėliau Komisija priėmė 2014 m. gruodžio 3 d. Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2015/72, kuriuo patvirtinamas aštuntą kartą atnaujintas atlantinio biogeografinio regiono Bendrijos svarbos teritorijų sąrašas. Šiame sąraše teritorija „Haringvliet“ tebėra nurodyta, tačiau Leenheer polderis į ją nebeįtrauktas.

20.      2015 m. balandžio 28 d. sprendimu Nyderlandų kompetentingos institucijos teritoriją „Haringvliet“ paskelbė pagal Buveinių direktyvą saugoma teritorija. Leenheer polderis į ją vėl nebuvo įtrauktas. Dėl šio paskelbimo Vereniging Hoekschewaards Landschap padavė skundą Raad van State.

21.      Raad van State preziumuoja, kad nustatant teritoriją įgyvendinimo sprendimas įvykdytas, tačiau abejoja, ar Komisija pagrįstai pritarė teritorijos „Haringvliet“ sumažinimui neįtraukiant Leenheer polderio. Todėl ji Teisingumo Teismui pateikia šį prejudicinį klausimą:

„Ar galioja Įgyvendinimo sprendimas 2015/72, kiek jame į atlantinio biogeografinio regiono Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą įtraukta teritorija „Haringvliet“ (NL1000015), tačiau neįtrauktas Leenheer polderis?“

22.      Vereniging Hoekschewaards Landschap, Nyderlandų Karalystė ir Europos Komisija Teisingumo Teismui pateikė rašytines pastabas ir jas išdėstė 2017 m. gegužės 11 d. posėdyje.

IV.    Teisinis vertinimas

23.      Siekiant patikrinti, ar įgyvendinimo sprendimas galioja tiek, kiek Komisija jame nusprendė sumažinti BST „Haringvliet“ neįtraukdama Leenheer polderio, pirmiausia reikia apibūdinti teritorijos sumažinimo procedūrą ir sąlygas (apie tai – A dalyje), paskui – išnagrinėti priežastis, kuriomis remiasi Komisija (apie tai – B dalyje). Taip pat manau, kad tikslinga pateikti kelias pastabas dėl Komisijos sprendimo formos (apie tai – C dalyje). Galiausiai, siekiant išspręsti pagrindinėje byloje nagrinėjamą konfliktą, būtina paaiškinti, kokiomis sąlygomis teritoriją, tokią kaip Leenheer polderis, galima išbraukti iš BST sąrašo (apie tai – D dalyje).

A.      Teritorijos sumažinimo procedūra ir teisinis pagrindas

24.      Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad į BST sąrašą įtrauktos teritorijos statusas, nesant specialių nuostatų, turi būti panaikintas laikantis tos pačios procedūros kaip ir įtraukiant teritoriją į minėtą sąrašą(7). Ši procedūra turi būti taikoma ir sumažinant BST.

25.      Taigi pirmiausia pagal Buveinių direktyvos 4 straipsnio 1 dalį valstybė narė turi pateikti siūlymą, tuomet pagal Buveinių direktyvos 4 straipsnio 2 dalį Komisija dėl jo priima sprendimą.

26.      Iš Buveinių direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje pateiktų nuostatų dėl teritorijų, kurios galėtų būti įtrauktos į BST sąrašą, nustatymo procedūros matyti, kad valstybės narės, siūlydamos teritorijas, turi tam tikrą diskreciją, tačiau tai darydamos jos privalo laikytis direktyvoje nustatytų kriterijų(8).

27.      Pirmą kartą sudarant BST sąrašą tai reiškė, kad Komisija turėjo turėti išsamų teritorijų, kurios nacionaliniu lygmeniu turi didelę ekologinę reikšmę natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos tikslui, kaip tai suprantama pagal direktyvą, sąrašą(9). Tik taip įmanoma pasiekti Buveinių direktyvos 3 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytą tikslą palaikyti arba atkurti iki palankios apsaugos būklės šių natūralių buveinių tipus ir rūšių buveines jų natūraliame paplitimo areale, kuris gali apimti vienos ar kelių Sąjungos valstybių narių teritorijas. Kaip matyti iš direktyvos 1 straipsnio e ir i punktų, siejamų su 2 straipsnio 1 dalimi, vertinant natūralios buveinės arba rūšies apsaugos būklę reikia atsižvelgti į visą valstybių narių sudaromą Sąjungos teritoriją, kurioje taikoma SESV(10).

28.      Ši jurisprudencija turi turėti lemiamą reikšmę ir BST sumažinimui. Taigi valstybės narės siūlymas tam tikras teritorijas išbraukti iš sąrašo arba jas sumažinti turi būti grindžiamas įrodymu, kad atitinkami plotai nacionaliniu lygmeniu neturi didelės ekologinės reikšmės natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos tikslui, kaip tai suprantama pagal direktyvą. O Komisija siūlymą gali priimti ir įgyvendinti tik tuomet, kai padaro išvadą, jog šie plotai nereikalingi ir visos Sąjungos požiūriu.

B.      Komisijos sprendimo sumažinti teritoriją tyrimas materialinės teisės požiūriu

29.      Komisija Nyderlandų institucijoms adresuotuose raštuose savo sprendimą sumažinti BST „Haringvliet“ plotą neįtraukiant Leenheer polderio motyvuoja tuo, kad Nyderlandai, iš pradžių siūlydami BST, padarė mokslinę klaidą. Vis dėlto šie motyvai neįtikina.

1.      Dėl mokslinės klaidos

30.      Komisijos nuomone, galimybė dėl mokslinės klaidos BST sumažinti arba apskritai išbraukti iš BST sąrašo kyla iš Teisingumo Teismo sprendimo dėl paukščių saugomos teritorijos Prancūzijos Puatu regione. Šioje byloje Teisingumo Teismas sutiko su valstybės narės argumentu, kad tam tikri plotai BST buvo paskelbti per klaidą. Valstybė narė įrodė, kad prieš pat teritorijos nurodymą Komisijai, atlikus poveikio aplinkai vertinimą, buvo priimtas teigiamas sprendimas dėl kelio tiesimo projekto atitinkamuose plotuose(11).

31.      Iš to Komisija daro išvadą, kad plotų apsaugos statusas gali būti panaikinamas ir tuomet, kai pirminis sprendimas dėl apsaugos buvo grindžiamas prielaida, jog tuose plotuose esama pagal Buveinių direktyvą saugotinų rūšių buveinių tipų arba buveinių, tačiau iš tikrųjų nei jų buvo, nei jos per tą laiką išsivystė(12).

32.      Vis dėlto labiau įsigilinus matyti, kad sprendimas dėl paukščių apsaugos teritorijos Puatu nepatvirtina šių Komisijos išvadų. To sprendimo esmė buvo ne valstybės narės klaida nustatant teritoriją, o klaida bendraujant su Komisija, panaši į rašybos klaidą, kuria iškreipiama pareikšta valia. Komisija dėl kartografavimo klaidos klaidingai suprato valstybės narės ketinimus.

33.      Vis dėlto Komisijos nuomonė dėl mokslinių klaidų pasekmių iš esmės pagrįsta. Plotai, kuriuose, priešingai, negu iš pradžių manyta, nėra saugomų buveinių tipų arba rūšių, negali, kaip tikėtasi, prisidėti prie palankios apsaugos būklės sukūrimo. Vis dėlto šiuo atveju galima neatsakyti, kiek ši nuomonė ir Komisijos nurodytos konkrečios sąlygos galiausiai yra pagrįstos.

34.      Šiuo atveju tokios klaidos nematyti.

35.      Priešingai, Nyderlandai iš pat pradžių žinojo apie Leenheer polderio ypatybes ir vis tiek jį įtraukė į BST, nes planavo jame vystyti saugotinas buveines, veikiamas potvynių ir atoslūgių. Kaip nurodyta prašyme priimti prejudicinį sprendimą, Leenheer polderis ypač tinkamas tokiam vystymui, nes išardžius upės Spui vasarinį pylimą tą vietą ypač veiktų potvynių ir atoslūgių dinamika. Tokio vystymo galimybė tebėra, tačiau šiuo metu Nyderlandai šio plano atsisakė.

2.      Dėl prognozavimo klaidos

36.      Vis dėlto Komisija mano, jog klaida šiame procese yra ta, kad Nyderlandai iš pradžių darė prielaidą, jog planuojamos priemonės Leenheer polderyje yra būtinos tam, kad būtų pasiekta palanki tam tikrų buveinių tipų ir rūšių apsaugos būklė. Tačiau iš naujausių pokyčių paaiškėjo, kad šį tikslą galima pasiekti ir be nagrinėjamų priemonių.

37.      Šie argumentai manęs neįtikina, nes siūlymas sumažinti teritoriją, kaip argumentavo netgi Nyderlandai per teismo posėdį, grindžiamas kaip tik ne klaida.

38.      Nyderlandų institucijos 2014 m. rugsėjo 30 d. raštu Komisijai iš tikrųjų pranešė, kad prielaidą, jog Leenheer polderis galėtų būti reikšmingas buveinių tipų apsaugai ir atkūrimui, dabar laiko moksline klaida. Vis dėlto nesiginčijama, kad šie plotai ir toliau galėtų prisidėti prie saugotinų buveinių atkūrimo. Tvirtinimas, jog buvo padaryta mokslinė klaida, atrodo veikiau sietinas tik su aplinkybe, kad prieš tai 2014 m. rugsėjo 10 d. rašte Komisija atmetė BST „Haringvliet“ sumažinimo galimybę ir paprašė Nyderlandų institucijų paaiškinti, kodėl pirminis Leenheer polderio įtraukimas į BST sąrašą dabar laikomas moksline klaida.

39.      Tikrieji Nyderlandų institucijų motyvai yra tokie, kad planų Leenheer polderyje vykdyti atkūrimo priemones 2011 m. dėl politinių, socialinių ir su biudžetu susijusių priežasčių, atsižvelgiant į specialios saugomos teritorijos „Haringvliet“ apsaugos tikslus, buvo atsisakyta. Teritorijoje yra kitų pakankamų priemonių buveinėms atkurti ir padidinti. Toliau išvardijamos įvairios priemonės.

40.      Tai yra ne atkūrimo potencialo vertinimo klaida, o naujos vystymo tikslų krypties BST „Haringvliet“ nustatymas. Pritardama teritorijos sumažinimui Komisija į tai neatsižvelgė. Taigi ji visų pirma neįvertino, ar šiomis aplinkybėmis Leenheer polderis visos Sąjungos požiūriu nebereikalingas palankios apsaugos būklės tikslui pasiekti.

41.      Taigi Komisijos motyvais BST „Haringvliet“ sumažinimas nepateisinamas.

3.      Tarpinė išvada

42.      Taigi Raad van State abejonės dėl Komisijos sprendimo sumažinti BST „Haringvliet“ yra pagrįstos. Komisijos motyvais negalima pateisinti jos sprendimo sumažinti BST „Haringvliet“. Todėl įgyvendinimo sprendimas tiek, kiek juo sumažinta BST, yra neteisėtas ir turi būti paskelbtas negaliojančiu.

C.      Dėl įgyvendinimo sprendimo formalaus pobūdžio trūkumų

43.      Papildydama norėčiau pažymėti, jog įgyvendinimo sprendimas tiek, kiek jame pateiktas sprendimas sumažinti BST „Haringvliet“, yra neteisėtas ir dėl kitų priežasčių, būtent dėl to, kad juo pažeidžiamas teisinio saugumo principas ir, nežinant Komisijos ir Nyderlandų institucijų susirašinėjimo turinio, nebūtų aiškūs jo motyvai.

1.      Dėl teisinio saugumo principo

44.      Pagal teisinio saugumo principą reikalaujama, kad Sąjungos teisės aktu suinteresuotiesiems asmenims būtų suteikta galimybė aiškiai žinoti savo teises ir pareigas ir atitinkamai imtis veiksmų(13). Kadangi BST dydžio pakeitimas gali būti susijęs su žemės naudotojų, taip pat su trečiųjų šalių, visų pirma aplinkos apsaugos organizacijų(14), teisėmis ir pareigomis, jis turi būti pakankamai aiškiai suprantamas.

45.      Įgyvendinimo sprendimui jau savaime trūksta šio aiškumo. Jame nepateikta jokios aiškios nuorodos, netgi kodo, kad BST „Haringvliet“ buvo pakeista. Tik palyginus su pirmesne sąrašo versija matyti, kad teritorijos plotas dabar mažesnis. Tačiau negalima laikyti, jog reikia atlikti tokį palyginimą, nes atnaujintame sąraše nurodytos visos atlantinio biogeografinio regiono BST, t. y. keli tūkstančiai jų. Niekas nesiims tikrinti, ar nepasikeitė visų nurodytų teritorijų dydis.

46.      Taigi įgyvendinimo sprendimui tiek, kiek juo sumažinta BST „Haringvliet“ neįtraukiant Leenheer polderio, trūksta būtino aiškumo.

2.      Dėl pareigos motyvuoti

47.      Be to, pagal SESV 296 straipsnio antrą pastraipą Sąjungos teisės aktai turi būti motyvuojami. Motyvai turi aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti institucijos, kuri priėmė nagrinėjamą aktą, argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtos priemonės pagrindimą, o Teisingumo Teismas – vykdyti kontrolę. Vis dėlto nereikalaujama, kad motyvai atspindėtų visas reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes. Be to, pareigos motyvuoti laikymąsi reikia vertinti atsižvelgiant ne tik į akto formuluotę, bet ir į jo kontekstą bei į atitinkamą klausimą reguliuojančių teisės normų visumą(15). Todėl svarbios ne tik konstatuojamosios dalys, bet ir tolesnis nagrinėjamų priemonių kontekstas(16).

48.      Taigi nebūtina atitinkamame sprendime motyvuoti visų atlantinio biogeografinio regiono BST pakeitimų, jei aišku, kur nurodytos jų priežastys. Todėl iš esmės negalima reikšti priekaištų dėl pirminio Bendrijos sąrašo sudarymo motyvavimo, nes priežastys galiausiai turėjo paaiškėti iš atskirų teritorijų standartinių duomenų formų.

49.      Šioje byloje, deja, tenka konstatuoti, kad įgyvendinimo sprendime nėra net motyvų požymių, nes jame sunku įžvelgti sprendimą sumažinti BST „Haringvliet“. Taigi įgyvendinimo sprendimas neduoda jokio pagrindo nagrinėti kontekstą ir taip galbūt sužinoti apie pirmiau aptartą susirašinėjimą dėl teritorijos sumažinimo.

50.      Tai, kad šioje byloje Nyderlandai, kaip atitinkama valstybė narė, buvo informuoti, o Nyderlandų institucijos, kaip teigiama, apie procesą informavo daugelį suinteresuotųjų šalių, negali panaikinti motyvavimo trūkumo. Šiais atsitiktiniais veiksmais negali būti užtikrinama, kad apie priežastis galėjo sužinoti visos suinteresuotosios šalys.

D.      Dėl BST sumažinimo neįtraukiant potencialių atkūrimo priemonių plotų

51.      Vis dėlto iš pirmesnių argumentų nematyti, kad šios bylos aplinkybėmis visai nebūtų įmanoma sumažinti BST. Teisingumo Teismo iki šiol pripažintais atvejais, būtent su teritorijos nustatymu susijusia bendravimo klaida(17) arba neišvengiamu teritorijos blogėjimu(18), remtis negalima. Komisijos argumentai dėl mokslinės klaidos nustatant teritorijos ypatybes taip pat nepagrįsti. Tačiau šiuo – veikiau netipišku – atveju kyla būtinybė pripažinti dar vieną teritorijos sumažinimo galimybę.

1.      Dėl pareigos saugoti potencialius atkūrimo priemonių plotus

52.      Atskaitos taškas turi būti pirminė Leenheer polderio įtraukimo į BST „Haringvliet“ priežastis. Ji buvo ne esamų saugotinų buveinių tipų arba rūšių išteklių apsauga, o šių plotų potencialas juose vystyti tokius išteklius.

a)      Pareiga imtis atkūrimo priemonių

53.      Pareigą siūlyti tokius „potencialius atkūrimo priemonių plotus“ paskelbti BST Buveinių direktyvos 4 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje ir III priede (1 etapas) galima įžvelgti nebent netiesiogiai. Pagal 4 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį valstybės narės turi nurodyti, kokių saugotinų buveinių tipų ir rūšių aptinkama siūlomoje teritorijoje. Šią nuostatą galima suprasti taip, kad tik iš tikrųjų esamais ištekliais galima pateisinti siūlymą dėl teritorijos. Vis dėlto III priede (1 etapas) numatyta atliekant teritorijų vertinimą atsižvelgti ir į išteklių atkūrimo galimybę. Be to, pagal 4 straipsnio 4 dalį reikalaujama BST paskelbiant specialia saugoma teritorija nustatyti prioritetus pagal teritorijos svarbą, visų pirma buveinių tipų ir rūšių atkūrimui.

54.      Tai, kad nustatant BST atsižvelgiama į potencialius atkūrimo priemonių plotus, atitinka Buveinių direktyvos 2 straipsnio 2 dalyje ir 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą tikslą atkurti palankią Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros rūšių apsaugos būklę. Jei palankiai apsaugos būklei užtikrinti nepakanka esamų buveinių tipų arba rūšių išteklių, atitinkami ištekliai turi būti atkurti.

b)      Dėl apsaugos būklės reikšmės

55.      Vis dėlto tai nereiškia, kad visi potencialūs atkūrimo priemonių plotai, susiję su saugomų buveinių tipais arba rūšimis, turi būti siūlomi paskelbti BST ir įtraukiami į Bendrijos sąrašą.

56.      Bet lemiamas kriterijus sprendžiant, ar toks plotas turi būti išnaudojamas, yra tam tikrų buveinių tipų arba rūšių apsaugos būklė. Remiantis Buveinių direktyvos 1 straipsnio e ir i punktuose pateiktomis apibrėžtimis, palanki apsaugos būklė iš esmės yra tuomet, kai galimi ištekliai ilguoju laikotarpiu yra bent stabilūs.

57.      Kol apsaugos būklė yra palanki ir jei ji jau palanki, taigi atitinkami ištekliai ilguoju laikotarpiu stabilūs arba netgi jų gausėja, nėra pareigos imtis atkūrimo priemonių arba potencialius atkūrimo priemonių plotus įtraukti į siūlymus dėl teritorijų. O jei nepalanki apsaugos būklė gali būti pagerinta tik išnaudojant atkūrimo potencialą, vargu ar būtų galima pateisinti atsisakymą imtis atitinkamų priemonių ir atitinkamus plotus įtraukti į sąrašą.

58.      Vis dėlto padėtis dažnai nebus tokia aiški. Tarp mokslinio netikrumo dėl buveinių tipų arba rūšių apsaugos būklės ir atkūrimo priemonių veiksmingumo yra daug erdvės sudėtingiems prognozėmis pagrįstais sprendimams. Jei yra kelios išteklių atkūrimo galimybės, tai dažnai turėtų būti taikoma ir iš esmės nacionalinių institucijų diskrecija jas pasirenkant. Todėl atrodo veikiau neįtikima, kad praktikoje reikėtų imtis konkrečių atkūrimo priemonių. Iš principo taip pat galima ilgainiui keisti buveinių tipų ir rūšių atkūrimo strategiją.

c)      Dėl apsaugos būklės vertinimo lygmens

59.      Per šią procedūrą visų pirma buvo svarstoma, ar palanki apsaugos būklė turi būti užtikrinama Sąjungos, valstybės narės ar atitinkamos teritorijos lygmeniu. Iš Buveinių direktyvos 1 straipsnio e ir i punktuose pateiktų apibrėžčių ir 2 straipsnio matyti, kad direktyvoje orientuojamasi į visos Sąjungos lygmeniu palankią apsaugos būklę. Galiausiai tai turi būti pagrindinis Komisijos sprendimo kriterijus.

60.      Valstybė narė, priešingai, paprastai negali galutinai įvertinti padėties visos Sąjungos lygmeniu(19). Teikdama pasiūlymą sumažinti teritoriją ji visų pirma turi ištirti, ar neįtraukiami plotai nacionaliniu lygmeniu turi didelę ekologinę reikšmę natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos tikslui, kaip tai suprantama pagal direktyvą. Dar gali būti tikslinga atsižvelgti į galbūt turimas Sąjungos lygmens žinias, jei iš jų jau matyti, kad bet kuriuo atveju Sąjungos požiūriu šių plotų atsisakyti negalima.

61.      Buveinių tipų ir rūšių apsaugos būklė tam tikrose teritorijose gali būti taip pat labai svarbi tuomet, kai ji ten nepalanki. Šiuo atveju atsisakant atkūrimo priemonių, kuriomis būtų galima pagerinti apsaugos būklę, būtų galima pažeisti Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą ją bloginti(20). Tektų nuogąstauti, kad atitinkamų buveinių tipų arba rūšių būklė teritorijoje nesiimant atkūrimo priemonių blogės. Į tai visų pirma būtina atsižvelgti vertinant teritorijos sumažinimą.

62.      Vis dėlto taip pat kalbant apie atskiras teritorijas net ir esant nepalankiai apsaugos būklei nebūtina išnaudoti ir su teritorija susieti bet kokį potencialą. Paprastai kaip tik didelėse teritorijose, tokiose kaip BST „Haringvliet“, turėtų būti galimos skirtingos atkūrimo priemonės, taigi valstybės narės ir iš principo Komisija turi turėti diskreciją.

63.      Galiausiai papildomai reikia pažymėti, kad bent jau kalbant apie teritorijos sumažinimą dėl tam tikrų plotų reikšmės palankios apsaugos būklės užtikrinimui nebuvimo Nyderlandų institucijų nurodytos politinės, socialinės ir su biudžetu susijusios priežastys negali turėti jokios reikšmės(21). Tokios priežastys gali būti reikšmingos daugių daugiausia tuomet, kai pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 4 dalį BST turi būti sumažinama tam, kad būtų galima įgyvendinti tam tikrus planus arba projektus. Tačiau tokiu atveju turėtų būti nurodomi konkretūs projektai arba planai ir atsižvelgiama į visas kitas šioje nuostatoje nurodytas sąlygas.

2.      Dėl kontrolės kriterijaus mažinant teritoriją

64.      Sąjungos teismų vykdomai sprendimo sumažinti BST kontrolei yra labai svarbi šiuo požiūriu turima diskrecija.

65.      Tiek valstybės narės siūlymas, tiek Komisijos sprendimas paprastai būna labai sudėtingas faktiniu ir moksliniu aspektais.

66.      Kai Sąjungos institucijos turi priimti tokius sprendimus, paprastai joms turi būti suteikiama plati diskrecija(22). Šioje byloje tai pasakytina apie Komisijos sprendimą.

67.      Vis dėlto naudojimuisi šia diskrecija neturėtų būti netaikoma teisminė kontrolė. Vykdydamas tokią kontrolę Sąjungos teismas turi patikrinti, ar buvo laikomasi procedūros taisyklių, ar Komisijos nustatytos faktinės aplinkybės buvo tikslios, ar vertinant šias aplinkybes nebuvo padaryta akivaizdi klaida ir ar nepiktnaudžiauta diskrecija. Visų pirma tuomet, kai šalis remiasi tuo, kad kompetentinga institucija padarė akivaizdžią klaidą naudodamasi diskrecija, Sąjungos teismas turi patikrinti, ar ši institucija rūpestingai ir nešališkai išnagrinėjo visas svarbias konkretaus atvejo aplinkybes, kuriomis grindžiamos išvados(23).

68.      Tiriant visas svarbias aplinkybes reikia atsižvelgti į tai, jog valstybės narės siūlymas į sąrašą įtraukti potencialius plotus, tinkamus buveinių tipų ir (arba) rūšių ištekliams atkurti, ir Komisijos sprendimas pritarti šiam siūlymui grindžiami prezumpcija, kad šie plotai ir atkūrimo priemonės reikalingi palankiai atitinkamų buveinių tipų ir rūšių apsaugos būklei.

69.      Taigi valstybė narė, siūlydama sumažinti teritoriją neįtraukiant tokių plotų, turi paneigti atkūrimo priemonių būtinybės prezumpciją. Tam nepakaktų vien tvirtinimo, koks pateiktas Nyderlandų kompetentingų institucijų informacijoje, kuria rėmėsi Komisija, priimdama sprendimą sumažinti teritoriją. Priešingai, valstybė narė turi nuosekliai ir remdamasi patikimais moksliniais duomenimis paaiškinti, kodėl ji mano, jog gera apsaugos būklė gali būti užtikrinama arba ateityje pasiekiama ir be šių plotų ir atitinkamų priemonių.

70.      Visų pirma, kol dar neaišku, kad atitinkamų buveinių tipų ir rūšių tam tikroje BST apsaugos būklė palanki, pasirinkimo diskrecija, susijusi su atkūrimo potencialo BST apsauga, gali būti visai netaikoma. Šiuo atveju valstybė narė dėl Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo bloginti apsaugos būklę paprastai dar negali paneigti plotų, į BST įtrauktų dėl jų atkūrimo potencialo, ekologinės reikšmės natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos tikslui. Neatmestina tai, jog jie dar bus reikalingi paaiškėjus, kad kitų atkūrimo priemonių nepakanka. Todėl šiuo momentu jų apsaugos statusas dar negali būti panaikintas.

71.      Komisija gali pritarti valstybės narės siūlymui sumažinti teritoriją tik tuomet, kai valstybė narė, remdamasi pakankamomis, moksliškai pagrįstomis žiniomis ją įtikina, kad atitinkami plotai nacionaliniu lygmeniu neturi didelės reikšmės natūralių buveinių ir rūšių apsaugos tikslui, ir visos Sąjungos požiūriu nėra argumentų, prieštaraujančių teritorijos sumažinimui neįtraukiant šių plotų.

3.      Tarpinė išvada

72.      Apibendrinant reikia pažymėti, jog Komisija pagal Buveinių direktyvos 4 straipsnį kompetentingos valstybės narės siūlymu gali sumažinti BST, jei atitinkami plotai į BST buvo įtraukti tik atsižvelgiant į būsimas buveinių tipų ir (arba) rūšių išteklių atkūrimo priemones ir valstybė narė pateikia informaciją, iš kurios Komisija gali konstatuoti, jog priemonės šiuose plotuose nereikalingos tam, kad būtų užtikrinta palanki atitinkamų buveinių tipų ir (arba) rūšių apsaugos būklė.

V.      Išvada

73.      Taigi siūlau Teisingumo Teismui į prašymą priimti prejudicinį sprendimą atsakyti taip:

1.      2014 m. gruodžio 3 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/72, kuriuo patvirtinamas aštuntą kartą atnaujintas atlantinio biogeografinio regiono Bendrijos svarbos teritorijų sąrašas, negalioja tiek, kiek į teritoriją „Haringvliet“ (NL1000015) nebeįtrauktas Leenheer polderis.

2.      Komisija pagal Direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos 4 straipsnį kompetentingos valstybės narės siūlymu gali sumažinti Bendrijos svarbos teritoriją, jei atitinkami plotai į ją buvo įtraukti tik atsižvelgiant į būsimas buveinių tipų ir (arba) rūšių išteklių atkūrimo priemones ir valstybė narė pateikia informaciją, iš kurios Komisija gali konstatuoti, jog priemonės šiuose plotuose nereikalingos tam, kad būtų užtikrinta palanki atitinkamų buveinių tipų ir (arba) rūšių apsaugos būklė.


1      Originalo kalba: vokiečių.


2      1992 m. gegužės 21 d. Direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 102, ir klaidų ištaisymas OL L 81, 2015 3 26, p. 5).


3      2004 m. gruodžio 7 d. Komisijos sprendimas, pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB patvirtinantis Atlanto biogeografinio regiono Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą (OL L 387, 2004, p. 1).


4      Paskutinį kartą – 2016 m. gruodžio 9 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2016/2335, kuriuo patvirtinamas dešimtą kartą atnaujintas atlantinio biogeografinio regiono Bendrijos svarbos teritorijų sąrašas (OL L 353, 2016, p. 533).


5      2014 m. gruodžio 3 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo patvirtinamas aštuntą kartą atnaujintas atlantinio biogeografinio regiono Bendrijos svarbos teritorijų sąrašas (OL L 18, 2015, p. 385).


6      ECLI:NL:RVS:2014:3543.


7      2014 m. balandžio 3 d. Sprendimas Cascina Tre Pini (C‑301/12, EU:C:2014:214, 26 punktas).


8      2001 m. rugsėjo 11 d. sprendimai Komisija / Airija (C‑67/99, EU:C:2001:432, 33 punktas), Komisija / Vokietija (C‑71/99, EU:C:2001:433, 26 punktas) ir Komisija / Prancūzija (C‑220/99, EU:C:2001:434, 30 punktas) ir 2014 m. balandžio 3 d. Sprendimas Cascina Tre Pini (C‑301/12, EU:C:2014:214, 27 punktas).


9      2000 m. lapkričio 7 d. Sprendimas First Corporate Shipping (C‑371/98, EU:C:2000:600, 22 punktas) ir 2001 m. rugsėjo 11 d. sprendimai Komisija / Airija (C‑67/99, EU:C:2001:432, 34 punktas), Komisija / Vokietija (C‑71/99, EU:C:2001:433, 27 punktas) ir Komisija /Prancūzija (C‑220/99, EU:C:2001:434, 31 punktas).


10      2000 m. lapkričio 7 d. Sprendimas First Corporate Shipping (C‑371/98, EU:C:2000:600, 23 punktas) ir 2001 m. rugsėjo 11 d. sprendimai Komisija / Airija (C‑67/99, EU:C:2001:432, 35 punktas), Komisija / Vokietija (C‑71/99, EU:C:2001:433, 28 punktas) ir Komisija /Prancūzija (C‑220/99, EU:C:2001:434, 32 punktas).


11      1999 m. lapkričio 25 d. Sprendimas Komisija / Prancūzija (Puatu) (C‑96/98, EU:C:1999:580, 54 punktas).


12      Žr. 2005 m. birželio 21 d. dokumentą „Note to the Members of the Habitats Committee“ („Pranešimas Buveinių komiteto nariams“), kuris yra Komisijos pastabų 4 priedas (prieinamas adresu: http://www.eea.europa.eu/themes/biodiversity/document-library/natura-2000/reporting-guidelines-for-natura-2000/reference-documents-relevant-for-the/habcomm2005-updating-of-the-natura).


13      2007 m. birželio 21 d. Sprendimas ROMprojecten (C‑158/06, EU:C:2007:370, 25 punktas) ir 2009 m. kovo 10 d. Sprendimas Heinrich (C‑345/06, EU:C:2009:140, 44 punktas).


14      Žr. 2000 m. gruodžio 7 d. Sprendimą Komisija / Prancūzija (C‑374/98, EU:C:2000:670, 54 punktas), 2004 m. rugsėjo 7 d. Sprendimą Waddenvereniging irVogelbeschermingsvereniging (C‑127/02, EU:C:2004:482, 66 ir 69 punktai) ir 2016 m. lapkričio 8 d. Sprendimą Lesoochranárske zoskupenie VLK (C‑243/15, EU:C:2016:838, visų pirma 44 punktas).


15      Žr., pavyzdžiui, 2013 m. lapkričio 19 d. Sprendimą Komisija / Taryba (C‑63/12, EU:C:2013:752, 98 ir 99 punktai) ir 2015 m. birželio 16 d. Sprendimą Gauweiler ir kt. (C‑62/14, EU:C:2015:400, 70 punktas).


16      Žr. 2015 m. birželio 16 d. Sprendimą Gauweiler ir kt. (C‑62/14, EU:C:2015:400, 71 punktas).


17      1999 m. lapkričio 25 d. Sprendimas Komisija / Prancūzija (Puatu) (C‑96/98, EU:C:1999:580, 52–55 punktai).


18      2014 m. balandžio 3 d. Sprendimas Cascina Tre Pini (C‑301/12, EU:C:2014:214, 27, 30 ir 32–34 punktai).


19      2000 m. lapkričio 7 d. Sprendimas First Corporate Shipping (C‑371/98, EU:C:2000:600, 23 punktas).


20      Šiuo klausimu žr. 2005 m. spalio 20 d. Sprendimą Komisija / Jungtinė Karalystė (Gibraltaras, C‑6/04, EU:C:2005:626, 34 punktas).


21      2000 m. lapkričio 7 d. Sprendimas First Corporate Shipping (C‑371/98, EU:C:2000:600, 23 ir 24 punktai).


22      2004 m. rugsėjo 9 d. Sprendimas Ispanija / Komisija (C‑304/01, EU:C:2004:495, 23 punktas), 2007 m. liepos 18 d. Sprendimas Industrias Químicas del Vallés / Komisija (C‑326/05 P, EU:C:2007:443, 75 punktas), 2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimas Gowan Comércio Internacional e Serviços (C‑77/09, EU:C:2010:803, 82 punktas), 2012 m. gruodžio 19 d. Sprendimas Brookfield New Zealand ir Elaris / CPVO ir Schniga (C‑534/10 P, EU:C:2012:813, 50 punktas), 2015 m. birželio 16 d. Sprendimas Gauweiler ir kt. (C‑62/14, EU:C:2015:400, 68 punktas) ir 2016 m. rugsėjo 8 d. Sprendimas Borealis ir kt. (C‑180/15, EU:C:2016:647, 45 punktas).


23      2007 m. liepos 18 d. Sprendimas Industrias Químicas del Vallés / Komisija (C‑326/05 P, EU:C:2007:443, 76 ir 77 punktai), 2008 m. lapkričio 6 d. Sprendimas Nyderlandai / Komisija (C‑405/07 P, EU:C:2008:613, 55 ir 56 punktai) ir 2015 m. liepos 9 d. Sprendimas Vokietija /Komisija (C‑360/14 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2015:457, 37 punktas).