Language of document :

2020 m. balandžio 28 d. Landgericht Ravensburg (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje JL / BMW Bank GmbH, DT / Volkswagen Bank GmbH

(Byla C-187/20)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Landgericht Ravensburg

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: JL, DT

Atsakovės: BMW Bank GmbH, Volkswagen Bank GmbH

Prejudiciniai klausimai

1.    Ar Direktyvos 2008/48/EB1 10 straipsnio 2 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad nurodant kredito rūšį, prireikus, taip pat reikia nurodyti, kad tai yra susietojo kredito sutartis ir (arba) kad tai yra terminuota kredito sutartis?

2.    Ar Direktyvos 2008/48 10 straipsnio 2 dalies d punktas turi būti aiškinamas taip, kad nurodant lėšų išmokėjimą reglamentuojančias sąlygas susietojo kredito sutarčių perkamam daiktui finansuoti atveju, kai kredito suma išmokama pardavėjui, privaloma nurodyti, kad kredito gavėjas atleidžiamas nuo prievolės sumokėti tokio dydžio pirkimo kainą, kokia buvo sumokėta pardavėjui, ir kad pardavėjas, kai sumokama visa pirkimo kaina, privalo perduoti kredito gavėjui nusipirktą daiktą?

3.    Ar Direktyvos 2008/48 10 straipsnio 2 dalies l punktas turi būti aiškinamas taip, kad:

a)    turi būti nurodyta sudarant kredito sutartį galiojanti, absoliučiu skaičiumi išreikšta palūkanų už pavėluotus mokėjimus norma ar bent galiojanti orientacinė palūkanų norma (šiuo atveju bazinė palūkanų norma pagal BGB [Bürgerliches Gesetzbuch (Civilinis kodeksas]) 247 straipsnį), kuria remiantis pridėjus tam tikrą priedą (šiuo atveju penkis procentinius punktus pagal BGB 288 straipsnio 1 dalies antrą sakinį) apskaičiuojama galiojanti palūkanų už pavėluotus mokėjimus norma, išreikšta absoliučiu skaičiumi?

b)    turi būti konkrečiai paaiškintas palūkanų už pavėluotus mokėjimus normos tikslinimo mechanizmas ar bent daroma nuoroda į nacionalinės teisės normas, kuriose reglamentuojamas palūkanų už pavėluotus mokėjimus normos tikslinimas (BGB 247 straipsnis ir 288 straipsnio 1 dalies antras sakinys)?

4.    a)    Ar Direktyvos 2008/48 10 straipsnio 2 dalies r punktas turi būti aiškinamas taip, kad kredito sutartyje būtina nurodyti konkretų, vartotojui suprantamą išankstinio paskolos grąžinimo atveju mokėtinos išankstinio grąžinimo kompensacijos apskaičiavimo metodą, kad vartotojas galėtų bent apytikriai apskaičiuoti kompensacijos, kurią privalės sumokėti nutraukdamas sutartį anksčiau nustatyto termino, dydį?

b)    (jeigu į šio klausimo a dalį būtų atsakyta teigiamai):

Ar Direktyvos 2008/48 10 straipsnio 2 dalies r punktui ir 14 straipsnio 1 dalies antram sakiniui prieštarauja nacionalinės teisės norma, kurioje nustatyta, kad, nepateikus visos informacijos, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2008/48 10 straipsnio 2 dalies r punktą, sutarties atsisakymo laikotarpis vis vien prasideda nuo sutarties sudarymo momento, o kredito davėjas tik netenka teisės į kompensaciją kredito išankstinio grąžinimo atveju?

5.    Ar Direktyvos 2008/48 10 straipsnio 2 dalies s punktas turi būti aiškinamas taip, kad:

a)    kredito sutartyje taip pat turi būti nurodomos nacionalinėje teisėje reglamentuojamos kredito sutarties šalių teisės nutraukti sutartį, visų pirma paskolos gavėjo teisė nutraukti sutartį dėl svarbios priežasties pagal BGB 314 straipsnį terminuotų paskolos sutarčių atveju, ir kad straipsnis, kuriame reglamentuojama ši teisė nutraukti sutartį, privalo būti aiškiai nurodytas?

b)    (jeigu į šio klausimo a dalį būtų atsakyta neigiamai):

jam neprieštarauja nacionalinės teisės norma, kurioje nustatyta, kad, kaip privaloma informacija pagal Direktyvos 2008/48/EB 10 straipsnio 2 dalies s punktą, turi būti nurodyta ir nacionalinėje teisėje numatyta specialioji teisė nutraukti sutartį?

c)    visais kredito sutarties šalių teisės nutraukti sutartį atvejais kredito sutartyje turi būti nurodyti teisės nutraukti sutartį įgyvendinimui taikomi reikalavimai – išankstinio pranešimo laikotarpis ir pranešimo forma?

6.    Ar Direktyvos 2008/48 10 straipsnio 2 dalies t punktas turi būti aiškinamas taip, kad kredito sutartyje turi būti nurodomos pagrindinės formaliosios naudojimosi neteisminiu apskundimo ir (arba) teisių gynimo mechanizmu sąlygos? Ar, jeigu šiuo atžvilgiu daroma nuoroda į internete pasiekiamą naudojimosi neteisminiu apskundimo ir (arba) teisių gynimo mechanizmu tvarką, to nepakanka?

7.    Ar vartojimo kredito sutarties atveju kredito davėjas neturi galimybės reikšti prieštaravimo remdamasis tuo, kad vartotojas neteko Direktyvos 2008/48 14 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje numatytos teisės atsisakyti sutarties, kai:

a)    Direktyvos 2008/48 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta privaloma informacija nebuvo nei nustatyta tvarka pateikta kredito sutartyje, nei buvo nustatyta tvarka suteikta vėliau ir todėl Direktyvos 2008/48 14 straipsnio 1 dalyje numatytas sutarties atsisakymo laikotarpis neprasidėjo?

b)    (jeigu į šio klausimo a dalį būtų atsakyta neigiamai):

teisės netekimas iš esmės grindžiamas nuo sutarties sudarymo praėjusiu laikotarpiu ir (arba) visišku abipusiu sutarties įvykdymu, ir (arba) kredito davėjo disponavimu jam grąžinta paskolos suma arba kredito garantijų grąžinimu, ir (arba) (su kredito sutartimi susietos pirkimo-pardavimo sutarties atveju) tuo, kad vartotojas naudojosi finansuotu turtu arba jį pardavė, tačiau vartotojas reikšmingu laikotarpiu ir reikšmingų aplinkybių susidarymo momentu ne dėl savo kaltės nieko nežinojo apie tebeturimą teisę atsisakyti sutarties, o kredito davėjas negalėjo preziumuoti, kad vartotojas apie ją žino?

8.    Ar vartojimo kredito sutarties atveju kredito davėjas neturi galimybės reikšti prieštaravimo remdamasis tuo, kad vartotojas piktnaudžiauja Direktyvos 2008/48 14 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje numatyta teise atsisakyti sutarties, kai:

a)    Direktyvos 2008/48 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta privaloma informacija nebuvo nei nustatyta tvarka pateikta kredito sutartyje, nei buvo nustatyta tvarka suteikta vėliau ir todėl Direktyvos 2008/48 14 straipsnio 1 dalyje numatytas sutarties atsisakymo laikotarpis neprasidėjo?

b)    (jeigu į šio klausimo a dalį būtų atsakyta neigiamai):

teisės netekimas iš esmės grindžiamas nuo sutarties sudarymo praėjusiu laikotarpiu ir (arba) visišku abipusiu sutarties įvykdymu, ir (arba) kredito davėjo disponavimu jam grąžinta paskolos suma arba kredito garantijų grąžinimu, ir (arba) (su kredito sutartimi susietos pirkimo-pardavimo sutarties atveju) tuo, kad vartotojas naudojosi finansuotu turtu arba jį pardavė, tačiau vartotojas reikšmingu laikotarpiu ir reikšmingų aplinkybių susidarymo momentu ne dėl savo kaltės nieko nežinojo apie tebeturimą teisę atsisakyti sutarties, o kredito davėjas negalėjo preziumuoti, kad vartotojas apie ją žino?

____________

1 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008, p. 66).