TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2011 m. vasario 15 d.
Byla F‑76/09
AH
prieš
Europos Komisiją
„Viešoji tarnyba – Socialinė apsauga – Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 ir 76a straipsniai – Bendrosios įgyvendinimo nuostatos – Priklausomybės būsena – Sutuoktinis, likęs į pensiją išėjusio pareigūno našliu – Prašymo padengti visas slaugos išlaidas ir skirti finansinę pagalbą atmetimas – Pavėluotas ieškinys – Nepriimtinumas“
Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo AH prašo panaikinti 2009 m. birželio 22 d. Komisijos paskyrimų tarnybos vardu priimtą sprendimą atmesti ieškovės prašymą kompensuoti slaugos namuose patirtas išlaidas.
Sprendimas: Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną. AH padengia visas bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai
(Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio 3 dalis ir I priedo 7 straipsnio 1 ir 3 dalys; Tarnautojų teismo procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalies e punktas)
2. Pareigūnai – Ieškinys – Išankstinis administracinis skundas – Terminai – Imperatyvus pobūdis
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)
3. Pareigūnai – Ieškinys – Išankstinis administracinis skundas – Sąvoka
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis)
1. Pagal Tarnautojų teismo procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalies e punktą ieškinyje turi būti nurodyti pagrindai ir faktiniai bei teisiniai argumentai, kuriais remiamasi. Šie duomenys turi būti pakankamai aiškūs ir tikslūs, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Tarnautojų teismas prireikus be papildomos informacijos priimti sprendimą dėl ieškinio. Siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir tinkamą teisingumo vykdymą, tam, kad ieškinys būtų priimtinas, būtina, kad pagrindinės faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis jis pagrįstas, nuosekliai ir suprantamai išplauktų iš paties ieškinio teksto.
Tai juo labiau būtina dėl to, kad pagal Teisingumo Teismo statuto I priedo 7 straipsnio 3 dalį proceso Tarnautojų teisme rašytinę dalį iš principo sudaro tik vienas pasikeitimas pareiškimais, nebent Tarnautojų teismas nuspręstų kitaip.
Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio trečioje pastraipoje, kuri procesui Tarnautojų teisme taikoma pagal šio statuto I priedo 7 straipsnio 1 dalį, numatyta, jog kitoms šalims nei valstybės narės, Sąjungos institucijos, valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalys, ir tame susitarime nurodyta ELPA priežiūros institucija turi atstovauti advokatas. Jo, kaip teisinės profesijos atstovo, pagrindinis vaidmuo yra būtent pagrįsti ieškinio reikalavimus pakankamai suprantamais ir nuosekliais teisiniais argumentais, ypač atsižvelgiant į tai, kad Tarnautojų teisme rašytinę proceso dalį iš esmės sudaro tik vienas pasikeitimas pareiškimais.
Kadangi ieškinyje nepateiktas joks ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrindas ir net nenurodyta jokia Pareigūnų tarnybos nuostatų norma, kuria jis grindžiamas, jis akivaizdžiai neatitinka minimalių aiškumo ir tikslumo sąlygų, užtikrinančių, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Tarnautojų teismas – priimti sprendimą dėl šio reikalavimo.
(žr. 29–33 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1993 m. balandžio 28 d. Nutarties De Hoe prieš Komisiją, T‑85/92, 20 punktas; 1999 m. gegužės 21 d. Nutarties Asia Motor France ir kt. prieš Komisiją, T‑154/98, 42 punktas; 1999 m. birželio 15 d. Sprendimo Ismeri Europa prieš Audito Rūmus, T‑277/97, 29 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. birželio 26 d. Nutarties Nijs prieš Audito Rūmus, F‑1/08, 25 punktas.
2. Trijų mėnesių terminas skundui dėl asmens nenaudai priimto akto pateikti ir trijų mėnesių terminas ieškiniui dėl eksplicitinio ar implicitinio sprendimo, kuriuo atmestas skundas, pateikti, numatyti Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose, yra imperatyvūs ir šalys bei teismas turi jų laikytis, nes jie nustatyti siekiant užtikrinti teisinių situacijų aiškumą ir saugumą. Šie terminai turi būti laikomi taikytinais ginčijant bet kokį aktą, kuriam taikoma Sąjungos teismo kontrolė, nesvarbu, koks yra jo pobūdis.
(žr. 35 punktą)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1987 m. vasario 4 d. Sprendimo Cladakis prieš Komisiją, 276/85, 11 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1991 m. spalio 17 d. Sprendimo Offermann prieš Parlamentą, T‑129/89, 31 ir 34 punktai; 2006 m. kovo 8 d. Sprendimo Lantzoni prieš Teisingumo Teismą, T‑289/04, 40 ir 41 punktai.