Language of document : ECLI:EU:F:2007:162

TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2007 m. rugsėjo 19 d.

Byla F‑43/06

Tuomo Talvela

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Vertinimas – Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita – 2004 m. vertinimo procedūra – Teisė į gynybą – Pareiga motyvuoti ataskaitą – Administracinis tyrimas“

Dalykas: Ieškinys, pareikštas pagal EB 236 straipsnį ir AE 152 straipsnį, kuriuo T. Talvela prašo, pirma, panaikinti tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitą už 2004 m. sausio 1 d.–2004 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, implicitinį sprendimą, kuriuo atmetamas jo prašymas pradėti administracinį tyrimą, visus vėlesnius ir (arba) susijusius su šiuo sprendimu aktus bei sprendimą atmesti jo ikiteisminį skundą ir, antra, atlyginti žalą.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Vertinimas – Teisės į gynybą užtikrinimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnio pirma ir antra pastraipos bei 43 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Vertinimas – Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita – Pareiga atlikti vertinimą už nagrinėjamą laikotarpį

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Vertinimas ‑ Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita – Už ankstesnį vertinimą blogesnis vertinimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)

1.      Pagrindinio teisės į gynybą užtikrinimo principo Europos Bendrijų personalo vertinimo srityje negalima aiškinti taip, kad jis nustato išankstinio pranešimo pareigą prieš pradedant procedūrą, kuri užbaigiama tokiu vertinimu. Šio konstatavimo nekeičia Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnio pirma ir antra pastraipos, pagal kurias remtis visomis su pareigūnu susijusiomis ataskaitomis apie jo sugebėjimus, naudingumą ir elgesį galima tik kai jie suinteresuotajam asmeniui perduodami prieš juos suklasifikuojant jo asmens byloje. Iš tikrųjų šios nuostatos, kurių tikslas – užtikrinti pareigūno teisę į gynybą, yra susijusios su jau esamais dokumentais. Jomis draudžiama vertinimo procedūroje vertinamo pareigūno atžvilgiu remtis tokiais dokumentais, jeigu jie jam nebuvo perduoti prieš juos suklasifikuojant jo asmens byloje. Tačiau jos nenustato reikalavimo iš anksto pateikti dokumentų, formaliai patvirtinančių visą suinteresuotajam pareigūnui pareikštą kritiką.

Taigi vertintojas nepažeidė teisės į gynybą užtikrinimo principo ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnio, vertinimo ataskaitoje nurodydamas vertinamam pareigūnui nepalankius faktus, apie kuriuos suinteresuotasis asmuo formaliai raštu nebuvo informuotas per vertinimo laikotarpį, ir kurie nenurodyti jokiame jo asmens byloje esančiame dokumente.

(žr. 57–59 ir 61 punktus)

Nuoroda:

2005 m. liepos 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo De Bry prieš Komisiją, T‑157/04, Rink. VT p. I‑A‑199 ir II‑901, 39–41 punktai ir nurodyta teismų praktika.

2.      Rengiant tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitą įvertinamas pareigūno naudingumas, gebėjimai ir elgesys tarnyboje nagrinėjamu laikotarpiu. Taigi vertinimas turi apimti su šiuo laikotarpiu susijusius faktus. Tačiau jeigu yra jau iki nagrinėjamo laikotarpio buvusių ir išlikusių problemų, paprastas jų priminimas neįrodo, kad vertinimas nebuvo atliktas remiantis pareigūno naudingumu, gebėjimais ir elgesiu tarnyboje nagrinėjamu laikotarpiu.

Be to, net jeigu rengiant tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitą remiamasi pareigūno vertinimu per nagrinėjamą laikotarpį, nėra netinkama tai, kad minėtos ataskaitos komentaruose gali būti pateikiamos nuorodos į ankstesnį laikotarpį, jeigu tai yra naudinga vertinant, kaip pasikeitė pareigūno naudingumas, gebėjimai arba elgesys tarnyboje nagrinėjamu laikotarpiu, palyginti su minėtu ankstesniu laikotarpiu. Šiuo atžvilgiu ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vertinimo ataskaitos, kurioje esantys vertinimai yra blogesni už pateikiamus ankstesnėje vertinimo ataskaitoje, motyvams.

(žr. 72, 75 ir 76 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo sprendimai: 1992 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Williams prieš Audito rūmus, T‑33/91, Rink. p. II‑2499, 70 ir 71 punktai; 1999 m. kovo 9 d. Sprendimo Hubert prieš Komisiją, T‑212/97, Rink. VT p. I‑A‑41 ir II‑185, 95 punktas; 2002 m. birželio 12 d. Sprendimo Mellone prieš Komisiją, T‑187/01, Rink. VT p. I‑A‑81 ir II‑389, 49 punktas; 2004 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Ferrer de Moncada prieš Komisiją, T‑16/03, Rink. VT p. I‑A‑261 ir II‑1163, 53 punktas; 2006 m. gegužės 16 d. Sprendimo Martin Magone prieš Komisiją, T‑73/05, Rink. VT p. I‑A‑0000 ir II‑0000, 26 punktas; 2006 m. spalio 10 d. Sprendimo Van der Spree prieš Komisiją, T‑182/04, Rink. VT p. I‑A‑0000 ir II‑0000, 83 punktas.

3.      Administracija privalo tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitas motyvuoti pakankamai ir išsamiai bei suteikti suinteresuotajam asmeniui galimybę pateikti pastabas dėl šios motyvacijos; šių reikalavimų laikymasis ypač svarbus, kai vertinimas yra blogesnis už ankstesnį vertinimą. Ypatingas dėmesys taip pat turi būti skiriamas motyvams, kai ataskaitoje esantys vertinimai yra blogesni už pateikiamus ankstesnėje ataskaitoje.

Vertinimo ataskaitoje pateikti aprašomieji komentarai turi pateisinti analitinius vertinimus. Šie komentarai yra vertinimo pagrindas ir leidžia pareigūnui suprasti gautą vertinimą. Taigi, atsižvelgiant į esminį jų vaidmenį rengiant vertinimo ataskaitą, komentarai turi būti suderinti su suteiktais balais tiek, kad vertinimas būtų laikomas komentarų perteikimu skaičiais arba analitiniais vertinimais.

(žr. 91 ir 92 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo sprendimai: minėto Sprendimo Ferrer de Moncada prieš Komisiją 53 punktas; minėto Sprendimo De Bry prieš Komisiją 67 punktas; minėto Sprendimo Martin Magone prieš Komisiją 48 punktas.