Language of document :

2019 m. kovo 26 d. Verwaltungsgericht Wien (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje S.A.D. Maler und Anstreicher OG

(Byla C-256/19)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Verwaltungsgericht Wien

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: S.A.D. Maler und Anstreicher OG

Atsakovas: Magistrat der Stadt Wien

Suinteresuotasis asmuo: Bauarbeiter Urlaubs- und Abfertigungskasse

Prejudiciniai klausimai

1.    Ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, ir veiksmingumo principą, bent jau atsižvelgiant į nacionalinės teisės sistemą, kurioje, siekiant užtikrinti teismų nepriklausomumą ir nešališkumą, konstituciškai yra įtvirtinta pagrindinė teisė į bylų paskirstymą teisėjams vadovaujantis iš anksto pagal bendrąsias taisykles nustatyta nekintama bylų paskirstymo tvarka, reikia aiškinti taip, kad teisės aktų leidėjas privalo užtikrinti, jog ši pagrindinių teisių garantija būtų veiksminga, o ne tik teorinė?

1a.    Papildomas klausimas: jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai:

    Ar pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, ir pagal veiksmingumo principą tokioje nacionalinės teisės sistemoje, kurioje konstituciškai yra įtvirtinta pagrindinė teisė į nekintamą bylų paskirstymo tvarką, teisės akto leidėjui tenka kokios nors užtikrinimo pareigos ir, jei taip, kokios?

1b.    Papildomi klausimai: jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai:

1b- 1)    Ar pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, ir pagal veiksmingumo principą bent jau atsižvelgiant į tokią nacionalinės teisės sistemą, kurioje konstituciškai yra įtvirtinta pagrindinė teisė į nekintamą bylų paskirstymo tvarką, reikalaujama nepaisyti pagal įstatymą nekompetentingo organo nurodymo ar veiksmo dėl bylos paskyrimo teisėjui?

1b- 2)    Ar pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, ir pagal veiksmingumo principą bent jau atsižvelgiant į tokią nacionalinės teisės sistemą, kurioje konstituciškai yra įtvirtinta pagrindinė teisė į nekintamą bylų paskirstymo tvarką, yra reikalaujama, kad pagal teismo vidaus darbo tvarkos taisykles už bylų paskyrimą atsakingam organui priimant sprendimą dėl bylos paskyrimo apskritai nebūtų suteikiama jokios diskrecijos arba būtų suteikiama iš anksto nustatyta siaura diskrecija?

2.    Ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, ir veiksmingumo principą, bent jau atsižvelgiant į nacionalinės teisės sistemą, kurioje, siekiant užtikrinti teismų nepriklausomumą ir nešališkumą, konstituciškai yra įtvirtinta pagrindinė teisė į bylų paskyrimą teisėjams vadovaujantis iš anksto pagal bendrąsias taisykles nustatyta nekintama bylų paskirstymo tvarka, reikia aiškinti taip, kad teisėjas, kuriam kyla abejonių l) dėl bylų paskirstymo teisme teisėtumo ir (arba) 2) dėl bylų paskirstymo tvarką teisme įgyvendinančio vidaus sprendimo, tiesiogiai susijusio su šio teisėjo veikla (visų pirma dėl sprendimo dėl bylų priskyrimo), teisėtumo, dėl šių abejonių turi galėti (visų pirma nepatirdamas finansinių išlaidų) kreiptis į kitą teismą, kuris turi visišką diskreciją peržiūrėti neteisėtu laikomo teisės akto teisėtumą?

    Neigiamai atsakius į šį klausimą:    ar yra kokių nors kitų reikalavimų, kuriuos turi garantuoti teisės aktų leidėjas ir kurie užtikrintų, kad teisėjas galėtų pasiekti, jog būtų teisėtai laikomasi jam taikomų įstatymo reikalavimų paisyti įstatyme (visų pirma teismo viduje) nustatytų bylų paskyrimo reikalavimų?

3.    Ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, ir veiksmingumo principą, bent jau atsižvelgiant į nacionalinės teisės sistemą, kurioje, siekiant užtikrinti teismų nepriklausomumą ir nešališkumą, konstituciškai yra įtvirtinta pagrindinė teisė į bylų paskyrimą teisėjams vadovaujantis iš anksto pagal bendrąsias taisykles nustatyta nekintama bylų paskirstymo tvarka, reikia aiškinti taip, kad teismo proceso šalis, kuriai kyla abejonių l) dėl bylų paskirstymo teisme nuostatos, kuri jos teismo proceso baigčiai turi prejudicinę reikšmę, teisėtumo ir (arba) 2) dėl šios bylos paskyrimo konkrečiam teisėjui teisėtumo, dar prieš teismui priimant sprendimą turi galėti (nepatirdama pernelyg didelių finansinių išlaidų) dėl šių abejonių kreiptis į kitą teismą, kuris turi visišką diskreciją peržiūrėti neteisėtu laikomo teisės akto teisėtumą?

    Neigiamai atsakius į šį klausimą:    ar yra kokių nors kitų reikalavimų, kuriuos turi garantuoti teisės aktų leidėjas ir kurie užtikrintų, kad šalis, dar prieš teismui priimant sprendimą, galėtų pasiekti, jog būtų teisėtai laikomasi jos pagrindinės teisės į „pagal įstatymą įsteigtą teismą“?

4.    Ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, ir veiksmingumo principą, bent jau atsižvelgiant į nacionalinės teisės sistemą, kurioje, siekiant užtikrinti teismų nepriklausomumą ir nešališkumą, konstituciškai yra įtvirtinta pagrindinė teisė į bylų paskyrimą teisėjams vadovaujantis iš anksto pagal bendrąsias taisykles nustatytu nekintama bylų paskirstymo tvarka, reikia aiškinti taip, kad bylų paskirstymas ir gaunamų bylų registravimas teisme turi būti tokie skaidrūs ir suprantami, kad teisėjas arba šalis galėtų nesunkiai patikrinti, ar konkreti byla tam tikram teisėjui ar teisėjų kolegijai buvo paskirta laikantis bylų paskirstymo teisme reikalavimų?

    Neigiamai atsakius į šį klausimą:    ar yra kokių nors kitų reikalavimų, kuriuos turi garantuoti teisės aktų leidėjas ir kurie užtikrintų, kad teisėjas arba šalis galėtų sužinoti, ar tam tikra byla buvo paskirta teisėtai?

5.    Ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, ir veiksmingumo principą, bent jau atsižvelgiant į nacionalinės teisės sistemą, kurioje, siekiant užtikrinti teismų nepriklausomumą ir nešališkumą, konstituciškai yra įtvirtinta pagrindinė teisė į bylų paskyrimą teisėjams vadovaujantis iš anksto pagal bendrąsias taisykles nustatyta nekintama bylų paskirstymo tvarka, reikia aiškinti taip, kad teismo proceso šalys ir teisėjas turi nesunkiai galėti suprasti bylų paskirstymo reglamentavimo turinį ir kad teismo proceso šalys ir teisėjas tokiu būdu turi galėti patikrinti, ar byla tam tikram teisėjui ar teisėjų kolegijai buvo paskirta teisėtai?

    Neigiamai atsakius į šį klausimą:    ar yra kokių nors kitų reikalavimų, kuriuos turi garantuoti teisės aktų leidėjas ir kurie užtikrintų, kad teisėjas arba šalis galėtų sužinoti, ar tam tikra byla buvo paskirta teisėtai?

6.    Kokios pareigos imtis veiksmų, atsižvelgiant į jo Sąjungos teisėje įtvirtintą pareigą laikytis Sąjungos teisėje numatytų procesinių reikalavimų, tenka teisėjui, kuris (neteisminiu arba teismo vidaus) teisės aktu, kurio jis negali užginčyti, yra įpareigojamas atlikti Sąjungos teisę ir šalies teises pažeidžiantį veiksmą?

____________