Language of document :

2019 m. spalio 15 d. Sąd Okręgowy w Warszawie (Lenkija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Prokuratura Rejonowa Warszawa – Wola w Warszawie / DT

(Byla C-750/19)

Proceso kalba: lenkų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Sąd Okręgowy w Warszawie

Šalys pagrindinėje byloje

Kaltintoja: Prokuratura Rejonowa Warszawa – Wola w Warszawie

Kaltinamoji: DT

Prejudiciniai klausimai

1.    Ar Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su 2 straipsniu ir jame išreikšta teisinės valstybės vertybe, ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/3431 6 straipsnio 1 ir 2 dalys, siejamos su šios direktyvos 22 konstatuojamąja dalimi, turi būti aiškinamos taip, kad veiksmingos teisminės gynybos reikalavimai, įskaitant teismų nepriklausomumą, taip pat reikalavimai, kylantys iš nekaltumo prezumpcijos, yra pažeidžiami tuo atveju, kai teismo procesas, kaip antai baudžiamojoje byloje, iškeltoje kaltinamajai nusikalstama veika, numatyta BMK 62 straipsnio 2 dalyje ir kitose nuostatose, yra organizuotas taip, kad:

–    į teismo sudėtį yra įtrauktas teisėjas (apylinkės teismo teisėjas JM), deleguotas pagal vienasmenį teisingumo ministro sprendimą iš teismo, kuris yra hierarchiškai viena pakopa žemiau, be to, nėra žinomi kriterijai, kuriais vadovavosi teisingumo ministras deleguodamas šį teisėją, o pagal nacionalinę teisę nenumatyta tokio sprendimo teisminė kontrolė ir leidžiama teisingumo ministrui bet kuriuo metu atšaukti deleguotą teisėją?

2.    Ar pirmajame klausime nurodyti reikalavimai pažeidžiami tuo atveju, kai teismo procese, aprašytame pirmajame klausime, priėmus sprendimą šalys turi išimtinę teisių gynimo priemonę – gali pateikti skundą tokiam teismui kaip Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas), kurio sprendimai pagal nacionalinę teisę negali būti skundžiami, o šio teismo organizacinio vieneto (kolegijos), kompetentingo nagrinėti skundą, pirmininkas pagal nacionalinę teisę privalo skirti bylas šios kolegijos teisėjams pagal pavardes abėcėlės tvarka ir aiškiai draudžiama kurį nors teisėją praleisti, o skiriant bylas dalyvauja ir asmuo, paskirtas pagal teikimą kolegialaus organo, kaip antai Krajowa Rada Sądownictwa (Nacionalinė teisėjų taryba), kurios sudėtis formuojama taip, kad jos nariai yra teisėjai, kurie:

a)    renkami parlamento rūmų kolektyviai balsuojant už kandidatų sąrašą, kurį iš anksto sudaro parlamentinė komisija iš kandidatų, kuriuos pristatė parlamentinės frakcijos arba šių rūmų padalinys, remdamiesi teisėjų grupių ar piliečių paraiškomis, taigi akivaizdu, kad per rinkimų procedūrą kandidatus tris kartus remia politikai;

b)    sudaro šio organo narių daugumą, kurios pakanka priimti sprendimui teikti siūlymus dėl teisėjų skyrimo, taip pat kitus privalomus vykdyti sprendimus, reikalaujamus pagal nacionalinę teisę?

3.    Kokias pasekmes pagal Europos Sąjungos teisę, įskaitant pirmajame klausime nurodytas nuostatas ir reikalavimus, turi sprendimas, priimtas teismo procese, organizuotame taip, kaip aprašyta pirmajame klausime, ir sprendimas, priimtas Sąd Najwyższy nagrinėjamoje byloje, kai jį priimant dalyvauja antrajame klausime nurodytas asmuo?

4.    Ar pagal Europos Sąjungos teisę, įskaitant pirmajame klausime nurodytas nuostatas, sprendimų, nurodytų trečiajame klausime, pasekmės priklauso nuo to, ar konkretus teismas priėmė sprendimą kaltinamojo naudai ar nenaudai?“

____________

1 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo (OL L 65, 2016, p. 1).