Language of document : ECLI:EU:F:2007:175

TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) NUTARTIS

2007 m. spalio 17 d.

Byla F‑63/06

Luigi Mascheroni

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Administracijos pareiga padėti – Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnis – Viršininko psichologinis priekabiavimas – Tyrimų ir drausmės tarnybos (IDOC) tyrimas – Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas“

Dalykas: Pagal EB 236 straipsnį ir AE 152 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo L. Mascheroni prašo panaikinti 2005 m. liepos 14 d. Paskyrimų tarnybos sprendimą atmesti jo 2004 m. kovo 26 d. prašymą padėti, pagrįstą tariamu jo viršininko V. H. įžeidžiančiu ir šmeižikišku elgesiu.

Sprendimas: Atmesti ieškinį kaip iš dalies akivaizdžiai nepriimtiną ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstą. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Ieškinys – Dalykas – Nurodymas administracijai – Nepriimtinumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Administracijos pareiga padėti – Taikymo sritis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnis)

3.      Procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai

(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnis; Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalis c punktas)

1.      Pareiškus ieškinį pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnį Tarnautojų teismas neturi teisės duoti nurodymų Bendrijos institucijoms arba daryti principinių pareiškimų.

(žr. 23 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo sprendimai: 1994 m. birželio 9 d. Sprendimo X prieš Komisiją, T‑94/92, Rink. VT p. I‑A‑149 ir II‑481, 33 punktas; 1997 m. liepos 2 d. Sprendimo Chew prieš Komisiją, T‑28/96, Rink. VT p. I‑A‑165 ir II‑497, 17 punktas; 2000 m. liepos 11 d. Sprendimo Skrzypek prieš Komisiją, T‑134/99, Rink. VT p. I‑A‑139 ir II‑633, 16 punktas; 2004 m. kovo 2 d. Sprendimo Di Marzio prieš Komisiją, T‑14/03, Rink. VT p. I‑A‑43 ir II‑167, 63 punktas.

2.      Vykdydama Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnio pirmoje pastraipoje įtvirtintą pareigą padėti, administracija, įvykus su tarnybos tvarka bei nešališkumu nesuderinamam įvykiui, privalo nedelsdama įsikišti ir pagal kiekvieno atvejo aplinkybes greitai bei dėmesingai reaguoti, kad būtų nustatytos įvykio faktinės aplinkybės ir, susipažinus su jomis, padarytos atitinkamos išvados. Šiuo tikslu pakanka, kad pareigūnas, reikalaujantis iš savo institucijos apsaugos, pateiktų pradinius, jo teigimu, patirtų puolimų tikrumo įrodymus. Turėdama tokių įrodymų atitinkama institucija privalo imtis būtinų priemonių, t. y. bendradarbiaudama su pareiškėju pradėti tyrimą, kad būtų nustatyti skunde nurodyti faktai.

Šiuo atžvilgiu Komisijos Tyrimų ir drausmės biuro, tarnybos, atsakingos Komisijoje už administracinius tyrimus, siekiant išsiaiškinti faktines aplinkybes, kuriomis remdamasi ir žinodama apie atvejį Paskyrimų tarnyba galėtų nuspręsti dėl prašymo padėti, galutinė ataskaita nėra sprendimas dėl prašymo padėti, bet atsakymas į šiai tarnybai pateiktą prašymą ištirti faktines aplinkybes.

(žr. 36, 40 ir 41 punktus)

Nuoroda:

1989 m. sausio 26 d. Sprendimo Koutchoumoff prieš Komisiją, 224/87, Rink. p. 99, 15 ir 16 punktai.

Pirmosios instancijos teismo sprendimai: 1993 m. balandžio 21 d. Sprendimo Tallarico prieš Parlamentą, T‑5/92, Rink. p. II‑477, 31 punktas; 2000 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Campogrande prieš Komisiją, T‑136/98, Rink. VT p. I‑A‑267 ir II‑1225, 42 punktas.

3.      Remiantis Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirma pastraipa, kuri pagal šio statuto I priedo 7 straipsnio 1 dalį taikoma Tarnautojų teismo procesui, ir Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktu, ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ginčo dalykas ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Ši informacija turi būti pakankamai aiški ir tiksli, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Tarnautojų teismas – priimti sprendimą, prireikus – be papildomos informacijos. Siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir tinkamą teisingumo vykdymą, tam, kad ieškinys būtų priimtinas, svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis jis pagrįstas, bent glaustai, tačiau nuosekliai ir suprantamai turi būti išdėstytos pačiame ieškinio tekste.

Todėl ieškovas negali apsiriboti abstrakčiai išdėstydamas šiuos pagrindus, be kita ko, vien nurodydamas, kad ginčijamu aktu buvo pažeista tam tikra Pareigūnų tarnybos nuostatų norma, toliau nepagrįsdamas šio teiginio paaiškinimu, kuo konkrečiai pagrįstas šis ieškinys.

Šiuo atžvilgiu, nors ieškinys konkrečiais klausimais gali būti paremtas ir papildytas pateikiant nuorodą į prie jo pridėtų dokumentų ištraukas, bendroji nuoroda į kitus dokumentus, netgi ieškinio priedus, negali kompensuoti pagrindinių ieškinio teisinės argumentacijos elementų nebuvimo. Tarnautojų teismas neprivalo prieduose ieškoti ir nustatyti pagrindų bei argumentų, kuriuos jis galėtų laikyti ieškinio pagrindu.

(žr. 52, 53, 56 ir 57 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo sprendimai: 1992 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Rendo ir kt. prieš Komisiją, T‑16/91, Rink. p. II‑2417, 130 punktas; 1993 m. kovo 16 d. Sprendimo Blackman prieš Parlamentą, T‑33/89 ir T‑74/89, Rink. p. II‑249, 64 ir 65 punktai; 1993 m. balandžio 28 d. Sprendimo De Hoe prieš Komisiją, T‑85/92, Rink. p. II‑523, 20 punktas; 1994 m. kovo 17 d. Sprendimo Hoyer prieš Komisiją, T‑43/91, Rink. VT p. I‑A‑91 ir II‑297, 22 punktas; 1999 m. gegužės 21 d. Sprendimo Asia Motor France ir kt. prieš Komisiją, T‑154/98, Rink. p. II‑1703, 49 punktas; 1999 m. birželio 15 d. Sprendimo Ismeri Europa prieš Audito Rūmus, T‑277/97, Rink. p. II‑1825, 29 punktas; 2005 m. gruodžio 8 d. Sprendimo Just prieš Komisiją, T‑91/04, Rink. VT p. I‑A‑395 ir II‑1801, 35 punktas; 2005 m. gruodžio 8 d. Sprendimo Moren Abat prieš Komisiją, T‑92/04, Rink. VT p. I‑A‑399 ir II‑1817, 31 punktas; 2006 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Angelidis prieš Parlamentą, T‑424/04, Rink. VT p. A‑2‑323 ir II‑A‑2‑1649, 39–42 punktai.