Language of document : ECLI:EU:T:2019:113

Byla T865/16

Fútbol Club Barcelona

prieš

Europos Komisiją

 2019 m. vasario 26 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

„Valstybės pagalba – Ispanijos valdžios institucijų tam tikriems profesionalaus futbolo klubams suteikta pagalba – Lengvatinė pajamų mokesčio norma, taikoma klubams, kuriems leidžiama naudotis pelno nesiekiančio subjekto statusu – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažinta nesuderinama su vidaus rinka – Įsisteigimo laisvė – Pranašumas“

1.      Valstybių teikiama pagalba – Komisijos tyrimas – Pagalbos suderinamumas su vidaus rinka – Diskrecija – Valstybės pagalbą reglamentuojančių SESV nuostatų ir kitų SESV nuostatų dėl vidaus rinkos veikimo atitikties užtikrinimas – Oficiali tyrimo procedūra, pradėta dėl priemonės, galinčios padaryti neigiamos įtakos įsisteigimo laisvei – Pareiga išnagrinėti atskirą įsisteigimo laisvės pažeidimą – Nebuvimas

(SESV 49 ir 107 straipsniai)

(žr. 29–37 punktus)

2.      Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Pranašumo suteikimas pagalbos gavėjams – Nacionalinė priemonė, pagal kurią pelno nesiekiantiems subjektams taikomu mokesčių režimu leidžiama naudotis tik tam tikriems profesionalaus futbolo klubams – Pranašumo įrodymas, kurį turi pateikti Komisija – Vertinimas atsižvelgiant į atskiras to mokesčių režimo dedamąsias, nagrinėjant jas kartu

(SESV 107 straipsnio 1 dalis)

(žr. 44–67 punktus)

3.      Valstybių teikiama pagalba – Administracinė procedūra – Komisijos pareigos – Kruopštus ir nešališkas tyrimas – Atsižvelgimas į kuo išsamesnius ir kuo patikimesnius įrodymus – Pareigos apimtis

(SESV 108 straipsnio 2 dalis)

(žr. 49 ir 69 punktus)

Santrauka

2019 m. vasario 26 d. priimtu Sprendimu Fútbol Club Barcelona / Komisija (T‑865/16) Bendrasis Teismas panaikino 2016 m. liepos 4 d. Komisijos sprendimą (ES) 2016/2391 dėl valstybės pagalbos SA.29769 (2013/C) (ex 2013/NN), kurią Ispanija suteikė tam tikriems futbolo klubams, nes Komisija teisiškai pakankamai neįrodė, kad aptariamos priemonės gavėjams buvo suteiktas ekonominis pranašumas.

Ginčijamame sprendime nagrinėtas 1990 m. priimtas Ispanijos įstatymas, pagal kurį visi Ispanijos profesionalaus sporto klubai turėjo būti reorganizuoti į ribotos atsakomybės sporto bendroves, išskyrus profesionalaus sporto klubus, kurių veiklos balansas paskutiniais finansiniais metais prieš priimant įstatymą buvo teigiamas. Ieškovas Fútbol Club Barcelona ir kiti trys profesionalaus futbolo klubai, kurie pateko į šios išimties taikymo sritį, nusprendė toliau veikti kaip pelno nesiekiantys juridiniai asmenys ir dėl to jiems buvo taikoma speciali jų pajamų apmokestinimo norma. Kadangi ši speciali apmokestinimo norma iki 2016 m. buvo mažesnė už ribotos atsakomybės sporto bendrovėms taikomą normą, ginčijamame sprendime Komisija nusprendė, kad toks reglamentavimas, kuriuo nustatoma mokesčių privilegija dėl pelno mokesčio keturiems suinteresuotiesiems klubams, yra neteisėta ir nesuderinama valstybės pagalbos schema, ir nurodė Ispanijos Karalystei jos nebetaikyti, taip pat susigrąžinti individualią pagalbą, išmokėtą tos schemos gavėjams.

Sprendime Bendrasis Teismas iš pradžių atmetė pagrindą dėl SESV 49 straipsnio pažeidimo, nes Komisija, ieškovo teigimu, privalėjo konstatuoti, jog profesionalaus sporto klubams nustatyta pareiga reorganizuotis į ribotos atsakomybės sporto bendroves prieštarauja tam straipsniui. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas priminė, kad per pradėtą procedūrą dėl valstybės pagalbos, išskyrus atvejus, kai pagalbos priemonės nesuderinamumas kyla iš SESV 49 straipsnio pažeidimo, Komisija neturi kompetencijos priimti sprendimo, kad yra atskiras SESV 49 straipsnio pažeidimas, ir padaryti visas privalomas teisines išvadas.

Paskui Bendrasis Teismas išnagrinėjo pagrindą dėl Komisijos galbūt padarytų klaidų nagrinėjant keturiems suinteresuotiesiems klubams teisės aktais suteiktą pranašumą. Priminęs, kad Komisija privalo bendrai įvertinti sudėtingų priemonių visumą, kad nustatytų, ar tos priemonės įmonėms gavėjoms suteikia ekonominį pranašumą, kurio jos nebūtų gavusios įprastomis rinkos sąlygomis, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad tas pats taikytina ir kalbant apie pagalbos schemos tyrimą. Tokiu atveju, nors, kalbant apie pagalbos schemą, Komisija gali apsiriboti nagrinėjamos schemos bendrų ir abstrakčių savybių tyrimu ir neprivalo nagrinėti kiekvieno konkretaus taikymo atvejo, kad patikrintų, ar ta schema turi pagalbos elementų, šiame tyrime vis dėlto turi būti pateikta įvairių aptariamos pagalbos schemos gavėjams palankių ir nepalankių pasekmių analizė, kai tariamo pranašumo nevienareikšmiškumas kyla iš pačios schemos savybių.

Kadangi ginčijamame sprendime nagrinėjami nacionalinės teisės aktai gali būti apibendrinti kaip pelno nesiekiantiems subjektams taikomo mokesčių režimo asmeninio taikymo srities susiaurinimas Ispanijos profesionalaus sporto sektoriuje, Bendrasis Teismas išnagrinėjo, ar ginčijamame sprendime Komisija pakankamai teisiškai įrodė, kad dėl pelno nesiekiantiems subjektams taikomo mokesčių režimo, vertinamo kaip visuma, tie subjektai galėjo atsidurti palankesnėje padėtyje, palyginti su padėtimi, kurioje būtų atsidūrę, jei būtų turėję veikti kaip ribotos atsakomybės sporto bendrovės. Tačiau, pasak Bendrojo Teismo, taip nėra. Pažymėjęs, kad ginčijamo sprendimo priėmimo momentu Komisija turėjo duomenų, pabrėžiančių pelno nesiekiančių subjektų mokesčių režimo specifiką, kiek tai susiję su mažiau palankios mokesčių atskaitos viršutinės ribos nustatymu nenumatyto pelno reinvestavimui, palyginti su ribotos atsakomybės sporto bendrovėms nustatyta riba, Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisijos pateikti argumentai neleidžia atmesti tikimybės, kad menkiausia mokesčių atskaitos galimybė pagal pelno nesiekiantiems subjektams taikomą mokesčių režimą gali atsverti naudą, gaunamą dėl šiems subjektams taikomos mažesnės mokesčio nominalios normos. Kadangi Komisija neįvykdė pareigos pakankamai teisiškai įrodyti, kad ginčijama priemonė suteikia pranašumą jos gavėjams, Bendrasis Teismas konstatavo SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir panaikino ginčijamą sprendimą.