GENERALINIO ADVOKATO
MICHAL BOBEK IŠVADA,
pateikta 2019 m. lapkričio 28 d.(1)
Byla C‑702/18 P
Przedsiębiorstwo Produkcyjno-Handlowe „Primart“ Marek Łukasiewicz
prieš
Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO)
„Apeliacinis skundas – ES prekių ženklas – Reglamentas (EB) Nr. 207/2009 – Paraiška įregistruoti vaizdinį ES prekių ženklą „PRIMART Marek Łukasiewicz“ – Ankstesni nacionaliniai prekių ženklai PRIMA – 8 straipsnio 1 dalies b punktas – Santykinis atsisakymo registruoti prekių ženklą pagrindas – Galimybė supainioti – 76 straipsnio 1 dalis – Bendrojo Teismo vykdomos kontrolės apimtis“
I. Įvadas
1. Šis apeliacinis skundas susijęs su Bendrojo Teismo vykdomos Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) apeliacinės tarybos sprendimų, priimtų per procedūras dėl santykinių atsisakymo registruoti ES prekių ženklus pagrindų, kontrolės apimtimi. Keliamas konkretus klausimas – kiek Bendrasis Teismas gali nagrinėti argumentus, kurių šalys nepateikė EUIPO.
2. Siekiant išnagrinėti šį klausimą, reikės išsiaiškinti 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo(2) 76 straipsnio 1 dalies ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 188 straipsnio reikšmę.
II. Teisinis pagrindas
3. Reglamento Nr. 207/2009(3) 8 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta:
„Santykiniai atsisakymo registruoti prekių ženklą pagrindai
1. Ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, prekių ženklas, kurį įregistruoti buvo paduota paraiška, neregistruojamas:
<…>
b) jeigu dėl savo panašumo į ankstesnį prekių ženklą ar tapatumo jam arba dėl prekių ar paslaugų, kurioms prekių ženklai yra skirti, panašumo ar tapatumo yra galimybė suklaidinti visuomenę toje teritorijoje, kurioje ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas; suklaidinimo galimybė apima ir galimybę sieti su ankstesniu prekių ženklu.“
4. Šiai bylai taikytinos redakcijos Reglamento Nr. 207/2009(4) 76 straipsnyje nurodyta:
„Faktų nagrinėjimas Tarnybos iniciatyva
1. Procedūrų metu Tarnyba faktus nagrinėja savo iniciatyva; tačiau procedūros dėl atsisakymo registruoti paraiškas santykinių pagrindų atveju Tarnyba nagrinėja tiktai šalių nurodytus faktus, įrodymus bei argumentus bei siekiamą reikalavimų patenkinimo būdą.
2. Tarnyba gali neatsižvelgti į faktus ar įrodymus, kurie nebuvo pateikti laiku.“
5. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 188 straipsnis suformuluotas taip:
„Bendrojo Teismo nagrinėjamo ginčo dalykas
Pareiškimais, kuriuos šalys pateikia vykstant procesui Bendrajame Teisme, negali būti pakeistas Apeliacinės tarybos išnagrinėto ginčo dalykas.“
III. Faktinės aplinkybės ir procesas
A. Procedūra EUIPO
6. Skundžiamame sprendime nurodytas faktines aplinkybes(5) galima apibendrinti taip, kaip nurodyta toliau.
7. 2015 m. sausio 27 d. Przedsiębiorstwo Produkcyjno-Handlowe „Primart“ Marek Łukasiewicz (toliau – Primart) padavė paraišką EUIPO įregistruoti ES prekių ženklą pagal Reglamentą Nr. 207/2009. Prekių ženklas, kurį prašyta įregistruoti, yra šis vaizdinis žymuo:
8. Prekės, kurioms buvo prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 30 klasei ir atitinka tokį apibūdinimą: „cukrus, natūralūs saldikliai, saldūs glajai ir įdarai, bičių produktai, kava, arbatos, kakava ir jos pakaitalai, ledas, ledai, šaldyti jogurtai ir šerbetai, druskos, pagardai, kvapiosios medžiagos ir uždarai, kepiniai, konditerijos gaminiai, šokoladas ir desertai, perdirbti grūdai, krakmolas ir gaminiai iš jo, kepimo preparatai ir mielės, krekeriai“.
9. 2015 m. balandžio 29 d. Bolton Cile España, SA, remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 41 straipsniu, padavė protestą dėl prašomo prekių ženklo įregistravimo visoms pirmesniame šios išvados punkte nurodytoms prekėms. Protestas visų pirma buvo grindžiamas Ispanijos prekių ženklu PRIMA, kuris buvo įregistruotas 1973 m. rugsėjo 22 d. numeriu 2 578 815, kurio registracija 2013 m. balandžio 9 d. buvo atnaujinta ir kuriuo žymimos prekės priklauso 30 klasei ir atitinka tokį apibūdinimą: „padažai ir uždarai, kava, arbata, kakava, cukrus, ryžiai, tapijoka, sago kruopos, kavos pakaitalai, miltai ir grūdų preparatai, duona, sausainiai, kepiniai, konditerijos gaminiai, valgomieji ledai, medus, melasa, mielės, kepimo milteliai, druska, garstyčios, pipirai, actas, ledas“. Protestas buvo grindžiamas Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytu pagrindu.
10. 2016 m. rugsėjo 2 d. Protestų skyrius atmetė visą protestą. Tačiau Bolton Cile España padavė apeliaciją ir 2017 m. birželio 22 d. sprendimu(6) EUIPO ketvirtoji apeliacinė taryba panaikino Protestų skyriaus sprendimą, pripažino protestą pagrįstu, atmetė paraišką įregistruoti prekių ženklą ir nurodė Primart padengti per protesto ir apeliacinę procedūrą patirtas išlaidas.
11. Apeliacinė taryba dėl ankstesnio Ispanijos prekių ženklo nusprendė, kad atitinkama teritorija analizuojant suklaidinimo galimybę yra Ispanija ir kad atitinkama visuomenė yra šios valstybės narės plačioji visuomenė. Palyginusi žymenis, Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad yra galimybė suklaidinti atitinkamą visuomenę. Šiomis aplinkybėmis ji pažymėjo, kad žodis „prima“ atitinkamam Ispanijos vartotojui reiškia „pusseserė“ arba „priemoka“. Tačiau prekių ženklas, kurį prašoma įregistruoti, neturi jokios reikšmės. Apeliacinė taryba taip pat nurodė, kad ankstesniam nacionaliniam prekių ženklui būdingas skiriamasis požymis yra vidutinis. Jos nuomone, Ispanijos vartotojas nesuprastų žodžio „prima“ kaip reiškiančio ko nors aukštą kokybę, kaip yra kitomis Europos Sąjungos kalbomis (pavyzdžiui, vokiečių arba nyderlandų).
B. Skundžiamas sprendimas ir procesas Teisingumo Teisme
12. 2017 m. rugpjūčio 24 d. Primart Bendrajame Teisme pareiškė ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo. Ieškinyje Primart teigė, kad buvo pažeistas Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas.
13. 2018 m. rugsėjo 12 d. Bendrasis Teismas atmetė ieškinį, patvirtindamas Apeliacinės tarybos išvadas dėl galimybės supainioti abu žymenis buvimo. Šiame kontekste Bendrasis Teismas nusprendė, kad Primart argumentai dėl tariamai silpno ankstesnio prekių ženklo skiriamojo požymio yra nepriimtini pagal Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalį, nes jie nebuvo pateikti Apeliacinėje taryboje.
14. 2018 m. lapkričio 9 d. Teisingumo Teismui paduotame Apeliaciniame skunde Primart prašo šio teismo panaikinti skundžiamą sprendimą, ginčijamą EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą, priteisti iš EUIPO ir Bolton Cile España procedūros Apeliacinėje taryboje ir bylinėjimosi Bendrajame Teisme išlaidas ir iš EUIPO bylinėjimosi Teisingumo Teisme išlaidas.
15. EUIPO ir Bolton Cile España savo ruožtu prašo Teisingumo Teismo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš Primart bylinėjimosi išlaidas.
IV. Vertinimas
16. Primart remiasi vieninteliu apeliacinio skundo pagrindu, grindžiamu Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalies pažeidimu. Primart ginčija skundžiamo sprendimo 87–90 punktus, kuriuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad jos argumentai dėl ankstesnio prekių ženklo silpno skiriamojo požymio yra nepriimtini.
17. Pirmoje šios išvados dalyje nagrinėsiu Bolton Cile España teiginį, kad apeliacinis skundas yra nepriimtinas (A). Tada nagrinėsiu apeliacinio skundo esmę (B), apibendrindamas pagrindinius šalių argumentus (1) ir paaiškindamas, kodėl laikausi nuomonės, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, taikydamas Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalį (2). Antroji šios išvados dalis susijusi su šio vertinimo pasekmėmis. Laikausi nuomonės, kad skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas ir byla grąžinta Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo (C).
A. Dėl priimtinumo
18. Bolton Cile España mano, kad apeliacinis skundas yra nepriimtinas, remdamasi dviem motyvais. Pirma, ji teigia, kad apeliaciniame skunde nėra teisinių argumentų, kuriais remiamasi, santraukos, taip pažeidžiant Teisingumo Teismo procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d punktą. Antra, pagrindiniais Primart argumentais, susijusiais su žodžio „prima“ reikšme ir prekių ženklo, į kurį įeina šis žodis, skiriamuoju požymiu, keliami fakto, o ne teisės klausimai.
19. Mano nuomone, Bolton Cile España argumentai neįtikina.
20. Dėl pirmojo motyvo norėčiau pažymėti, kad apeliacinio skundo 3 puslapyje pateikiama Primart pateikto pagrindo santrauka. Šioje santraukoje glaustai, bet aiškiai paaiškinamos Primart reiškiamos kritikos priežastys ir nurodomi skundžiamo sprendimo punktai, kuriuose tariamai padaryta klaida.
21. Dėl antrojo motyvo pažymėtina, kad Primart argumentai susiję su tuo, kad Bendrasis Teismas neišnagrinėjo, ar žodis „prima“ turi papildomas reikšmes (be jau nustatytųjų) ir pagiriamąją konotaciją, o jeigu taip, ar tai turi poveikį ankstesniam prekių ženklui būdingam skiriamajam požymiui. Primart teigia, kad dėl to buvo pažeista Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalis. Nekyla abejonių, kad tai yra teisės klausimas, todėl jis gali būti tikrinamas apeliacinėje byloje.
B. Dėl esmės
1. Šalių argumentai
22. Primart laikosi nuomonės, kad Bendrasis Teismas klaidingai taikė Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalį. Ji teigia, kad Bendrasis Teismas turėjo pripažinti priimtinais jos argumentus dėl tariamai silpno ankstesnio prekių ženklo skiriamojo požymio, taigi nagrinėti juos iš esmės, net jeigu jie būtų buvę pirmą kartą iškelti tuo bylos etapu.
23. Kalbant konkrečiau, Primart tvirtina, kad žodžio „prima“ reikšmė, kuri atitinka tokias sąvokas, kaip „pirmas“, „geriausias“ arba „svarbiausias“, t. y. turi pagiriamąją konotaciją, yra visiems žinomas faktas. Jos nuomone, administraciniu procedūros etapu nereikia pateikti visiems žinomų faktų. Šiuo klausimu Primart nurodo jurisprudenciją, pagal kurią prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo, kurio atžvilgiu EUIPO pateikia visiems žinomus faktus, turi galėti užginčyti jų tikslumą Bendrajame Teisme(7).
24. Šiomis aplinkybėmis Primart pažymi, kad Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė, susijusi su EUIPO per protesto procedūrą nagrinėjamais faktais, įrodymais ir argumentais, yra taisyklės, pagal kurią EUIPO „faktus nagrinėja savo iniciatyva“, išimtis. Taigi ji turėtų būti aiškinama siaurai.
25. Primart taip pat laikosi nuomonės, jog dėl to, kad Apeliacinė taryba savo iniciatyva išnagrinėjo žodžio „prima“ reikšmę, Primart privalo turėti teisę ginčyti jos išvadas šiuo klausimu Bendrajame Teisme.
26. EUIPO iš esmės sutinka su Primart šiuo klausimu. Jos nuomone, Bendrasis Teismas tikrai klaidingai taikė Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalį.
27. EUIPO pripažįsta, kad Bendrojo Teismo pateiktą aiškinimą būtų galima pagrįsti griežtai pažodiniu Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalies aiškinimu. Vis dėlto Teisingumo Teismas jau yra atmetęs tokį aiškinimą (EUIPO nuomone – pagrįstai)(8). Iš minėtos jurisprudencijos matyti, kad ankstesniam prekių ženklui būdingas skiriamasis požymis yra vienas iš aspektų, kurį turi nagrinėti Bendrasis Teismas, prireikus savo iniciatyva, siekdamas užtikrinti tinkamą Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto taikymą. EUIPO teigia, kad ankstesnio prekių ženklo skiriamojo požymio klausimas yra teisės klausimas, kuris gali būti pirmą kartą keliamas Bendrajame Teisme.
28. Bolton Cile España iš esmės teigia priešingai, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas, nes Bendrasis Teismas nepadarė jokios teisės klaidos. Proceso Bendrajame Teisme užduotis nėra iš naujo įvertinti faktines aplinkybes, atsižvelgiant į pirmą kartą jam pateiktus dokumentus. Vienintelis teismo proceso tikslas – patikrinti EUIPO sprendimus, kiek tai susiję su faktinėmis ir teisinėmis ginčo aplinkybėmis, kurias šalys nurodė Apeliacinei tarybai.
29. Bolton Cile España pažymi, kad Primart argumentai dėl tariamai silpno ankstesnio prekių ženklo skiriamojo požymio nebuvo pateikti Apeliacinėje taryboje. Jeigu šiuos argumentus būtų leista pirmą kartą nagrinėti Bendrajame Teisme, būtų pažeistas Bendrojo Teismo procedūros reglamento 188 straipsnis, nes dėl jų pasikeistų procedūros Apeliacinėje taryboje dalykas.
2. Analizė
30. Bendrojo Teismo atliekamos EUIPO priimtų sprendimų kontrolės apimtis nurodyta Bendrojo Teismo procedūros reglamento 188 straipsnyje. Šioje nuostatoje, pavadintoje „Bendrojo Teismo nagrinėjamo ginčo dalykas“, nurodyta, kad „pareiškimais, kuriuos šalys pateikia vykstant procesui Bendrajame Teisme, negali būti pakeistas Apeliacinės tarybos išnagrinėto ginčo dalykas“(9).
31. Taigi klausimai, kurie gali būti keliami Bendrajame Teisme, turi būti nustatomi atsižvelgiant į Apeliacinėje taryboje iškeltus klausimus. Šiuo klausimu Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad EUIPO „faktus nagrinėja savo iniciatyva“. Tačiau „procedūros dėl atsisakymo registruoti paraiškas santykinių pagrindų atveju Tarnyba nagrinėja tiktai šalių nurodytus faktus, įrodymus bei argumentus bei siekiamą reikalavimų patenkinimo būdą“.
32. Taigi, nors šis apeliacinis skundas susijęs su Bendrojo Teismo tariamai padaryta procedūrine klaida, pirmiausia reikia nustatyti Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalies reikšmę.
33. Neginčijama, jog Primart per procedūrą EUIPO neteigė, kad ankstesniam prekių ženklui būdingas skiriamasis požymis buvo silpnas, nes žodis „prima“ turi pagiriamąją reikšmę. Juo labiau ji šiuo klausimu nepateikė jokių faktų ar įrodymų.
34. Taigi aiškinant Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalį pažodžiui ir vertinant ją izoliuotai galėtų būti daroma išvada, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 87–90 punktuose nepadarė klaidos. Taip visų pirma yra aiškinant šio reglamento 76 straipsnio 1 dalies tekstą anglų kalba, nes šios bylos kalba yra anglų.
35. Vis dėlto manau, kad tai būtų klaidinga išvada.
36. Analizuojant Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalies formuluotę skirtingomis reglamento kalbinėmis versijomis ir, kas yra dar svarbiau, aiškinant šią nuostatą atsižvelgiant į jos tikslą ir bendrą sistemą, kurios dalis ji yra, paaiškėja, kad jos taikymo sritis nėra tokia plati, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
a) (Skirtingos) Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalies kalbinės versijos
37. Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalies skirtingos kalbinės versijos reikšmingai skiriasi. Versijoje anglų kalba nurodyta, kad per protesto procedūrą EUIPO gali atsižvelgti tik į šalių nurodytus „faktus, įrodymus bei argumentus“ ir „siekiamą reikalavimų patenkinimo būdą“ (angl. „facts, evidence and arguments provided by the parties and the relief sought“), o versijose kitomis kalbomis ši taisyklė neatrodo tokia griežta.
38. Iš visų reglamento kalbinių versijų neginčijamai matyti, kad per protesto procedūrą, kaip ir per kitų rūšių procedūras, Apeliacinė taryba privalo neperžengti šalių pateiktų reikalavimų ribų. Kitaip tariant, Apeliacinė taryba, nagrinėdama ginčą, negali veikti ultra petita.
39. Vis dėlto, kalbant apie šalių sąveikos su Apeliacine taryba detales, jų nurodomus faktinius ir teisinius argumentus bei įrodymų pateikimą, Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalies tekstas tikrai nėra nuoseklus.
40. Pavyzdžiui, kai kuriose šios nuostatos kalbinėse versijose Apeliacinės tarybos atliekamos peržiūros apimtis apribojama „pagrindais“, bet ne „argumentais“(10). Tai yra gana reikšmingas skirtumas, nes akivaizdu, kad vienam pagrindui pagrįsti gali būti pateikti skirtingi argumentai. Be to, vienose kalbinėse versijose, pavyzdžiui, versijoje anglų kalba aiškiai minimi ir teisės, ir fakto klausimai(11) arba vartojami žodžiai, kuriuos galima laikyti apimančiais abi šias sąvokas(12), o kitose kalbinėse versijose ši taisyklė apribojama tik faktiniais teiginiais (ir neminimi nei „pagrindai“, nei „argumentai“)(13), arba, atvirkščiai, minimi tik „pagrindai“ arba „argumentai“ (aiškiai nenurodant „faktų“ ar „įrodymų“)(14).
41. Taigi, kiek tai susiję su Apeliacinės tarybos atliekamos peržiūros apimtimi, Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalies versija anglų kalba atrodo viena iš siauriausiai suformuluotų(15). Nemažai versijų kitomis kalbomis šiuo klausimu atrodo suformuluotos daug plačiau. Apskritai akivaizdu, kad trūksta terminologinio tikslumo dėl to, kaip būtent turėtų būti ribojamas nagrinėjimas.
42. Pagal suformuotą jurisprudenciją, esant įvairių kalbinių versijų neatitikimų, nagrinėjama nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į bendrą teisės akto, kurio dalis ji yra, struktūrą ir tikslą(16).
b) Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalies loginis pagrindas
43. Atspirties taškas sistemiškai aiškinant Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalį yra absoliučių atsisakymo registruoti pagrindų (numatytų Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnyje) ir santykinių atsisakymo registruoti pagrindų (nurodytų šio reglamento 8 straipsnyje) atskyrimas. Absoliutūs atsisakymo registruoti pagrindai iš esmės susiję su viešosios tvarkos interesų apsauga ir prekių ženklo tinkamumu registruoti(17), o santykiniai atsisakymo registruoti pagrindai susiję su privačių komercinių interesų apsauga ginčuose tarp privačių asmenų(18).
44. EUIPO gali (ir turėtų) tirti klausimus, susijusius su absoliučiais atsisakymo registruoti pagrindais, prireikus savo iniciatyva. Interesų, kuriais grindžiami absoliutūs atsisakymo registruoti pagrindai, apsauga ir įgyvendinimo užtikrinimas iš principo negali priklausyti nuo privačių asmenų, kurių interesai konkrečiu atveju gali sutapti arba nesutapti su viešuoju interesu, veiksmų.
45. Vis dėlto, jeigu klausimai, susiję su prekių ženklo tinkamumu registruoti, kyla tik todėl, kad yra ankstesnės teisės, pagrįsta EUIPO vertinimą apriboti suinteresuotųjų šalių EUIPO pateiktais teisiniais ir faktiniais argumentais ir prašymais. Kitaip tariant, tokiais atvejais tinkamumo registruoti problema kyla tik jeigu ir tik tiek, kiek ankstesnių teisių turėtojas nesutinka su registracija.
46. Tokiomis aplinkybėmis man atrodo pagrįsta Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalį aiškinti kaip tokią, kurioje, kalbant bendrai, aiškiai nurodyta, kad pastaruoju atveju šalys turi pateikti savo argumentus EUIPO. Jos privalo nurodyti visas teisines ir faktines aplinkybes, kurios, jų nuomone, yra reikšmingos ginčui, ir prireikus pateikti jas patvirtinančių įrodymų.
47. Vis dėlto tada neišvengiamai kyla klausimas, kiek išsamūs ir konkretūs turi būti šalių teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriuos jos pateikia EUIPO.
48. Mano nuomone, Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalis negali būti aiškinama kaip įpareigojanti Apeliacinę tarybą nenagrinėti teisės ar fakto klausimų, kurių nė viena iš šalių konkrečiai nepateikė, bet kurie yra neatsiejami nuo šalių pateiktų teisės ar fakto klausimų.
49. Pavyzdžiui, jeigu Apeliacinėje taryboje iškeliamas konkretus klausimas, negalima tikėtis, kad ji neatsižvelgs į Reglamento Nr. 207/2009 nuostatas, kurių šalys nenurodė, bet kurios taikytinos tai situacijai. Be to, teisiniai motyvai, kuriais Apeliacinė taryba turi vadovautis, priimdama sprendimą konkrečiu šalių iškeltu klausimu, gali reikšti, kad jai reikės pereiti įvairius etapus. Tai, kad šalys galbūt neaptarė vieno ar daugiau šių etapų, nereiškia, kad Apeliacinė taryba negali jų nagrinėti.
50. Toks šios nuostatos aiškinimas paremtas jurisprudencija, pagal kurią Apeliacinėje taryboje iškelti teisės klausimai taip pat apima visus teisės klausimus, kurie būtinai turi būti nagrinėjami siekiant įvertinti faktus ir įrodymus, kuriais remiasi šalys, ir pripažinti pagrįstais arba atmesti argumentus, net jei šalys nepateikė savo nuomonės šiais klausimais ir net jeigu EUIPO nepriėmė sprendimo dėl šio aspekto(19).
51. Manau, kad taip yra esant vienai sąlygai: kad Apeliacinė taryba gali priimti sprendimą šiais teisės ar fakto klausimais. Kitaip tariant, Apeliacinė taryba turi turėti visą informaciją, reikalingą sprendimui šiais klausimais priimti. Dėl šios priežasties Apeliacinė taryba, nepaisant šalių argumentų, gali priimti sprendimą remdamasi bendrai žinomais faktais, jeigu paveiktajai šaliai suteikiama galimybė įrodyti klaidą, padarytą vertinant šias bendras žinias apie šiuos faktus(20). Ir atvirkščiai, negalima tikėtis, kad EUIPO savo iniciatyva iškels klausimus, kurių atveju argumentų pateikimo ir įrodinėjimo pareiga tenka šalims, ir priims sprendimą dėl jų.
c) Bendrojo Teismo procedūros reglamento 188 straipsnis
52. Minėti principai yra reikšmingi ir svarbūs apibrėžiant Bendrojo Teismo pagal jo procedūros reglamento 188 straipsnį vykdomos teisinių ir faktinių argumentų, kuriuos šalys pirmą kartą pateikė vykstant teismo procesui, kontrolės apimtį.
53. Pagal suformuotą jurisprudenciją Apeliacinės tarybos priimtų sprendimų teisėtumo kontrolė, kurią turi atlikti Bendrasis Teismas, turi būti atliekama „atsižvelgiant į ginčo faktines ir teisines aplinkybes, kurios buvo nurodytos Apeliacinėje taryboje“(21).
54. Vis dėlto tai nereiškia, kad Bendrajam Teismui yra privalomas Apeliacinės tarybos klaidingai atliktas faktinių aplinkybių vertinimas, nes toks vertinimas yra išvadų, kurių teisėtumas ginčijamas Bendrajame Teisme, dalis(22). Apskritai Sąjungos teismai yra konstatavę, kad nors jie turi priimti sprendimą tik dėl reikalavimų, kuriuos pateikia šalys, kurių užduotis – apibrėžti ginčo ribas, jie negali apsiriboti vien argumentais, kuriuos šalys pateikia grįsdamos savo reikalavimus, nes antraip jų sprendimai gali būti grindžiami klaidingais teisiniais motyvais(23).
55. Šios jurisprudencijos logika yra ta, kad Sąjungos teismai negali būti verčiami „užsidėti akidangčius“, kai tikrina EUIPO išvadas. Siekiant patikrinti, ar EUIPO teisingai aiškino ir taikė atitinkamas Reglamento Nr. 207/2009 nuostatas, Sąjungos teismams gali tekti nagrinėti tam tikrus teisės ar fakto klausimus, į kuriuos, nepaisant šalių argumentų, negalima neatsižvelgti. Laikantis kitokio požiūrio gali nutikti taip, kad minėti teismai patvirtins akivaizdžiai neteisingą šių nuostatų aiškinimą ar taikymą.
56. Tokiomis aplinkybėmis ES teismai yra aiškiai nusprendę, kad yra tam tikri klausimai, kuriuos, nors jie nebuvo paminėti šalių argumentuose per protesto procedūrą, EUIPO vis tiek turėtų nagrinėti, ir todėl jie gali būti keliami Bendrajame Teisme, nors ir pirmą kartą.
57. Pirma, esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimai, kuriais kaltinama EUIPO, yra bylos teisinio pagrindo dalis, neatsižvelgiant į tai, ar šalys iškėlė ir aptarė šiuos klausimus Apeliacinėje taryboje(24).
58. Antra, ir tai yra dar svarbiau šiai bylai, Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalies ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 188 straipsnio negalima aiškinti kaip draudžiančių šalims ginčyti EUIPO vertinimą, susijusį su teisės ar fakto klausimais, kuriuos ši tarnyba privalėjo apsvarstyti (prireikus savo iniciatyva) ir dėl kurių galėjo priimti sprendimą.
59. Taip gali būti, be kita ko, kalbant apie klausimus, susijusius su ankstesnio prekių ženklo skiriamuoju požymiu, kuriuo remiantis teigiama, kad dėl prekių ženklo, kurį prašoma įregistruoti, atsiranda supainiojimo galimybė.
d) Analizė siekiant nustatyti supainiojimo galimybės buvimą
60. Reikėtų priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją galimybė supainioti du žymenis turi būti vertinama visapusiškai, atsižvelgiant į visus bylos aplinkybėms reikšmingus veiksnius(25). Svarbu tai, kad prie šių veiksnių taip pat priskirtinas ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis, kuris, kaip nurodė Teisingumo Teismas, „lemia [ankstesniam prekių ženklui suteikiamos] apsaugos mastą“: kuo ryškesnį skiriamąjį požymį turi minėtas prekių ženklas, tuo didesnė yra galimybė supainioti(26). Apskritai ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis yra veiksnys, į kurį „privaloma atsižvelgti nustatant, ar abiem prekių ženklais žymimų prekių ar paslaugų panašumo pakanka supainiojimo galimybei atsirasti“(27).
61. Kadangi taip yra, kai šalis remiasi galimybe supainioti ankstesnį prekių ženklą su žymeniu, kurį prašoma įregistruoti, EUIPO negali nustatyti tokios galimybės buvimo, neišnagrinėjusi ankstesnio prekių ženklo skiriamojo požymio. Vis dėlto tai, kad klausimai, susiję su ankstesnio prekių ženklo skiriamuoju požymiu, buvo deramai iškelti Apeliacinėje taryboje, nereiškia, kad Bendrajame Teisme yra priimtinas bet koks argumentas šiuo klausimu.
62. Reikia turėti omenyje, kad šios išvados 54 punkte nurodyta jurisprudencija grindžiama mintimi, kad yra tam tikrų fakto ar teisės klausimų, kuriuos, atlikdama vertinimą, EUIPO turi neišvengiamai įvertinti. Nors, žinoma, šalys gali pateikti argumentus dėl šių klausimų(28), EUIPO iš esmės gali juos įvertinti savo iniciatyva. Neatsižvelgimas į kurį nors iš šių veiksnių arba jų įvertinimas remiantis neteisingais kriterijais yra teisės klaida, kuria galima pirmą kartą remtis Bendrajame Teisme.
63. Kita vertus, EUIPO negalėtų įvertinti kai kurių analizės elementų, šalims nepateikus argumentų ar įrodymų. Argumentus dėl šių elementų turi pateikti šalys. EUIPO negalima priekaištauti dėl to, kad ji neatsižvelgė į fakto ar teisės klausimus, kurių šalys jai nenurodė. Taigi, laiku neiškėlus šių klausimų EUIPO, jie tampa nepriimtini Bendrajame Teisme.
e) Jurisprudencija, suformuota Sprendime Hooligan
64. Takoskyra tarp šių dviejų skirtingų klausimų akivaizdžiai matyti byloje Hooligan(29), kurios faktinės aplinkybės yra panašios į šios bylos faktines aplinkybes. Toje byloje Protestų skyrius pripažino pagrįstu dviejų ankstesnių prekių ženklų (OLLY GAN) savininko paduotą protestą, nusprendęs, kad buvo galimybė supainioti juos su prekių ženklu, kurį buvo prašoma įregistruoti (HOOLIGAN). Vis dėlto, paraišką registruoti pateikusiems asmenims padavus apeliaciją, Apeliacinė taryba panaikino Protestų skyriaus sprendimą ir atmetė protestą. Ankstesnių prekių ženklų savininkas, kuris nedalyvavo per procedūrą Apeliacinėje taryboje, apskundė jos sprendimą Bendrajam Teismui. Šiomis aplinkybėmis jis rėmėsi ryškiu savo prekių ženklų skiriamuoju požymiu, kuris buvo jam būdingas ir kurį jis turėjo dėl savo gero vardo. Tuometinė Vidaus rinkos harmonizavimo tarnyba (VRDT) savo ruožtu prašė Bendrojo Teismo atmesti šiuos argumentus kaip nepriimtinus, nes jie nebuvo pateikti Apeliacinėje taryboje.
65. Bendrasis Teismas pripažino VRDT prieštaravimą tik iš dalies pagrįstu.
66. Bendrasis Teismas pažymėjo, kad „rėmimasis stipriu skiriamuoju požymiu apima fakto ir teisės aspektus“. Atsižvelgdamas į šią pastabą, jis nurodė skiriamąją ribą, kada VRDT gali ir kada negali nuspręsti dėl šalių argumentų, atsižvelgdama į jų pateiktus įrodymus. Tuo remdamasis jis konstatavo, kad argumentai, susiję su skiriamuoju požymiu, kurį lemia prekių ženklo geras vardas, yra „tik hipotetiniai“, todėl šalys turi pateikti pakankami informacijos ir dokumentų, kad VRDT galėtų priimti sprendimą dėl jų. Jei šalys nepateikia argumentų ir įrodymų, negalima priekaištauti VRDT, kad ji neišnagrinėjo šio aspekto. Taigi ieškovės argumentas, susijęs su jos ankstesnių prekių ženklų geru vardu, ir su tuo susiję įrodymai buvo atmesti kaip nepriimtini(30).
67. Priešingai, Bendrasis Teismas nusprendė, kad ankstesniam prekių ženklui būdingas skiriamasis požymis yra tas klausimas, kurį VRDT privalo nagrinėti, prireikus savo iniciatyva, kai yra pradedama protesto procedūra. Jis pažymėjo, kad, kitaip nei dėl gero vardo, būdingo skiriamojo požymio vertinimas nepriklauso nuo faktinių aplinkybių, kurias pateikė šalys. Iš tiesų tik VRDT gali nustatyti ir įvertinti ankstesniam prekių ženklui būdingą skiriamąjį požymį. Dėl šios priežasties Bendrasis Teismas nusprendė, kad nagrinėjant supainiojimo galimybę ieškovės ankstesniems prekių ženklams būdingas skiriamasis požymis buvo viena iš teisinių aplinkybių, būtinų užtikrinti teisingą tuo metu galiojusio prekių ženklų reglamento taikymą, atsižvelgiant į ieškovės VRDT pateiktas faktines aplinkybes, argumentus ir įrodymus. Todėl ieškovės argumentas, susijęs su šiuo klausimu, buvo išnagrinėtas iš esmės(31).
68. Šie principai vėliau buvo patvirtinti kituose Bendrojo Teismo sprendimuose, kiek tai susiję su nagrinėjamiems žymenims būdingo skiriamojo požymio vertinimu(32) ar kitais elementais, kurie yra neišvengiami iš EUIPO reikalaujamos atlikti analizės etapai, taigi jų negalima palikti laisvai vertinti šalims ir atitinkamais atvejais jie turi būti keliami ex officio(33).
69. Nors, žinoma, minėtų dviejų rūšių argumentus ne visada lengva atskirti, dėl pirma nurodytų priežasčių šioje byloje nematau jokio pagrindo nukrypti nuo Bendrojo Teismo suformuotos jurisprudencijos. Taigi skundžiamo sprendimo 87–90 punktuose Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai pripažino nepriimtinais Primart argumentus, susijusius su tariamai silpnu ankstesnio prekių ženklo skiriamuoju požymiu.
70. Ši išvada nereiškia, kad buvo pažeistas Bendrojo Teismo procedūros reglamento 188 straipsnis(34), kaip teigė Bolton Cile España. Primart pateikti argumentai, susiję su ankstesniam prekių ženklui būdingu skiriamuoju požymiu, buvo susiję su Apeliacinės tarybos nagrinėtu klausimu, todėl juos buvo galima deramai pateikti Bendrajame Teisme. Ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba pripažino, kad ankstesnis prekių ženklas turi vidutinį skiriamąjį požymį, atsižvelgdama į žodžio „prima“ reikšmę ir į tai, kaip šį žodį supras atitinkama visuomenė (ginčijamo sprendimo 22 ir 27 punktai)(35).
71. Kaip teisingai teigia Primart, kadangi Apeliacinė taryba atsižvelgė į šiuos aspektus savo iniciatyva, ji turi turėti teisę ginčyti su tuo susijusias išvadas Bendrajame Teisme. Turbūt nereikia priminti, kad pagal SESV 263 straipsnį, ypač jeigu jis aiškinamas atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, ieškovas iš esmės turi galėti ES teismuose ginčyti kiekvieną fakto ir teisės aspektą, kuriuo ES įstaiga grindžia savo sprendimus. Taip juo labiau yra apeliacinio administracinio ES įstaigos lygmens atveju, kai apeliacinei įstaigai leidžiama savo iniciatyva ir pirmą kartą pateikti esminę informaciją, kurios prieš tai nebuvo pirmąja instancija priimtame administraciniame sprendime ir dėl kurios ieškovas ar šalys neturėjo galimybės būti išklausyti.
72. Yra dar vienas, paskutinis, nors gal papildomas, bet reikšmingas teisminės politikos motyvas. Man atrodo svarbu šį principą taikyti griežtai, ypač dabar, kai yra iš dalies pakeistas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statutas (toliau – statutas) siekiant nustatyti atrankos mechanizmą apeliaciniams skundams dėl Bendrojo Teismo sprendimų, kuriais peržiūrimi kai kurių Sąjungos tarnybų ir agentūrų (įskaitant, be kita ko, EUIPO) nepriklausomų apeliacinių tarybų sprendimai(36). Pagal neseniai priimtą statuto 58a straipsnį toks apeliacinis skundas nepriimamas, nebent Teisingumo Teismas nusprendžia, kad jis turėtų būti priimtas, nes jame keliamas „klausimas yra svarbus Sąjungos teisės vienovei, darnai ar raidai“.
73. Taigi bus labai svarbu, kad Bendrasis Teismas išlaikytų horizontalų savo jurisprudencijos nuoseklumą. Žinoma, Bendrasis Teismas gali nukrypti nuo savo anksčiau suformuotos jurisprudencijos. Vis dėlto bet koks nukrypimas turi būti tikslingas ir tinkamai paaiškintas bei motyvuotas, geriausia – išplėstinės šio teismo sudėties, siekiant užtikrinti tokio nukrypimo matomumą ir teisėtumą.
74. Taigi Primart apeliacinio skundo pagrindas, paremtas Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalies pažeidimu, yra pagrįstas.
C. Teisės klaidos padariniai šiai bylai
1. Šalių argumentai
75. Primart nuomone, kadangi Bendrasis Teismas neišklausė jos argumentų dėl ankstesnio prekių ženklo skiriamojo požymio, jis klaidingai įvertino šį aspektą ir taip pat abiejų žymenų supainiojimo galimybės buvimą. Taigi skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas. Kaip teigia Primart, toks pat likimas turėtų ištikti ir ginčijamą sprendimą.
76. EUIPO savo ruožtu laikosi nuomonės, kad, nepaisant Bendrojo Teismo padarytos teisės klaidos, skundžiamas sprendimas turėtų būti pripažintas pagrįstu. Pirma, ji teigia, kad įrodymai, kuriuos Primart pateikė Bendrajame Teisme, siekdama pagrįsti savo argumentus dėl žodžio „prima“ reikšmės, yra arba nereikšmingi, arba nepriimtini, todėl jos teiginys dėl ankstesnio prekių ženklo silpno skiriamojo požymio liko nepagrįstas. Antra, EUIPO teigia, jog iš skundžiamo sprendimo matyti, kad tariamai pagiriamoji žodžio „prima“ reikšmė ispanų k., kalbant apie nagrinėjamus produktus, nebuvo visiems žinomas faktas, todėl negali būti tikrinamas apeliacinėje instancijoje. Trečia, EUIPO teigia, jog net pripažinus, kad ankstesnis prekių ženklas turėjo tik silpną skiriamąjį požymį, skundžiamame sprendime padaryta išvada nesikeistų. Iš tiesų galimybė supainioti gali būti net ir tuo atveju, jeigu ankstesni prekių ženklai turi silpną skiriamąjį požymį.
2. Analizė
77. EUIPO pateikti argumentai, susiję su tuo, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas, nepaisant pirma nustatytos teisės klaidos, neįtikina.
78. Kaip minėta šios išvados 60 punkte, Teisingumo Teismas nuosekliai pabrėžia, kad ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis yra aplinkybė, į kurią privaloma atsižvelgti atliekant visapusišką vertinimą, kuris yra reikalingas siekiant nustatyti, ar du žymenis galima supainioti. Nors ši aplinkybė gal ne visada yra lemiama, ji akivaizdžiai turi reikšmingą įtaką. Kadangi taip yra, tai, kad ieškovas negali Bendrajame Teisme ginčyti tam tikrų aspektų, susijusių su tuo, kaip EUIPO vertino šią aplinkybę, neabejotinai neturi reikšmės minėtam vertinimui, kaip, rodos, mėgina įtikinti EUIPO.
79. Tiesa, kaip teigia EUIPO, Apeliacinės tarybos išvados šiuo klausimu galiausiai gali būti patvirtintos, net jei Primart argumentai būtų pripažinti pagrįstais. Galimybė supainioti gali atsirasti net ir tuo atveju, jei prekių ženklai turi silpną skiriamąjį požymį(37).
80. Vis dėlto šiame kontekste tai neturi reikšmės. Vien galimybės, kad minėtos išvados gali būti patvirtintos, nepakanka apeliaciniam skundui atmesti. Skundžiamas sprendimas galėtų būti pripažintas pagrįstu, nepaisant pirma nustatytos teisės klaidos, tik tuo atveju, jei būtų įrodyta, kad ši klaida neturi jokios reikšmės bylos baigčiai. Kitaip tariant, Apeliacinės tarybos išvados dėl supainiojimo galimybės buvimo turėtų išlikti nepaveiktos, neatsižvelgiant į galimą Primart argumento teisingumą.
81. Taip nėra šioje byloje. Šiuo etapu tiesiog nežinoma, ar Primart argumentai yra pagrįsti. Dar svarbiau, nežinoma ir tai, ar, jei Apeliacinės tarybos padaryta išvada dėl supainiojimo galimybės yra pagrįsta, ji išliktų tokia pati.
82. Proceso ekonomiškumo principas, pagal kurį reikalaujama, kad sprendimas nebūtų nereikalingai naikinamas remiantis šalutiniu aspektu, jeigu, atlikus vertinimą iš naujo, rezultatas nesikeistų, tikrai yra svarbus. Vis dėlto reikalavimas atlikti supainiojimo galimybės visapusišką vertinimą neleidžia taikyti šio principo nagrinėjamai bylai. Vertinimas – tai tarsi skirtingų ingredientų mišinys (kaip antai: ankstesnio prekių ženklo skiriamojo požymio, nagrinėjamų žymenų panašumo lygis, atlikus jų vaizdinį, garsinį ir konceptualų palyginimą, prekių ir paslaugų panašumo nustatymas ir kt.)(38). Atsižvelgiant į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes, pasikeitus vienam iš šių ingredientų, galutinis mišinio skonis gali pasikeisti arba ne.
83. Taip pat reikėtų pažymėti, kad visapusiškas vertinimas nėra paprasta užduotis „pažymėti langelį“. Kaip visuma turi būti įvertinti įvairūs vertinimui svarbūs elementai, prireikus tarpusavyje palyginant jų reikšmę. Visapusiškas vertinimas reiškia, kad kiekvienas iš skirtingų veiksnių negali būti vertinamas izoliuotai ir kad būtina apsvarstyti jų tarpusavio priklausomybę(39).
84. Taigi šioje byloje svarbu tai, kad jeigu ankstesniam prekių ženklui būdingas skiriamasis požymis yra silpnas (kaip teigia Primart), o ne vidutinis (kaip nustatė Apeliacinė taryba), padaryta išvada dėl supainiojimo galimybės buvimo galbūt galėtų pasikeisti.
85. Kaip neseniai yra konstatavęs Bendrasis Teismas, „kadangi Apeliacinė taryba nepakankamai įvertino ankstesnio prekių ženklo skiriamąjį požymį, galima pripažinti, kad ginčijamame sprendime buvo padaryta klaida vertinant galimybę supainioti“(40). Žinoma, tiesa yra ir priešingas dalykas: ankstesnio prekių ženklo skiriamojo požymio pervertinimas taip pat gali paveikti supainiojimo galimybės vertinimą. Kaip EUIPO pati nurodo savo gairėse, išvada, kad prekių ženklas turi silpną ar labai silpną skiriamąjį požymį, bendrai yra „argumentas, paneigiantis supainiojimo galimybę“(41).
86. Apibendrinant atrodo, jog teigiama, kad apeliacinis teismas, kuris neturi vertinti faktinių aplinkybių, galėtų atlikti išsamų ir iš esmės naują visapusišką supainiojimo galimybės vertinimą, nagrinėdamas apeliacinį skundą atskiru klausimu, neišklausęs jokių šalių argumentų dėl supainiojimo galimybės, ir taip jis galėtų tiksliai nuspėti šios užduoties baigtį, jeigu ją būtų tinkamai atlikęs žemesnės instancijos teismas. Šis siūlymas primena seną čekų istoriją apie legendinius aklo laikrodžių meistro gebėjimus(42).
87. Pabaigoje reikia pateikti dar du argumentus.
88. Pirma, Teisingumo Teismas neturi vertinti Primart Bendrajame Teisme savo argumentams pagrįsti pateiktų įrodymų priimtinumo, reikšmingumo ir įrodomosios galios. Bet kuriuo atveju, kaip minėta šios išvados 67 punkte, ankstesniam prekių ženklui būdingo skiriamojo požymio vertinimas nėra tas elementas, dėl kurio šalys turi pateikti įrodymus, todėl EUIPO (ir, aiškinant plačiai, Bendrasis Teismas) gali jį vertinti savo iniciatyva. Pati EUIPO pabrėžė šį aspektą, paaiškindama, kodėl, jos nuomone, Bendrasis Teismas klaidingai taikė Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalį. Taigi nėra iš karto aišku, kodėl šiomis aplinkybėmis tokie argumentai turėtų būti reikšmingi.
89. Antra, dėl skundžiamo sprendimo 91 punkte esančių Bendrojo Teismo išvadų Primart apeliacinio skundo pagrindas netampa beprasmis.
90. 91 punkte Bendrasis Teismas pažymi, jog Primart Protestų skyriuje nurodė, kad žodis „prima“ ispanų k. reiškia „priemoka“ (mokėjimas) arba „pusseserė“ ir kad Apeliacinė taryba ginčijamame sprendime galiausiai pritarė šioms reikšmėms. Atsižvelgdamas į tai Bendrasis Teismas nusprendė, kad, nesant ankstesnio prekių ženklo reikšmės, kiek tai susiję su atitinkamomis prekėmis, jam būdingas vidutinis skiriamasis požymis.
91. Nors nėra visai aišku, ką Bendrasis Teismas turėjo omenyje, taip teigdamas, man atrodo, kad, nepaisant šio teiginio reikšmės, Bendrojo Teismo pastabos neištaiso pirma nurodytos klaidos.
92. Galbūt minėta pastraipa galėtų būti suprantama taip, kad Bendrasis Teismas subsidiariai nagrinėjo Primart argumentus dėl esmės ir pripažino juos nepagrįstais. Taigi jis patvirtino tas žodžio „prima“ reikšmes, kurias laikė teisingomis (ir galbūt vienintelėmis): priemoka ir pusseserė.
93. Jeigu taip yra, pritariu EUIPO, kad toje skundžiamo sprendimo dalyje Bendrasis Teismas atliko vertinimą tokių aplinkybių, kurios iš esmės negali būti tikrinamos apeliaciniame procese. Vis dėlto, jeigu toks aiškinimas yra teisingas, skundžiamas sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, kiek tai susiję su šia išvada: kodėl Bendrasis Teismas pripažino Primart argumentus nepagrįstais? Kaip yra gerai žinoma, netinkamas motyvavimas yra su viešąja tvarka susijęs klausimas, kurį ES teismas privalo iškelti savo iniciatyva(43).
94. Labai abejotina, ar tai, kad Primart EUIPO pripažino tam tikras šio žodžio reikšmes, galima laikyti nepaneigiamu įrodymu, kad tai yra teisingos ir vienintelės galimos reikšmės. Bet kuriuo atveju Primart pateikia kitokį argumentą. Kaip suprantu, Primart neginčija EUIPO nurodytų žodžio „prima“ reikšmių, kurias vėliau patvirtino Bendrasis Teismas. Primart teigia, kad, atsižvelgiant į šio žodžio vartojimo įvairovę ir etimologiją (jis kilęs iš lotynų kalbos, iš kurios iš esmės yra kilusi šiuolaikinė ispanų kalba), atitinkama visuomenė supranta šį žodį kaip turintį ir kitų reikšmių ir plačiau – kaip turintį pagiriamąją konotaciją.
95. Skundžiamame sprendime nenurodytos priežastys, kurios paaiškintų, kodėl šie argumentai turi būti atmesti kaip nepagrįsti. Priešingai nei EUIPO, nesuprantu, kodėl apie tokį Primart argumentų vertinimą galima numanyti iš Bendrojo Teismo sprendimo. Turbūt nereikia priminti, kad žodžiai gali turėti įvairių reikšmių. Be to, negalima automatiškai daryti prielaidos, kad atitinkama visuomenė supranta tik oficialiąją atitinkamos (‑ų) valstybės narės (‑ių) kalbą(44). Vertinant, kaip atitinkama visuomenė supranta žodį, taip pat gali būti svarbi šio žodžio etimologija(45).
96. Bet kuriuo atveju konstatavus, kad Primart nebuvo būtina pateikti nagrinėjamo argumento per administracinę procedūrą ir kad ji galėjo pirmą kartą pateikti šį argumentą Bendrajame Teisme, tai, ką Primart nurodė ir ko nenurodė EUIPO šiuo klausimu, netenka reikšmės.
97. Apibendrinant pažymėtina, jog tai, kad Bendrasis Teismas neišnagrinėjo, ar žodis „prima“ turi ir kitų reikšmių (be nustatytųjų) ir pagiriamąją konotaciją, ir jeigu taip, ar tai turi poveikį ankstesniam prekių ženklui būdingam skiriamajam požymiui, yra klaida, dėl kurios byla neišvengiamai turi būti nagrinėjama iš naujo. Turi būti išnagrinėta argumentų dėl ankstesniam prekių ženklui būdingo skiriamojo požymio esmė ir prireikus turi būti iš naujo įvertintas abiejų nagrinėjamų žymenų supainiojimo galimybės buvimas.
98. Taigi pagal statuto 61 straipsnį byla turėtų būti grąžinta Bendrajam Teismui. Iš tiesų siekiant įvertinti Primart argumentus reikia išnagrinėti naujus teisinius ir faktinius argumentus ir naujus įrodymus. Tai, ar šį vertinimą gali atlikti Bendrasis Teismas, ar bylą reikėtų grąžinti Apeliacinei tarybai, turi nuspręsti Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į abiejų šalių dėl bylos esmės pateiktus argumentus. Tik atlikęs šį vertinimą Bendrasis Teismas gali nuspręsti, ar ginčijamas sprendimas turėtų likti toks, koks yra. Dėl šios priežasties Primart prašymas panaikinti ir ginčijamą sprendimą šio apeliacinio skundo kontekste turėtų būti atmestas.
V. Išvada
99. Taigi siūlau Teisingumo Teismui:
– panaikinti 2018 m. rugsėjo 12 d. Sprendimą Primart / EUIPO – Bolton Cile España (PRIMART Marek Łukasiewicz) (T‑584/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:530),
– grąžinti bylą Bendrajam Teismui ir
– atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.