EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) NUTARTIS

2010 m. spalio 21 d.

Byla F‑107/11 DEP

Ioannis Ntouvas

prieš

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą (ECDC)

„Viešoji tarnyba – Procesas – Bylinėjimosi išlaidų nustatymas – Advokato honorarai – Advokato atstovavimas institucijai – Atstovo patirtos kelionės, apgyvendinimo išlaidos ir dienpinigiai – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos“

Dalykas:      Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo, I. Ntouvas pateiktas pagal tuo metu galiojančios redakcijos Procedūros reglamento (toliau – ankstesnis Procedūros reglamentas) 92 straipsnio 1 dalį priėmus Sprendimą Ntouvas / ECDC (F‑107/11, EU:F:2012:182, dėl kurio Europos Sąjungos Bendrajame Teisme pateiktas apeliacinis skundas, byla T‑94/13 P).

Sprendimas:      Bendra bylinėjimosi išlaidų, patirtų byloje Ntouvas / ECDC (F‑107/11), kurias I. Ntouvas turi atlyginti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui, suma yra 9 472,19 euro.

Santrauka

1.      Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – Dokumentų, kuriais remiantis galima įrodyti atlyginti prašomų išlaidų tikrumą, pateikimas – Kriterijai

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punktas)

2.      Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – Šalių patirtos būtinosios išlaidos – Honorarai, kuriuos institucija sumokėjo savo advokatui – Įtraukimas – Aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti nustatant bylinėjimosi išlaidas

(Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio pirma pastraipa ir I priedo 7 straipsnio 1 dalis; Tarnautojų teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punktas)

3.      Europos Sąjungos privilegijos ir imunitetai – Sąjungos oficialiam naudojimui skirtų daiktų atleidimas nuo tiesioginių mokesčių ir muitų – Sąjungai suteiktos netiesioginių mokesčių lengvatos – Valstybių narių atliekamas vertinimas – Sąlygos

(Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 3 ir 4 straipsniai)

1.      Vien aplinkybė, kad šaliai buvo pateiktos tik sąskaitų faktūrų originalų kopijos, neleidžia daryti išvados, kad prie atlygintinų bylinėjimosi išlaidų priskirtos išlaidos nurodytos nesąžiningai ar nebuvo patirtos, nebent būtų pateikti argumentai, kuriais remiantis būtų galima paneigti šių sąskaitų faktūrų tikrumą ir jų atitiktį originalams.

(žr. 24 punktą)

2.      Kaip matyti iš Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio pirmos pastraipos, taikomos Tarnautojų teismui pagal šio Statuto I priedo 7 straipsnio 1 dalį, Sąjungos institucijos gali pasinaudoti advokato pagalba. Taigi dėl proceso patirtų būtinųjų išlaidų sąvoka apima advokatui mokamą atlyginimą, ir institucija neprivalo įrodyti, kad tokia pagalba buvo objektyviai pagrįsta.

Kalbant apie advokatui sumokėtų honorarų didžiausią atlygintiną sumą, reikia nurodyti, kad Sąjungos teismui nesuteikta įgaliojimų nustatyti šalių advokatams mokamo honoraro dydžio, tačiau jis gali nustatyti maksimalią atlyginimo, kurį gali padengti šalis, iš kurios priteistos bylinėjimosi išlaidos, sumą. Priimdamas sprendimą dėl prašymo nustatyti bylinėjimosi išlaidas, Sąjungos teismas neturi atsižvelgti nei į nacionaliniu lygiu nustatytą advokato atlyginimo tarifą, nei į galimą šiuo klausimu sudarytą suinteresuotojo asmens ir jo atstovų ar patarėjų sutartį.

Fiksuotas atlyginimo pobūdis taip pat neturi įtakos Tarnautojų teismo vertinamam atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžiui, nes teismas remiasi jo praktikoje taikomais nusistovėjusiais kriterijais ir tiksliais duomenimis, kuriuos jam turi pateikti bylos šalys. Nors tokių duomenų nepateikimas netrukdo šiam teismui nustatyti atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio atlikus teisingą vertinimą, vis dėlto nesant šių duomenų teismas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo pateikusio asmens reikalavimus turi vertinti griežtai.

Dar daugiau, kadangi nėra Sąjungos teisės nuostatų dėl atlyginimų dydžių, teismas gali laisvai vertinti bylos duomenis, atsižvelgdamas į bylos dalyką ir pobūdį, į jos svarbą Sąjungos teisės atžvilgiu, bylos sudėtingumą, darbo krūvį, kurį galėjo patirti teismo procese dalyvaujantys atstovai ar patarėjai, ir ginčo poveikį šalių ekonominiams interesams.

Pagaliau atitinkamos institucijos advokatui atlygintinų honorarų suma negali būti nustatyta neatsižvelgiant į dar prieš kreipiantis į Tarnautojų teismą šios institucijos tarnybų atliktą darbą. Iš tiesų, kadangi ieškinys priimtinas tik tuo atveju, jeigu buvo pateiktas skundas ir šį skundą paskyrimų tarnyba atmetė, institucijos tarnybos iš principo yra įtrauktos į ginčų nagrinėjimą dar prieš tai, kai dėl šių ginčų kreipiamasi į Tarnautojų teismą.

Vertindamas darbų, susijusių su procesu Tarnautojų teisme, apimtį, teismas turi atsižvelgti į bendrą darbo valandų skaičių, kurio galėjo objektyviai pareikalauti teismo procesas.

(žr. 25–30 ir 34 punktus)

Nuoroda:

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: Nutarties Marcuccio / Komisija, T‑515/09 P‑DEP, EU:T:2013:269, 20 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: Nutarties Schönberger / Parlamentas, F‑7/08 DEP, EU:F:2010:32, 29 punktas ir Nutarties Chatzidoukakis / Komisija, F‑84/10 DEP, EU:F:2014:41, 20, 22–24 punktai ir juose nurodyta teismo praktika.

3.      Pagal Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 3 ir 4 straipsnius Europos Sąjungos oficialiam naudojimui skirtiems daiktams netaikomi jokie tiesioginiai mokesčiai, įskaitant muitus, tačiau teisė vertinti galimas Sąjungai suteikiamas netiesioginių mokesčių, pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio, lengvatas paliekama valstybėms narėms, laikantis minėto protokolo sąlygų. Bet kuriuo atveju komandiruotėse esančių pareigūnų ir tarnautojų perkamos paslaugos nuo pridėtinės vertės mokesčio neatleidžiamos.

(žr. 47 punktą)