Language of document :

2020 m. gegužės 13 d. Landgericht Hamburg (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Bayer Intellectual Property GmbH / kohlpharma GmbH

(Byla C-204/20)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Landgericht Hamburg

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Bayer Intellectual Property GmbH

Atsakovė: kohlpharma GmbH

Prejudiciniai klausimai

1.    Ar Direktyvos 2001/83/EB1 47a straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad lygiagrečiai importuotų produktų atveju, kai lygiagretaus importuotojo paženklinimo iš naujo (relabeling, lipnių etikečių naudojimas ant originalios antrinės pakuotės) arba perpakavimo į naują pakuotę (reboxing, naujos vaisto antrinės pakuotės pagaminimas) būdu šalinamos ir pakartotinai pritvirtinamos Direktyvos 2001/83/EB 54 straipsnio o punkte numatytos apsaugos priemonės, galima laikyti, kad priemonės yra lygiavertės, kai abi priemonės visais kitais atžvilgiais atitinka Direktyvos 2011/62/ES2 („Falsifikuotų vaistų direktyva“) ir Deleguotojo reglamento (ES) 2016/1613 („Deleguotasis reglamentas“) reikalavimus ir yra vienodai tinkamos patikrinti vaisto autentiškumą, jį identifikuoti, ir nustatyti, ar nebuvo pažeista pakuotė?

2.    Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar, atsižvelgiant į naujas apsaugos nuo klastojimo taisykles, prekių ženklo savininkas gali prieštarauti tam, kad lygiagretus importuotojas perpakuotų prekę į naują išorinę pakuotę (reboxing), tuo atveju, kai lygiagretus importuotojas taip pat turi galimybę sukurti pakuotes, kuriomis gali būti prekiaujama importo valstybėje narėje, pavyzdžiui, pritvirtindamas prie originalios antrinės pakuotės naujas lipnias etiketes (relabeling)?

3.    Jei atsakymas į antrąjį klausimą būtų teigiamas: ar faktas, kad paženklinimo iš naujo (relabeling) atveju atitinkami komerciniai adresatai mato, jog pradinio pardavėjo apsaugos priemonė buvo pažeista, nėra kliūtis tol, kol užtikrinama, kad galima suprasti, jog už tai atsakingas yra lygiagretus importuotojas, kuris prie originalios antrinės pakuotės pritvirtino naują apsaugos priemonę? Ar šiuo atžvilgiu turi reikšmės tai, ar atidarymo žymės tampa matomos tik atidarius vaisto antrinę pakuotę?

4.    Jei atsakymas į antrąjį ir (arba) trečiąjį klausimą būtų teigiamas: ar objektyvi perpakavimo į naują pakuotę (reboxing) būtinybė, kaip tai suprantama pagal penkias prekių ženklo savininko teisių išnaudojimo sąlygas, taikomas perpakavimui (žr. <...> 1996 m. liepos 11 d. Sprendimą Bristol-Myers Squibb ir kt. (C-427/93, C-429/93 ir C-436/93, EU:C:1996:282, 79 punktas) ir 2007 m. balandžio 26 d. Sprendimą Boehringer Ingelheim ir kt. (C-348/04, EU:C:2007:249, 21 punktas)), pripažintina nepaisant to, kad nacionalinės valdžios institucijos aktualiose Falsifikuotų vaistų direktyvos reikalavimų įgyvendinimo gairėse ar kituose atitinkamuose administraciniuose dokumentuose skelbia, jog įprastu atveju atidarytų pakuočių vėl užantspauduoti neleidžiama arba leidžiama tik išimties tvarka ir taikant griežtus reikalavimus?

____________

1 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, 2001, p. 67; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 69).

2 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/62/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus, nuostatos dėl falsifikuotų vaistų patekimo į teisėtą tiekimo tinklą prevencijos (OL L 174, 2011, p. 74).

3 2015 m. spalio 2 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/161, kuriuo nustatomos išsamios apsaugos priemonių ant žmonėms skirtų vaistų pakuotės naudojimo taisyklės ir taip papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB (OL L 32, 2016, p. 1).