TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2019 m. vasario 14 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Asmens duomenų tvarkymas – Direktyva 95/46/EB – 3 straipsnis – Taikymo sritis – Vaizdo įrašas, kuriame nufilmuoti policijos nuovadoje procesinius veiksmus atliekantys policijos darbuotojai – Paskelbimas vaizdo įrašų interneto svetainėje – 9 straipsnis – Asmens duomenų tvarkymas tik žurnalistiniais sumetimais – Sąvoka – Saviraiškos laisvė – Privataus gyvenimo apsauga“
Byloje C‑345/17
dėl Augstākā Tiesa (Aukščiausiasis Teismas, Latvija) 2017 m. birželio 1 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2017 m. birželio 12 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Sergejs Buivids,
dalyvaujant
Datu valsts inspekcija,
TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro antrosios kolegijos pirmininko pareigas einantis Teisingumo Teismo pirmininkas K. Lenaerts, teisėjai A. Prechal, C. Toader, A. Rosas (pranešėjas) ir M. Ilešič,
generalinė advokatė E. Sharpston,
posėdžio sekretorius M. Aleksejev, skyriaus vadovas,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2018 m. birželio 21 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Sergejs Buivids, atstovaujamo paties sau,
– Latvijos vyriausybės, atstovaujamos I. Kucina, G. Bambāne, E. Petrocka-Petrovska ir E. Plaksins,
– Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek, J. Vláčil ir O. Serdula,
– Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato M. Russo,
– Austrijos vyriausybės, atstovaujamos G. Eberhard,
– Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,
– Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos L. Inez Fernandes, M. Figueiredo ir C. Vieira Guerra,
– Švedijos vyriausybės, atstovaujamos A. Falk, C. Meyer-Seitz, P. Smith, H. Shev, L. Zettergren ir A. Alriksson,
– Europos Komisijos, atstovaujamos D. Nardi ir I. Rubene,
susipažinęs su 2018 m. rugsėjo 27 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995, p. 31; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių kalba, 13 sk., 15 t., p. 355), būtent jos 9 straipsnio, išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Sergejs Buivids ginčą su Datu valsts inspekcija (Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, Latvija) dėl prašymo pripažinti neteisėtu šios institucijos sprendimą, kuriame konstatuota, kad P. Buivids pažeidė nacionalinę teisę, kai interneto svetainėje www.youtube.com paskelbė savo paties darytą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip valstybės policijos nuovados patalpose iš jo buvo imami parodymai administracinio nusižengimo byloje.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
3 Direktyva 95/46 panaikinta 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 119, 2016, p. 1); iki panaikinimo šios direktyvos, kurios paskirtis, kaip nurodyta jos 1 straipsnyje, saugoti fizinių asmenų pagrindines teises ir laisves, o ypač jų privatumo teisę tvarkant asmens duomenis ir panaikinti kliūtis laisvam šių duomenų judėjimui, 2, 14, 15, 17, 27 ir 37 konstatuojamosiose dalyse buvo nustatyta:
„(2) kadangi duomenų tvarkymo sistemos skirtos tarnauti žmogui; kadangi nepriklausomai nuo fizinių asmenų tautybės ar gyvenamos vietos, duomenys turi būti tvarkomi gerbiant žmogaus teises ir laisves, ypač privatumo teisę, taip pat remiant ekonominę ir socialinę pažangą, prekybos plėtrą bei žmonių gerovę;
<…>
(14) kadangi, suvokiant vykstančių pokyčių svarbą, visuomenės informuotumo lygį ir būdus surinkti, persiųsti, manipuliuoti, įrašyti, saugoti ar perduoti su fiziniais asmenimis susijusius garsinius ir vaizdinius duomenis, ši direktyva turėtų būti taikoma tvarkant ir tokius duomenis;
(15) kadangi, tvarkant minėtus duomenis, ši direktyva taikoma tiktai tuomet, jei tvarkoma automatiniu būdu, arba jei tvarkomi duomenys yra laikomi arba ketinama juos laikyti rinkmenų sistemoje, kuri sistemiškai išdėstyta pagal specifinius su asmenimis susijusius kriterijus, kad būtų lengviau gauti šiuos asmens duomenis;
<…>
(17) kadangi, tvarkant garsinius ar vaizdinius duomenis žurnalistiniais sumetimais arba literatūrinės ar meninės raiškos tikslais, ypač garsinėje-vaizdinėje srityje, šios direktyvos principai turi būti taikomi ribotai, laikantis 9 straipsnyje išdėstytų nuostatų;
<…>
(27) kadangi asmenų apsaugos reikalavimai turi būti taikomi tvarkant duomenis ir automatiniu, ir rankiniu būdu; kadangi tokios apsaugos mastas iš esmės neturi priklausyti nuo naudojamo metodo, priešingu atveju iškiltų rimta įstatymų apėjimo grėsmė; kadangi tvarkant rankiniu būdu, ši direktyva taikoma tiktai rinkmenų sistemoms, tačiau negalioja nesistemintoms rinkmenoms; <…>
<…>
(37) kadangi, tvarkant asmens duomenis žurnalistiniais sumetimais arba literatūrinės ar meninės raiškos tikslais, ypač garsinėje ir vaizdinėje srityje, turėtų būti atleidžiama nuo kai kurių šios direktyvos reikalavimų, kad būtų galima suderinti pagrindines asmenų teises su informacijos laisve, ypač su teise gauti ir skleisti informaciją, kaip garantuojama [1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos] Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje; kadangi todėl valstybės narės turėtų išdėstyti reikalingas išimtis ir leidžiančias nukrypti nuostatas, kad būtų pasiekta pagrindinių teisių pusiausvyros, taikant bendrąsias priemones dėl duomenų tvarkymo teisėtumo <…>“
4 Direktyvos 95/46 2 straipsnyje numatyta:
„Šioje direktyvoje:
a) „asmens duomenys“ reiškia bet kurią informaciją, susijusią su asmeniu (duomenų subjektu), kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta; asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, yra tas asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta tiesiogiai ar netiesiogiai, ypač pasinaudojus nurodytu asmens identifikavimo kodu arba vienu ar keliais to asmens fizinei, fiziologinei, protinei, ekonominei, kultūrinei ar socialinei tapatybei būdingais veiksniais;
b) „asmens duomenų tvarkymas“ (tvarkymas) reiškia bet kurią operaciją ar operacijų rinkinį, automatiniais arba neautomatiniais būdais atliekamus su asmens duomenimis, kaip antai: rinkimas, užrašymas, rūšiavimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, atgaminimas, paieška, naudojimas, atskleidimas perduodant, platinant ar kitu būdu padarant juos prieinamus, išdėstymas reikiama tvarka ar sujungimas derinant, blokavimas, trynimas ar naikinimas;
<…>
d) „duomenų valdytojas“ reiškia tokį fizinį ar juridinį asmenį, valstybės valdžios instituciją, agentūrą ar bet kurį kitą organą, kuris vienas ar drauge su kitais nustato asmens duomenų tvarkymo tikslus ir būdus; jeigu tvarkymo tikslus ir būdus nusako nacionaliniai arba Bendrijos [Sąjungos] įstatymai bei norminiai aktai, tai duomenų valdytoją arba specifinius kriterijus, pagal kuriuos skiriamas duomenų valdytojas, gali apibrėžti nacionaliniai arba Bendrijos [Sąjungos] įstatymai;
<…>“
5 Šios direktyvos 3 straipsnyje „Taikymo sritis“ numatyta:
„1. Ši direktyva taikoma automatiniais būdais tvarkant asmens duomenis ištisai arba dalimis ir neautomatiniais būdais tvarkant asmens duomenis, kai tie duomenys sudaro arba yra skirti sudaryti rinkmenų sistemos dalį.
2. Ši direktyva netaikoma tvarkant asmens duomenis:
– kai yra užsiimama tokia veikla, kuri nepatenka į Bendrijos teisės taikymo sritį, kaip antai veikla, kuri numatyta Europos Sąjungos sutarties [redakcija prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai] V ir VI dalyse, taip pat kai atliekamos tvarkymo operacijos, susijusios su visuomenės saugumu, gynyba, valstybės saugumu (taip pat ir valstybės ekonomine gerove, kai tvarkymo operacija susijusi su valstybės saugumo klausimais) ir su valstybės veiksmais baudžiamosios teisės srityje;
– kai duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas tik asmenine ar namų ūkio veikla.“
6 Minėtos direktyvos 7 straipsnis buvo suformuluotas taip:
„Valstybės narės numato, kad asmens duomenis galima tvarkyti tik tuo atveju, jeigu:
<…>
f) tvarkyti reikia dėl teisėtų interesų, kurių siekia duomenų valdytojas arba trečioji šalis (šalys), kurioms atskleidžiami duomenys, išskyrus atvejus, kai duomenų subjekto, kuriam pagal 1 straipsnio 1 dalį reikalinga apsauga, teisės ir laisvės yra viršesnės nei šie interesai.“
7 Tos pačios direktyvos 9 straipsnyje nustatyta:
„Valstybės narės numato išimtis ir nukrypimus nuo šio skyriaus bei IV ir VI skyriaus, kai asmens duomenys tvarkomi tik žurnalistiniais sumetimais arba meninės ar literatūrinės raiškos tikslais, bet tiktai tuomet, jeigu šios išimtys reikalingos, norint privatumo teisę suderinti su laisve reikšti savo mintis ir įsitikinimus reglamentuojančiomis taisyklėmis.“
Latvijos teisė
8 Pagal 2000 m. kovo 23 d. Fizisko personu datu aizsardzības likums (Fizinių asmenų duomenų apsaugos įstatymas; Latvijas Vēstnesis, 2000, Nr. 123/124; toliau – Duomenų apsaugos įstatymas) 1 straipsnį šio įstatymo tikslas – apsaugoti fizinių asmenų pagrindines teises ir laisves, o ypač jų privataus gyvenimo neliečiamybę, tvarkant fizinių asmenų duomenis.
9 Pagal Duomenų apsaugos įstatymo 2 straipsnio 3 punktą „asmens duomenys“ yra bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta.
10 Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 4 punktą „asmens duomenų tvarkymas“ yra bet kokia operacija, atliekama su asmens duomenimis, kaip antai duomenų rinkimas, įrašymas, įvedimas, saugojimas, išdėstymas reikiama tvarka, pertvarkymas, panaudojimas, perdavimas, transliavimas ir skleidimas, blokavimas ar trynimas.
11 Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas, atsižvelgiant į šiame straipsnyje numatytas išimtis, taikomas bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui tvarkant visų rūšių asmens duomenis, jei:
– duomenų valdytojas registruotas Latvijos Respublikoje,
– duomenys tvarkomi už Latvijos Respublikos ribų esančiose teritorijose, kurios pagal tarptautines sutartis priklauso Latvijos Respublikai,
– asmens duomenims tvarkyti naudojama įranga yra Latvijos Respublikoje, išskyrus atvejus, kai įranga naudojama tik asmens duomenims perduoti per Latvijos Respublikos teritoriją.
12 To paties įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šis įstatymas netaikomas asmens duomenų tvarkymui, kai fiziniai asmenys tai daro asmeninėms ar namų ūkio ir šeimos reikmėms.
13 Duomenų apsaugos įstatymo 5 straipsnyje nurodyta, kad šio įstatymo 7–9, 11 ir 21 straipsniai netaikomi, jei asmens duomenys tvarkomi žurnalistiniais sumetimais pagal Par presi un citiem masu informācijas līdzekļiem likums (Spaudos ir kitų visuomenės informavimo priemonių įstatymas), mokslo ar literatūros poreikiams ir jei įstatyme nenumatyta kitaip.
14 Duomenų apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, rinkdamas asmens duomenis iš duomenų subjekto, duomenų valdytojas turi duomenų subjektui pateikti, jei jis dar neturi, informaciją apie:
– duomenų valdytojo pavadinimą arba vardą ir pavardę bei adresą,
– numatytą asmens duomenų tvarkymo tikslą.
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
15 Būdamas valstybės policijos nuovados patalpose S. Buivids nufilmavo, kaip iš jo buvo imami parodymai administracinio nusižengimo byloje.
16 Taip parengtą vaizdo įrašą (toliau – aptariamas vaizdo įrašas), kuriame nufilmuoti policijos darbuotojai ir tai, ką jie veikia nuovadoje, S. Buivids paskelbė interneto svetainėje www.youtube.com. Ši interneto svetainė leidžia naudotojams skelbti, žiūrėti vaizdo įrašus ir jais dalytis.
17 Po šio paskelbimo 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendime Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija konstatavo, kad S. Buivids pažeidė Duomenų apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, nes policijos darbuotojams, kaip duomenų subjektams, nepateikė šioje teisės nuostatoje nurodytos informacijos apie numatytą jų asmens duomenų tvarkymo tikslą. Informacijos apie aptariamo vaizdo įrašo sukūrimo ir įkėlimo į interneto svetainę tikslą S. Buivids nepateikė ir Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai; ši informacija galėtų įrodyti, kad siekiamas tikslas atitiko Duomenų apsaugos įstatymą. Todėl Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pareikalavo iš S. Buivids užtikrinti, kad šis vaizdo įrašas būtų pašalintas iš www.youtube.com ir kitų interneto svetainių.
18 S. Buivids pateikė Administratīvā rajona tiesa (Apylinkės administracinis teismas, Latvija) skundą, kuriame prašo pripažinti šį Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimą neteisėtu ir priteisti iš minėtos institucijos žalos, kurią jis teigia patyręs, atlyginimą. Skunde S. Buivids nurodė, kad paskelbdamas aptariamą vaizdo įrašą jis bandė atkreipti visuomenės dėmesį į, jo manymu, neteisėtus policijos veiksmus. Minėtas teismas skundą atmetė.
19 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu Administratīvā apgabaltiesa (Administracinis apygardos teismas, Latvija) atmetė S. Buivids apeliacinį skundą dėl Administratīvā rajona tiesa (Apylinkės administracinis teismas) sprendimo.
20 Administratīvā apgabaltiesa (Administracinis apygardos teismas) savo sprendimą pagrindė tuo, kad aptariamame vaizdo įraše galima matyti policijos nuovadą, kelis tarnybines pareigas vykdančius policijos darbuotojus, girdėti įrašytą pokalbį su policijos darbuotoju, kai buvo atliekami procesiniai veiksmai, taip pat policijos darbuotojų, S. Buivids ir su juo buvusio asmens balsus.
21 Be to, neįmanoma nustatyti, kam teiktina pirmenybė: S. Buivids teisei į saviraiškos laisvę ar kitų asmenų teisei į privataus gyvenimo apsaugą, nes S. Buivids nenurodė, kokiu tikslu paskelbė aptariamą vaizdo įrašą. Taip pat šiame vaizdo įraše nepateikiama nei visuomenei aktuali informacija, nei policijos darbuotojų nesąžiningas elgesys. Kadangi S. Buivids aptariamo vaizdo įrašo nedarė nei žurnalistiniais sumetimais pagal Spaudos ir kitų visuomenės informavimo priemonių įstatymą, nei mokslo ar literatūros poreikiams, Duomenų apsaugos įstatymo 5 straipsnis jam netaikomas.
22 Administratīvā apgabaltiesa (Administracinis apygardos teismas) padarė išvadą, kad S. Buivids pažeidė Duomenų apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kai filmavo savo tarnybines pareigas atliekančius policijos darbuotojus ir nepateikė informacijos apie numatytą jų asmens duomenų tvarkymo tikslą.
23 Administratīvā apgabaltiesa (Apygardos administracinis teismas) sprendimą S. Buivids kasacine tvarka apskundė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui – Augstākā tiesa (Aukščiausiasis Teismas, Latvija); jis rėmėsi savo teise į saviraiškos laisvę.
24 S. Buivids, be kita ko, nurodė, kad aptariamame vaizdo įraše nufilmuoti valstybės policijos pareigūnai, t. y. viešieji asmenys viešoje vietoje, kurie dėl tokio savo statuso nėra asmenys, patenkantys į Duomenų apsaugos įstatymo taikymo sritį.
25 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja, pirma, ar savo tarnybines pareigas policijos nuovadoje atliekančių policijos darbuotojų filmavimas ir taip parengto vaizdo įrašo paskelbimas interneto svetainėje patenka į Direktyvos 95/46 taikymo sritį. Nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad S. Buivids veiksmai nepriskirtini prie 3 straipsnio 2 dalyje numatytų išimtinų atvejų, kai ši direktyva netaikoma, vis dėlto jis pažymi, kad kyla klausimas dėl tokio atvejo, kai įrašas padarytas vienintelį kartą, o S. Buivids filmavo savo tarnybines pareigas vykdančius policijos darbuotojus, t. y. kai jie atstovavo viešosios valdžios institucijai. Remdamasis generalinio advokato M. Bobek išvados byloje Rīgas satiksme (C‑13/16, EU:C:2017:43) 95 punktu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžia, kad pagrindinis susirūpinimą keliantis aspektas, dėl kurio asmens duomenys saugomi, yra pavojus, kylantis asmens duomenis tvarkant dideliu mastu.
26 Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo išaiškinti Direktyvos 95/46 9 straipsnyje vartojamą sąvoką „tik žurnalistiniais sumetimais“ ir atsakyti į klausimą, ar ši sąvoka gali apimti S. Buivids atliktus veiksmus.
27 Šiomis aplinkybėmis Augstākā tiesa (Aukščiausiasis Teismas, Latvija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar tokiems veiksmams, kaip nagrinėjamoje byloje, t. y. policijos pareigūnų, atliekančių procesinius veiksmus, filmavimui policijos nuovadoje ir nufilmuotos medžiagos įkėlimui į interneto svetainę www.youtube.com, taikoma Direktyva 95/46?
2. Ar Direktyvą 95/46 reikia aiškinti taip: minėtus veiksmus galima laikyti asmens duomenų tvarkymu žurnalistiniais sumetimais, kaip tai suprantama pagal [Direktyvos 95/46] 9 straipsnį?“
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo klausimo
28 Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Direktyvos 95/46 3 straipsnį reikia aiškinti taip: policijos nuovadoje parodymus imančių policijos darbuotojų filmavimas ir taip parengto vaizdo įrašo paskelbimas interneto svetainėje, kurioje naudotojai gali įkelti, žiūrėti vaizdo įrašus ir jais dalytis, patenka į šios direktyvos taikymo sritį.
29 Reikia priminti, kad pagal šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalį ji taikoma „automatiniais būdais tvarkant asmens duomenis ištisai arba dalimis ir neautomatiniais būdais tvarkant asmens duomenis, kai tie duomenys sudaro arba yra skirti sudaryti rinkmenų sistemos dalį“.
30 Šioje nuostatoje vartojama sąvoka „asmens duomenys“, kaip nurodyta tos pačios direktyvos 2 straipsnio a punkte, apima „bet kurią informaciją, susijusią su asmeniu (duomenų subjektu), kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta“. Asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, yra „tas asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta tiesiogiai ar netiesiogiai, ypač pasinaudojus <…> vienu ar keliais to asmens fizinei <…> tapatybei būdingais veiksniais <…>“.
31 Pagal suformuotą Teisingumo Teismo praktiką vaizdo kamera užfiksuotas asmens atvaizdas yra „asmens duomuo“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 95/46 2 straipsnio a punktą, kiek iš jo galima identifikuoti duomenų subjektą (šiuo klausimu žr. 2014 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Ryneš, C‑212/13, ECLI:EU:C:2014:2428, 22 punktą).
32 Šiuo atveju, kaip matyti iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, aptariamame vaizdo įraše galima matyti ir girdėti policijos darbuotojus, todėl reikia konstatuoti, kad taip įrašyti asmenų atvaizdai yra asmens duomenys, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 95/46 2 straipsnio a punktą.
33 Direktyvos 95/46 2 straipsnio b punkte sąvoka „asmens duomenų tvarkymas“ apibrėžta kaip „bet kuri operacija ar operacijų rinkinys <…> atliekami su asmens duomenimis, kaip antai: rinkimas, užrašymas, rūšiavimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, atgaminimas, paieška, naudojimas, atskleidimas perduodant, platinant ar kitu būdu padarant juos prieinamus, išdėstymas reikiama tvarka ar sujungimas derinant, blokavimas, trynimas ar naikinimas“.
34 Teisingumo Teismas jau konstatavo, kad stebėjimas darant asmenų vaizdo įrašą, saugomą nuolatinio įrašymo įrenginyje, t. y. kietajame diske, yra automatinis asmens duomenų tvarkymas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 95/46 2 straipsnio b punktą ir 3 straipsnio 1 dalį (šiuo klausimu žr. 2014 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Ryneš, C‑212/13, EU:C:2014:2428, 23 ir 25 punktus).
35 Per posėdį Teisingumo Teisme S. Buivids tvirtino, kad aptariamą vaizdo įrašą darė skaitmeniniu fotoaparatu. Taigi buvo daromas asmenų vaizdo įrašas, saugomas nuolatinio įrašymo įrenginyje, t. y. minėtos kameros atminties kortelėje. Vadinasi, toks įrašas yra asmens duomenų tvarkymas automatiniu būdu, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalį.
36 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad aplinkybė, jog toks įrašas padarytas vienintelį kartą, neturi reikšmės nagrinėjant, ar šiai operacijai taikoma Direktyva 95/46. Iš tiesų, kaip matyti iš šios direktyvos 2 straipsnio b punkto, siejamo su 3 straipsnio 1 dalimi, ji taikoma „bet kuriai operacijai“, kuri yra asmens duomenų tvarkymas, kaip tai suprantama pagal šias nuostatas.
37 Be to, Teisingumo Teismas pripažino, kad asmens duomenų pateikimas interneto puslapyje taip pat laikomas tokiu asmens duomenų tvarkymu (šiuo klausimu žr. 2003 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Lindqvist, C‑101/01, EU:C:2003:596, 25 punktą ir 2014 m. gegužės 13 d. Sprendimo Google Spain ir Google, C‑131/12, EU:C:2014:317, 26 punktą).
38 Šiuo klausimu Teisingumo Teismas taip pat patikslino, kad siekiant pateikti informaciją interneto puslapyje reikia atlikti šio puslapio įkrovimo į serverį operaciją bei kitas operacijas, būtinas tam, kad šis puslapis taptų prieinamas prie interneto prisijungusiems asmenims. Šios operacijos bent iš dalies atliekamos automatiškai (šiuo klausimu žr. 2003 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Lindqvist, C‑101/01, EU:C:2003:596, 26 punktą).
39 Taigi, reikia pripažinti, kad paskelbimas vaizdo įrašų interneto svetainėje, kur naudotojai gali įkelti ir žiūrėti vaizdo įrašus, kaip antai aptariamą vaizdo įrašą, kuriame yra asmens duomenų, ir jais dalytis, yra šių duomenų tvarkymas visiškai arba iš dalies automatiniu būdu, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 95/46 2 straipsnio b punktą ir 3 straipsnio 1 dalį.
40 Be to, pagal Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalį ji netaikoma dviejų rūšių asmens duomenų tvarkymui. Pirma, kai duomenys tvarkomi užsiimant tokia veikla, kuri nepatenka į Bendrijos teisės taikymo sritį, kaip antai veikla, kuri numatyta Europos Sąjungos sutarties V ir VI dalyse pagal iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo galiojusią redakciją, ir – bet kuriuo atveju – kai atliekamos tvarkymo operacijos, kurių tikslas – visuomenės saugumas, gynyba, valstybės saugumas ir valstybės veiksmai baudžiamosios teisės srityse. Antra, pagal šią nuostatą direktyva netaikoma asmens duomenų tvarkymui, kai duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas tik asmenine ar namų ūkio veikla.
41 Kadangi Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos išimtys, kai netaikoma asmens duomenų apsaugos sistema, numatyta Direktyvoje 95/46, ir nesiekiama šios direktyvos tikslo užtikrinti fizinių asmenų laisvių ir pagrindinių teisių apsaugą tvarkant asmens duomenis, kaip antai teisės į privatų ir šeimos gyvenimą ir teisės į asmens duomenų apsaugą, garantuojamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose, tas išimtis reikia aiškinti siaurai (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Puškár, C‑73/16, EU:C:2017:725, 38 punktą ir 2018 m. liepos 10 d. Jehovan todistajat, C‑25/17, EU:C:2018:551, 37 punktą).
42 Kiek tai susiję su pagrindine byla, reikia pažymėti, jog iš Teisingumo Teismui pateiktų duomenų matyti, kad, pirma, aptariamo vaizdo įrašo padarymo ir paskelbimo negalima laikyti nei asmens duomenų tvarkymu užsiimant tokia veikla, kuri nepatenka į Bendrijos teisės taikymo sritį, nei tvarkymo operacijomis, kurių tikslas – visuomenės saugumas, gynyba, valstybės saugumas ir valstybės veiksmai baudžiamosios teisės srityse, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalį. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau nusprendė, kad šioje nuostatoje kaip pavyzdys nurodyta veikla visais atvejais yra pačių valstybių ar valstybės valdžios institucijų, o ne privačių asmenų veikla (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Puškár, C‑73/16, EU:C:2017:725, 36 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
43 Antra, kadangi S. Buivids, nenustatydamas prieigos apribojimų, paskelbė aptariamą vaizdo įrašą vaizdo įrašų interneto svetainėje, kurioje naudotojai gali juos įkelti, žiūrėti ir jais dalytis, ir taip asmens duomenis padarė prieinamus neapibrėžtam asmenų skaičiui, pagrindinėje byloje nagrinėjamas asmens duomenų tvarkymas nėra tik asmeninė ar namų ūkio veikla (pagal analogiją žr. 2003 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Lindqvist, C‑101/01, EU:C:2003:596, 47 punktą; 2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Satakunnan Markkinapörssi ir Satamedia, C‑73/07, EU:C:2008:727, 44 punktą; 2014 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Ryneš, C‑212/13, EU:C:2014:2428, 31 ir 33 punktus bei 2018 m. liepos 10 d. Sprendimo Jehovan todistajat, C‑25/17, EU:C:2018:551, 42 punktą).
44 Be to, aplinkybė, kad policijos darbuotojai nufilmuoti, kai vykdė savo tarnybines pareigas, nereiškia, kad toks asmens duomenų tvarkymas nepatenka į Direktyvos 95/46 taikymo sritį.
45 Kaip generalinė advokatė pažymėjo išvados 29 punkte, šioje direktyvoje nenumatyta jokios išimties, pagal kurią minėta direktyva netaikoma su pareigūnais susijusių asmens duomenų tvarkymo operacijoms.
46 Be to, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad aplinkybė, jog informacija priskirtina prie profesinės veiklos srities, nereiškia, kad ji nėra „asmens duomenys“ (šiuo klausimu žr. 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo ClientEarth ir PAN Europe / EFSA, C‑615/13 P, EU:C:2015:489, 30 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
47 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 95/46 3 straipsnį reikia aiškinti taip: policijos nuovadoje parodymus imančių policijos darbuotojų filmavimas ir taip parengto vaizdo įrašo paskelbimas interneto svetainėje, kurioje naudotojai gali įkelti, žiūrėti vaizdo įrašus ir jais dalytis, patenka į šios direktyvos taikymo sritį.
Dėl antrojo klausimo
48 Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 95/46 9 straipsnį reikia aiškinti taip: tokias faktines aplinkybes, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, t. y. policijos nuovadoje parodymus imančių policijos darbuotojų filmavimą ir taip parengto vaizdo įrašo paskelbimą interneto svetainėje, kurioje naudotojai gali įkelti, žiūrėti vaizdo įrašus ir jais dalytis, galima laikyti asmens duomenų tvarkymu žurnalistiniais sumetimais, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.
49 Pirmiausia reikia priminti, kad pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją direktyvos nuostatas reikia aiškinti atsižvelgiant į tikslą, kurio ja siekiama, ir sistemą, kuri ja sukuriama (2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Satakunnan Markkinapörssi ir Satamedia, C‑73/07, EU:C:2008:727, 51 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
50 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad iš Direktyvos 95/46 1 straipsnio matyti, jog ja siekiama, kad sudarydamos sąlygas asmens duomenims laisvai judėti valstybės narės užtikrintų, kad tvarkant minėtus duomenis bus apsaugotos fizinių asmenų pagrindinės teisės ir laisvės, ypač jų privatus gyvenimas. Tačiau šio tikslo negalima siekti neatsižvelgiant į tai, kad minėtas pagrindines teises reikia tam tikru mastu derinti su pagrindine teise į saviraiškos laisvę. Šios direktyvos 37 konstatuojamojoje dalyje patikslinama, kad jos 9 straipsniu siekiama suderinti dvi pagrindines teises: viena vertus, privataus gyvenimo apsaugą ir, kita vertus, saviraiškos laisvę. Ši užduotis tenka valstybėms narėms (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Satakunnan Markkinapörssi ir Satamedia, C‑73/07, EU:C:2008:727, 52–54 punktus).
51 Teisingumo Teismas jau nusprendė, kad siekiant atsižvelgti į saviraiškos laisvės svarbą visai demokratinei bendruomenei reikia, pirma, su ja susijusias sąvokas, įskaitant žurnalistiką, aiškinti plačiai (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Satakunnan Markkinapörssi ir Satamedia, C‑73/07, EU:C:2008:727, 56 punktą).
52 Iš Direktyvos 95/46 parengiamųjų darbų matyti, kad šios direktyvos 9 straipsnyje numatytos išimtys ir nukrypti leidžiančios nuostatos taikomos ne tik visuomenės informavimo įmonėms, bet ir bet kuriam asmeniui, užsiimančiam žurnalistikos veikla (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Satakunnan Markkinapörssi ir Satamedia, C‑73/07, EU:C:2008:727, 58 punktą).
53 Iš suformuotos Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad „žurnalistikos veikla“ yra tokia veikla, kurios tikslas – bet kokiu perdavimo būdu visuomenei skleisti informaciją, nuomones ar idėjas (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Satakunnan Markkinapörssi ir Satamedia, C‑73/07, EU:C:2008:727, 61 punktą).
54 Nors būtent prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar šiuo atveju S. Buivids atliktu asmens duomenų tvarkymu įgyvendinamas šis tikslas, Teisingumo Teismas gali pateikti šiam teismui išaiškinimo elementus, būtinus jam tenkančiam vertinimui atlikti.
55 Atsižvelgiant į šio sprendimo 52 ir 53 punktuose nurodytą Teisingumo Teismo jurisprudenciją, reikia pažymėti, jog tai, kad S. Buivids nėra profesionalus žurnalistas, nereiškia, kad aptariamo vaizdo įrašo parengimui ir jo paskelbimui vaizdo įrašų interneto svetainėje, kurioje naudotojai gali įkelti, žiūrėti vaizdo įrašus ir jais dalytis, negalima taikyti šios nuostatos.
56 Visų pirma, tai, kad S. Buivids įkėlė šį įrašą į interneto svetainę, kaip antai www.youtube.com, savaime negali reikšti, kad toks asmens duomenų tvarkymas negalėjo būti vykdomas „tik žurnalistiniais sumetimais“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 95/46 9 straipsnį.
57 Iš tiesų reikia atsižvelgti į komunikacijos ir informavimo priemonių raidą ir daugėjimą. Taigi Teisingumo Teismas jau nusprendė, kad duomenų perdavimo laikmena, nesvarbu, ar ji būtų klasikinė, kaip antai popierius arba radijo bangos, ar elektroninė, kaip antai internetas, neturi lemiamos reikšmės vertinant, ar veikla vykdoma „tik žurnalistiniais sumetimais“ (žr. 2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Satakunnan Markkinapörssi ir Satamedia C‑73/07, EU:C:2008:727, 60 punktą).
58 Vis dėlto, kaip generalinė advokatė iš esmės nurodė išvados 55 punkte, negalima teigti, kad bet kokia internete paskelbta informacija, kurioje yra asmens duomenų, patenka į sąvoką „žurnalistikos veikla“ ir todėl jai taikomos išimtys ir nukrypti leidžiančios nuostatos, numatytos Direktyvos 95/46 9 straipsnyje.
59 Šiuo atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar iš aptariamo vaizdo įrašo matyti, kad jis parengtas ir paskelbtas siekiant vienintelio tikslo: skleisti visuomenei informaciją, nuomones ar idėjas (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Satakunnan Markkinapörssi ir Satamedia, C‑73/07, EU:C:2008:727, 62 punktą).
60 Šiuo tikslu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas gali, be kita ko, atsižvelgti į tai, kad, anot S. Buivids, aptariamas vaizdo įrašas buvo paskelbtas interneto svetainėje siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į tariamai neteisėtus policijos veiksmus, atliktus imant iš jo parodymus.
61 Tačiau reikia pažymėti, kad tokių neteisėtų veiksmų konstatavimas nėra Direktyvos 95/46 9 straipsnio taikymo sąlyga.
62 Kita vertus, jeigu paaiškėtų, kad atskleisti visuomenei informaciją, nuomones ar idėjas nėra vienintelis šio vaizdo įrašo parengimo ir paskelbimo tikslas, nebūtų galima teigti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas asmens duomenų tvarkymas vykdytas „tik žurnalistiniais sumetimais“.
63 Be to, reikia priminti, kad Direktyvos 95/46 9 straipsnyje numatytas išimtis ir nukrypti leidžiančias nuostatas galima taikyti, tik jeigu paaiškėtų, jog jos būtinos siekiant suderinti dvi pagrindines teises: teisę į privataus gyvenimo apsaugą ir teisę į saviraiškos laisvę (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Satakunnan Markkinapörssi ir Satamedia, C‑73/07, EU:C:2008:727, 55 punktą).
64 Taigi, siekiant užtikrinti šių dviejų pagrindinių teisių pusiausvyrą, pagrindinės teisės į privatų gyvenimą apsauga reikalauja, kad Direktyvos 95/46 II, IV ir VI skyriuose numatytos nuo duomenų apsaugos nukrypstančios nuostatos ir šios apsaugos apribojimai griežtai atitiktų būtinumo sąlygą (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Satakunnan Markkinapörssi ir Satamedia, C‑73/07, EU:C:2008:727, 56 punktą).
65 Pirmiausia reikia priminti, kad į Chartijos 7 straipsnį, susijusį su teise į privatų ir šeimos gyvenimą, įtrauktos teisės atitinka tas, kurios garantuojamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, pasirašytos 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje (toliau – EŽTK), 8 straipsnio 1 dalyje, ir kad todėl pagal Chartijos 52 straipsnio 3 dalį minėtam 7 straipsniui teiktina tokia pati prasmė ir taikymo sritis, kokia priskirta EŽTK 8 straipsnio 1 daliai, išaiškintai Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje (2015 m. gruodžio 17 d. Sprendimo WebMindLicenses, C‑419/14, EU:C:2015:832, 70 punktas). Tas pats pasakytina apie Chartijos 11 straipsnį ir EŽTK 10 straipsnį (šiuo klausimu žr. 2016 m. gegužės 4 d. Philip Morris Brands ir kt., C‑547/14, EU:C:2016:325, 147 punktas).
66 Iš šios jurisprudencijos matyti, kad, siekdamas suderinti teisę į privataus gyvenimo apsaugą ir teisę į saviraiškos laisvę, Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė kelis atitinkamus kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti, būtent: indėlį į bendrojo intereso diskusiją, aptariamo asmens žinomumą, reportažo tikslą, ankstesnį duomenų subjekto elgesį, paskelbimo turinį, formą ir atgarsius, būdą ir aplinkybes, kuriomis informacija gauta, ir jos atitiktį tikrovei (šiuo klausimu žr. 2017 m. birželio 27 d. EŽTT Satakunnan Markkinapörssi Oy ir Satamedia Oy prieš Suomiją, CE:ECHR:2017:0627JUD000093113, 165 punktas). Be to, reikia atsižvelgti į duomenų valdytojo galimybę imtis priemonių, kurios leistų sumažinti kišimosi į privatų gyvenimą apimtį.
67 Šiuo atveju, kaip matyti iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos, negalima atmesti galimybės, kad aptariamo vaizdo įrašo parengimas ir paskelbimas, kurie įvyko duomenų subjektams nežinant apie šį įrašymą ir jo tikslus, yra pagrindinės teisės į tų asmenų, t. y. tame vaizdo įraše nufilmuotų policijos darbuotojų, privataus gyvenimo apsaugą ribojimas.
68 Jei paaiškėtų, kad vienintelis aptariamo vaizdo įrašo parengimo ir paskelbimo tikslas – atskleisti visuomenei informaciją, nuomones arba idėjas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti, ar išimtys ir nukrypti leidžiančios nuostatos, numatytos Direktyvos 95/46 9 straipsnyje, yra būtinos siekiant teisę į privatų gyvenimą suderinti su saviraiškos laisvę reglamentuojančiomis taisyklėmis ir ar šios išimtys ir nukrypti leidžiančios nuostatos taikomos tik tiek, kiek būtinai reikia.
69 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 95/46 9 straipsnį reikia aiškinti taip: tokias faktines aplinkybes, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, t. y. policijos nuovadoje parodymus imančių policijos darbuotojų filmavimą ir taip parengto vaizdo įrašo paskelbimą interneto svetainėje, kurioje naudotojai gali įkelti, žiūrėti vaizdo įrašus ir jais dalytis, galima laikyti asmens duomenų tvarkymu tik žurnalistiniais sumetimais, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, jei iš minėto vaizdo įrašo aišku, kad vienintelis jo parengimo ir paskelbimo tikslas – atskleisti visuomenei informaciją, nuomones arba idėjas, o tai patikrinti turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
70 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti tas teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:
1. 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo 3 straipsnį reikia aiškinti taip: policijos nuovadoje parodymus imančių policijos darbuotojų filmavimas ir taip parengto vaizdo įrašo paskelbimas interneto svetainėje, kurioje naudotojai gali įkelti, žiūrėti vaizdo įrašus ir jais dalytis, patenka į šios direktyvos taikymo sritį.
2. Direktyvos 95/46 9 straipsnį reikia aiškinti taip: tokias faktines aplinkybes, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, t. y. policijos nuovadoje parodymus imančių policijos darbuotojų filmavimą ir taip parengto vaizdo įrašo paskelbimą interneto svetainėje, kurioje naudotojai gali įkelti, žiūrėti vaizdo įrašus ir jais dalytis, galima laikyti asmens duomenų tvarkymu tik žurnalistiniais sumetimais, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, jei iš minėto vaizdo įrašo aišku, kad vienintelis jo parengimo ir paskelbimo tikslas – atskleisti visuomenei informaciją, nuomones arba idėjas, o tai patikrinti turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
Parašai.