2018 m. gruodžio 5 d. Kipro Respublikos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. rugsėjo 25 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-384/17 Kipras / EUIPO

(Byla C-767/18 P)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Kipro Respublika, atstovaujama QC S. Malynicz, baristerio S. Baran, solisitorės V. Marsland

Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), M. J. Dairies EOOD

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

patenkinti apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo sprendimo byloje T-384/17 Kipro Respublika / EUIPO, EU:T:2018:593, ir panaikinti šį sprendimą,

nurodyti EUIPO ir į bylą įstojusiai šaliai padengti savo ir apeliantės bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai nusprendė, kad Apeliacinė taryba šioje byloje teisingai pritaikė ankstesniuose Bendrojo Teismo sprendimuose HELLIM ir XAΛΛOYMI ir HALLOUMI padarytas išvadas. Tie sprendimai susiję ne su sertifikavimo ženklais, o su skirtingų rūšių ženklais, t. y. atitinkamai su kolektyviniais ir paprastais ES prekių ženklais. Tokių ženklų esminė funkcija yra nurodyti prekių komercinę kilmę (kolektyvinio prekių ženklo atveju daugelį prekybininkų sieja narystė asociacijoje). Atvirkščiai, sertifikavimo ženklų esminė funkcija yra ne nurodyti kilmę, o atskirti prekių klasę, t. y. sertifikuotų prekių, kurios iš tikrųjų atitinka sertifikavimo ženklo HALLOUMI leidžiamą naudojimą reglamentuojančias taisykles ir kurias leidžiama gaminti laikantis šių taisyklių. Be to, atitinkama visuomenė tuose ankstesniuose Bendrojo Teismo sprendimuose skiriasi nuo atitinkamos visuomenės šioje byloje.

Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad ankstesnis nacionalinis ženklas – šiuo atveju nacionalinis sertifikavimo ženklas – visiškai neturi skiriamojo požymio, pagal kurį sertifikuotos prekės atskiriamos nuo nesertifikuotų prekių; kad ženklas yra apibūdinamasis; kad pakenkta nacionalinio ženklo nacionalinei apsaugai ir kad jo galiojimas nepagrįstai ginčytas EUIPO protesto procedūroje.

Bendrasis Teismas suklydo, kai lygino ženklus ir vertino galimybę supainioti. Jis suklydo nagrinėdamas šiuos klausimus taip, tarsi ankstesnis ženklas būtų kilmę nurodantis prekių ženklas, o ne sertifikavimo ženklas. Jis ankstesniam ženklui nesuteikė jokio skiriamojo sertifikavimo ženklo požymio, t. y. atskiriančio prekes, kurios iš tikrųjų atitinka sertifikavimo ženklo standartus ir kurias iš tikrųjų pagamino sertifikavimo ženklo turėtojo įgalioti gamintojai. Jis taip pat nenagrinėjo, kaip sertifikavimo ženklai paprastai naudojami (t. y. visada nurodant skiriamąjį pavadinimą, prekių ženklą ar logotipą). Jis neatsižvelgė į ginčijamo ES prekių ženklo prasmę ir reikšmę, visų pirma nenagrinėjo, ar elementas „HALLOUMI“, kaip žymuo, nurodantis, kad ginčijamu ES prekių ženklu pažymėtos prekės yra sertifikuotos, o taip iš tikrųjų nėra, yra vėlesnio ženklo savarankiškas skiriamasis požymis.

Bendrasis Teismas neatsižvelgė į nacionalines nuostatas ir jurisprudenciją dėl nacionalinių sertifikavimo ženklų taikymo apimties ir galiojimo. Valstybių narių įstatymuose dėl sertifikavimo ženklų nustatytos sąlygos ir tvarka nebuvo suderintos pagal Prekių ženklų direktyvą 89/104¹ arba Prekių ženklų direktyvą 2008/95² , o Europos Sąjungos prekių ženklų reglamente numatyta, kad tokie nacionaliniai ženklai gali būti grindžiami ankstesnėmis teisėmis, kurios užkerta kelią ES prekių ženklų registracijai. Tokias teises reikėtų nagrinėti atsižvelgiant į nacionalinių teismų jurisprudenciją ir nacionalinės teisės nuostatas pagal analogiją su įvairiomis nacionalinėmis teisėmis, remiantis Europos Sąjungos prekių ženklų reglamento 8 straipsnio 4 dalimi (šios teisės taip pat nesuderintos ir kiekvienoje valstybėje narėje yra labai skirtingos pagal pobūdį, taikymo apimtį ir galiojimą).

____________

¹ 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmoji Tarybos direktyva 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 40, 1989, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 92).

² 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 299, 2008, p. 25).