Language of document :

2019 m. balandžio 15 d. Associazione Nazionale GranoSalus - Liberi Cerealicoltori & Consumatori (Associazione GranoSalus) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2019 m. vasario 14 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-125/18 Associazione GranoSalus / Komisija

(Byla C-313/19 P)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: Associazione Nazionale GranoSalus - Liberi Cerealicoltori & Consumatori (Associazione GranoSalus), atstovaujama advokato G. Dalfino

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

1.    Apeliacinis skundas dėl Bendrojo Teismo nutarties grindžiamas SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio, aiškinamų atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsnius, pažeidimu.

2.    Apeliantė pirmiausia nurodo SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos pažeidimą, nes Bendrasis Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad Associazione GranoSalus turi teisę pareikšti ieškinį, nes tokią teisę individualiai turi jos nariai, kadangi „jie tiesiogiai ir konkrečiai susiję“ su ginčijamų Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2017/2324, nes ginčijamas „jie konkrečiai susiję su norimo pobūdžio aktu, dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių“.

Šiuo klausimu Associazione nurodo, kad Bendrasis Teismas taikydamas aptariamą nuostatą padarė klaidą, kai konstatavo, jog konkrečios sąsajos sąlyga netenkinama, nes „ginčijamas aktas tariamai veikia kai kuriuos ieškovės narius, būtent kaip vartotojus ir Sąjungos piliečius bendrąja prasme“ (ginčijamos nutarties 57 punktas).

Toks apeliantės GranoSalus narių kvalifikavimas yra klaidingas atsižvelgiant į asociacijos įstatus, pagal kuriuos jos nariai, o per juos ir pati asociacija saugo ir gina vartotojų ir žemės ūkio produkcijos gamintojų interesus, imdamiesi, be kita ko, veiksmų „skirtų kovoti Sąjungos lygiu prieš galimą mikotoksinų ir kitų teršalų ribos kėlimą, taip siekdami apsaugoti vartotojų ir ypač vaikų sveikatą“.

Kadangi tenkinama konkrečios sąsajos sąlyga, kaip, beje, ir tiesioginės sąsajos sąlyga, o Bendrasis Teismas į tai neatsižvelgė, jis klaidingai nusprendė šiuo klausimu.

3.    Be to, Associazione taip pat tvirtina, jog Bendrasis Teismas savo nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos paskutinį sakinį būtina tiesioginės sąsajos sąlyga netenkinama, nes tariamai buvo priimtos nacionalinės ginčijamo Reglamento (ES) Nr. 2017/2324 įgyvendinimo priemonės, savo sprendimą šiuo klausimu motyvuojant „valstybių narių išduotų leidimų pateikti rinkai augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos glifosato, pratęsimu“, o tokie aktai laikytini „ginčijamo akto įgyvendinamąja priemone, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos paskutinį sakinį“ (ginčijamos nutarties 84 ir 85 punktai).

Šio vertinimo klaidingumą iliustruoja aktuose įrodyta aplinkybė, kad valstybė narė, kurioje Associazione ir jos nariams turi buveinę (Italija), Reglamentą Nr. 2017/2324 įgyvendino 2017 m. gruodžio 19 d. Sveikatos ministerijos komunikatu, kuriuo paprasčiausiai automatiškai atnaujintas leidimas veikliajai medžiagai „glifosatui“ ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui, taip pat pratęsiant leidimus augalų apsaugos produktams, kuriuose yra glifosato, iki 2022 m. gruodžio 15 d., tačiau nepateikiant jokių vertinimų dėl Reglamento (ES) Nr. 2017/2324 I ir II prieduose numatytų techninių reikalavimų.

Associazione šiuo klausimu tvirtina, kad net jei 2017 m. gruodžio 19 d. ministerijos komunikatą reikėtų pripažinti įgyvendinimo priemone, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl šio komunikato nebuvo galima pareikšti ieškinio nacionaliniuose teismuose, nes pagal Italijos teisę ir jurisprudenciją šioje srityje (2005 m. lapkričio 9 d. Consiglio di Stato (Valstybės Taryba) sprendimas Nr. 6243) nėra galimybės skųsti tokį aktą.

4.    Associazione taip pat ginčija nutartį dėl SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos paskutinio sakinio pažeidimo, nes Bendrasis Teismas neatsižvelgė į ieškinio dalyką, kaip jis apibrėžtas pačiame ieškinyje. Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčijamo reglamento tiesioginis poveikis Associazione ir jos nariams išplaukia iš galimo veikliosios medžiagos glifosato kancerogeninio poveikio (žr. 2015 m. kovo 20 d. paskelbtą Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros tyrimą, kurio nebuvo paisoma ginčijamame Reglamente Nr. 2017/2324); medžiagų tvirtinimas priklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai ir jos negali būti tvirtinamos valstybių narių, o nacionaliniu lygiu tvirtinant augalų apsaugos produktą, neatliekamas joks vertinimas dėl veikliosios medžiagos „glifosato“, nes ši medžiaga jau buvo patvirtinta anksčiau Europos Sąjungos, todėl Italija neturi galimybės leisti ar atsisakyti leisti augalų apsaugos produktą tik dėl jame esančios veikliosios medžiagos glifosato. Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas išnagrinėjo SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos paskutiniame sakinyje nustatytas sąlygas, tačiau neatsižvelgė į pateiktus argumentus dėl glifosato liekanų požeminiuose vandenyse, maisto produktuose ir dirvožemyje ir į žalą, kurią teritorijai, valstybių narių piliečiams ir Associazione per jos narius saugomiems interesams kelia leidimas prekiauti šia medžiaga.

Taigi Bendrasis Teismas turėjo įvertinti sąsaja, kaip ji suprantama pagal minėtą 263 straipsnį, atsižvelgiant į šią aplinkybę ir Statuto GranoSalus įstatus, tai pat atsižvelgiant į šios asociacijos narių statusą, tačiau savo nutartyje jis to nepadarė.

5.    Remdamas tuo, kas išdėstyta pirmiau, Associazione ginčija Bendrojo Teismo pirmojoje instancijoje pateiktą SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos paskutinio sakinio aiškinimą, pagal kurį šios nuostatos poveikis prieštarautų Europos teisės aktų leidėjo valiai. Šiuo klausimu apeliantė remiasi įvairiose bylose generalinių advokatų pateiktais argumentais (žr., be kita ko, generalinio advokato išvadą byloje C-456/13 P; generalinio advokato išvadą byloje C-583/11 P; generalinio advokato išvadą sujungtose bylose C-622/16 P–C-624/16 P), pagal kuriuos toks siauras aiškinimas panaikina 263 straipsnio konkretų poveikį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, Associazione tvirtina, kad Bendrojo Teismo skundžiamoje nutartyje pateiktas SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos paskutinio sakinio aiškinimas akivaizdžiai prieštarauja Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniui („Kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą jų gynybą teisme šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. Kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kiek įmanoma trumpesnį laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas <…>“) ir Žmogaus teisių konvencijos 6 (Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) ir 13 straipsniui (teisė į veiksmingą teisinę gynybą), taip ribojant numatytą galimybę pateikti ieškinį Bendrajam Teismui, kai yra tiesioginė sąsaja ir nepagrįstai pažeidžiant Sąjungos teisėje įtvirtintą teisių apsaugos sistemą.

Apeliantės reikalavimai

Associazione GranoSalus Teisingumo Teismo prašo panaikinti 2019 m. vasario 15 d. Bendrojo Teismo nutartį, kuria ieškinys buvo pripažintas nepriimtinu ir nepripažinta Associazione narių teisė pareikšti ieškinį dėl, pirma, ginčijamo reglamento konkretaus poveikio minėtiems nariams nebuvimo, ir antra, nacionalinės įgyvendinimo priemonės egzistavimo, kuris taip pat neleidžia kalbėti apie tiesioginį poveikį, todėl pripažinti ieškinį dėl Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2017/2324 panaikinimo priimtinu ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis ją išnagrinėtų iš esmės.

____________