Language of document : ECLI:EU:C:2018:130

Byla C3/17

Sporting Odds Ltd

prieš

Nemzeti Adó- és Vámhivatal Központi Irányítása

(Fővárosi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Laisvė teikti paslaugas – SESV 56 straipsnis – ESS 4 straipsnio 3 dalis – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – Apribojimai – Azartiniai lošimai – Nacionalinės teisės aktai – Valstybės atliekamas tam tikrų formų azartinių lošimų eksploatavimas – Išimtinės teisės – Koncesijų sistema kitoms lošimų formoms – Leidimo reikalavimas – Administracinė nuobauda“

Santrauka – 2018 m. vasario 28 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas

1.        Laisvė teikti paslaugas – Apribojimai – Azartiniai lošimai – Nacionalinės teisės aktai, kuriais nustatomas tam tikrų azartinių lošimų valstybės monopolis ir koncesijų bei leidimų organizuoti kitus lošimus sistema – Leistinumas – Sąlygos – Nacionalinio teismo vertinimas

(SESV 56 straipsnis)

2.        Laisvė teikti paslaugas – Apribojimai – Azartiniai lošimai – Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos organizuoti internetinius azartinius lošimus gali tik ūkio subjektai, kurie pagal koncesiją eksploatuoja nacionalinėje teritorijoje veikiančius lošimo namus – Neleistinumas – Proporcingumo principo pažeidimas

(SESV 56 straipsnis)

3.        Laisvė teikti paslaugas – Apribojimai – Azartiniai lošimai – Nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta koncesijų ir leidimų organizuoti internetinius azartinius lošimus tvarka – Praktinis neįmanomumas gauti tokią koncesiją ar leidimą ūkio subjektams, įsisteigusiems kitose valstybėse narėse – Neleistinumas – Skaidrumo pareigos nesilaikymas

(SESV 56 straipsnis)

4.        Laisvė teikti paslaugas – Apribojimai – Azartiniai lošimai – Nacionalinio teismo atliekamas nacionalinės teisės aktų, kuriais apribojamas naudojimasis pagrindine Europos Sąjungos laisve, atitikties Sąjungos teisei patikrinimas – Šių teisės aktų proporcingumo nenagrinėjimas „ex officio“ – Šalims tenkanti įrodinėjimo pareiga – Leistinumas

(ESS 4 straipsnio 3 dalis; SESV 56 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 ir 48 straipsniai)

5.        Laisvė teikti paslaugas – Apribojimai – Azartiniai lošimai – Nacionalinės teisės aktai, kuriais apribojamas naudojimasis pagrindine Europos Sąjungos laisve – Pateisinimas – Valstybei narei tenkanti įrodinėjimo pareiga – Teismo, į kurį kreiptasi, pareiga atsižvelgti į visas pasekmes, kylančias dėl įrodymų nepateikimo

(SESV 56 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 ir 48 straipsniai)

6.        Laisvė teikti paslaugas – Apribojimai – Azartiniai lošimai – Nacionalinės teisės aktai, kuriais apribojamas naudojimasis pagrindine Europos Sąjungos laisve – Pateisinimas – Valstybei narei tenkanti įrodinėjimo pareiga – Pareiga pateikti ribojamosios priemonės poveikio analizę – Nepateikimas – Nacionalinio teismo atliekamas bendras vertinimas

(SESV 56 straipsnis)

7.        Laisvė teikti paslaugas – Apribojimai – Azartiniai lošimai – Nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta koncesijų ir leidimų organizuoti internetinius azartinius lošimus tvarka – Nesuderinamumas su SESV 56 straipsniu – Sankcijos pažeidėjams – Neleistinumas

(SESV 56 straipsnis)

1.      SESV 56 straipsnį reikia aiškinti taip, kad iš esmės jis nedraudžia dualios azartinių lošimų rinkos organizavimo sistemos, pagal kurią kai kurios azartinių lošimų rūšys priskiriamos valstybės monopoliui, o kitos – koncesijų ir leidimų, skirtų organizuoti azartiniams lošimams, suteikimo sistemai, jeigu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nustatys, kad laisvą paslaugų teikimą ribojančiais teisės aktais iš tiesų nuosekliai ir sistemiškai įgyvendinami atitinkamos valstybės narės nurodyti tikslai.

(žr. 33 punktą, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.      SESV 56 straipsnį reikia aiškinti taip, kad jis draudžia nacionalinės teisės nuostatą, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėje byloje, pagal kurią išduoti leidimą organizuoti internetinius azartinius lošimus galima tik azartinių lošimų veiklos organizatoriams, pagal koncesiją eksploatuojantiems nacionalinėje teritorijoje veikiančius lošimo namus, nes ši nuostata nėra sąlyga, būtina nustatytiems tikslams pasiekti, ir egzistuoja mažesnių ribojamųjų priemonių, kurios leistų pasiekti tokius tikslus.

Nors neginčijama, kad dėl tiesioginio kontakto tarp vartotojo ir ūkio subjekto nebuvimo internetu prieinamiems azartiniams lošimams būdingas kitokio pobūdžio ir didesnis pavojus, palyginti su tradicinėmis tokių lošimų rinkomis, turint omenyje galimą ūkio subjektų sukčiavimą, nukreiptą prieš vartotojus (2009 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Liga Portuguesa de Futebol Profissional ir Bwin International, C‑42/07, EU:C:2009:519, 70 punktas), vis dėlto nagrinėjama taisyklė turi atitikti Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nustatytas su proporcingumu susijusias sąlygas (šiuo klausimu žr. 2007 m. kovo 6 d. Sprendimo Placanica ir kt., C‑338/04, C‑359/04 ir C‑360/04, EU:C:2007:133, 48 punktą).

(žr. 41, 44 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

3.      SESV 56 straipsnį reikia aiškinti taip, kad jis draudžia nacionalinės teisės aktus, kaip antai nagrinėjamus pagrindinėje byloje, kuriuose numatyta koncesijų ir leidimų organizuoti internetinius azartinius lošimus sistema, jeigu juose yra kitose valstybėse narėse įsisteigusius ūkio subjektus diskriminuojančių nuostatų arba įtvirtintos nediskriminacinės nuostatos, tačiau jos taikomos nesilaikant skaidrumo arba įgyvendinamos taip, kad tam tikriems kitose valstybėse narėse įsisteigusiems potencialiems konkurso dalyviams trukdoma ar tampa sudėtingiau pateikti savo kandidatūrą.

(žr. 49 punktą ir rezoliucinės dalies 3 punktą)

4.      SESV 56 straipsnį ir ESS 4 straipsnio 3 dalį, siejamus su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 ir 48 straipsniais, reikia aiškinti taip, kad jie nedraudžia nacionalinės teisės aktų, kaip antai nagrinėjamų pagrindinėje byloje, kuriuose nenumatyta, kad laisvą paslaugų teikimą ribojančių priemonių, kaip jos suprantamos pagal SESV 56 straipsnį, proporcingumo klausimas nagrinėtinas ex officio, ir pagal kuriuos įrodinėjimo pareiga tenka bylos šalims.

(žr. 57 punktą ir rezoliucinės dalies 4 punktą)

5.      SESV 56 straipsnį, siejamą su Pagrindinių teisių chartijos 47 ir 48 straipsniais, reikia aiškinti taip, kad ribojamąsias teisės nuostatas nustačiusi valstybė narė privalo pateikti įrodymų, kurie patvirtintų, jog egzistuoja tikslai, galintys pateisinti SESV garantuojamos pagrindinės laisvės kliūtį ir jos proporcingumą, o valstybei narei to nepadarius, minėtas teismas turi galėti daryti visas dėl tokio nepateikimo kylančias išvadas.

(žr. 60 punktą ir rezoliucinės dalies 5 punktą)

6.      SESV 56 straipsnį reikia aiškinti taip, jog negalima pripažinti, kad valstybė narė neįvykdė pareigos pateisinti ribojamąją priemonę dėl to, kad įtvirtindama tokią priemonę nacionalinės teisės aktuose ir, nacionaliniam teismui ją nagrinėjant, nepateikė jos poveikio analizės.

Būtent nacionalinis teismas turi visapusiškai įvertinti ribojamųjų teisės nuostatų priėmimo ir įgyvendinimo aplinkybes (2014 m. balandžio 30 d. Sprendimo Pfleger ir kt., C‑390/12, EU:C:2014:281, 52 punktas) ir neapsiriboti vien konstatavimu, kad nebuvo atlikta preliminaraus teisės nuostatų poveikio tyrimo.

(žr. 64, 65 punktus ir rezoliucinės dalies 6 punktą)

7.      SESV 56 straipsnį reikia aiškinti taip, kad juo draudžiama sankcija, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, skiriama už nacionalinės teisės aktų, kuriais nustatoma koncesijų ir leidimų, skirtų organizuoti azartiniams lošimams, suteikimo sistema, pažeidimą, jeigu paaiškėja, kad tokie nacionalinės teisės aktai prieštarauja šiam straipsniui.

(žr. 68 punktą ir rezoliucinės dalies 7 punktą)