Tarnautojų teismo (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2010 m. balandžio 15 d.

Byla F‑2/07

José Carlos Matos Martins

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba — Sutartininkai — Kvietimas dalyvauti konkurse — Atrankos procedūra — Pirminės atrankos testai — Galimybė susipažinti su dokumentais“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo J. C. Matos Martins iš esmės prašo panaikinti 2006 m. vasario 27 d. Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) sprendimą, kuriuo patvirtinami jo žodinio ir matematinio mąstymo testų, laikytų Europos institucijų, būtent Europos Bendrijų Komisijos ir Europos Sąjungos Tarybos, vardu EPSO pateikus kvietimą dalyvauti konkurse, siekiant sudaryti kandidatų, kurie galėtų būti įdarbinti sutartininkais įvairioms užduotims minėtose institucijose atlikti, duomenų bazę, rezultatai.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Ieškovas padengia savo bylinėjimosi išlaidas, išskyrus apgyvendinimo ir kelionės išlaidas, patirtas 2009 m. kovo 30 d., balandžio 1 d. ir liepos 21 d. jo advokatui susipažįstant su dokumentais Tarnautojų teismo kanceliarijoje. Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir nurodytas ieškovo išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai — Konkursas — Konkursas vertinant kvalifikaciją ir rengiant egzaminus — Egzaminų turinys

(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedas)

2.      Pareigūnai — Konkursas — Konkursas vertinant kvalifikaciją ir rengiant egzaminus — Egzaminų tvarka ir turinys — Klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais

(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedas)

1.      Konkurso ar atrankos komisija turi didelę diskreciją vertinti detalų konkursui arba atrankos procedūrai numatytų egzaminų turinį ir tvarką. Sąjungos teismas šį turinį gali kritikuoti tik tuo atveju, jeigu jis viršija tai, kas numatyta pranešime apie konkursą, arba neturi nieko bendra su konkurso arba atrankos procedūros egzaminų tikslais.

Šis principas taip pat taikomas vykstant testams, sudarytiems iš klausimų su pasirenkamaisiais atsakymais, ir Teismas neturi kompetencijos pakeisti konkurso komisijos testo taisymų savaisiais ir, be kita ko, pakeisti jos vertinimo, susijusio su testų sunkumo lygiu. Iš tikrųjų tai, kad klausimas yra labai sunkus, negali įrodyti, jog jis netinkamas. Atrankos komisija, siekdama užtikrinti svarbiausią konkurso tikslą, būtent – įdarbinti aukščiausio lygio sugebėjimų pareigūnus ar tarnautojus, turi teisę parinkti įvairaus sunkumo klausimus. Be to, atrankos komisija turi didelę diskreciją nustatyti, ar vykstant atviram konkursui, pasižyminčiam dalyvių gausa, buvo padaryta pažeidimų ir klaidų, kiek tai susiję su klausimų su pasirenkamais atsakymais formulavimu. Todėl Teismo kontrolė taip pat apribota šių klausimų suprantamumo patikrinimu.

Tačiau kadangi vykstant konkursui arba atrankos procedūrai lygybės principui skiriama labai didelė reikšmė, atrankos komisija turi pasirūpinti, kad egzaminų sunkumo lygis būtų aiškiai vienodas visiems kandidatams.

Minėti principai taikytini ir egzaminams, kurie Europos personalo atrankos tarnybos yra organizuojami siekiant įdarbinti sutartininkus.

(žr. 161 ir 170–172 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1981 m. spalio 1 d. Sprendimo Guglielmi prieš Parlamentą, 268/80, Rink. p. 2295, 8 punktas; 1988 m. kovo 8 d. Sprendimo Sergio ir kt. prieš Komisiją, 64/86, 71/86–73/86 ir 78/86, Rink. p. 1399, 22 punktas; 1988 m. kovo 24 d. Sprendimo Goossens ir kt. prieš Komisiją, 228/86, Rink. p. 1819, 14 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1990 m. spalio 16 d. Sprendimo Gallone prieš Tarybą, T‑132/89, Rink. p. II‑549, 27 punktas; 1991 m. birželio 27 d. Sprendimo Valverde Mordt prieš Teisingumo Teismą, T‑156/89, Rink. p. II‑407, 121 ir 123 punktai; 1996 m. liepos 11 d. Sprendimo Carrer prieš Teisingumo Teismą, T‑170/95, Rink. VT p. I‑A‑363 ir II‑1071, 37 punktas; 1997 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Passera prieš Komisiją, T‑217/95, Rink. VT p. I‑A‑413 ir II‑1109, 45 punktas; 2000 m. gegužės 25 d. Sprendimo Elkaïm ir Mazuel prieš Komisiją, T‑173/99, Rink. VT p. I‑A‑101 ir II‑433, 35 punktas; 2000 m. liepos 14 d. Sprendimo Teixeira Neves prieš Teisingumo Teismą, T‑146/99, Rink. VT p. I‑A‑159 ir II‑731, 37 punktas; 2001 m. gegužės 2 d. Sprendimo Giulietti ir kt. prieš Komisiją, T‑167/99 ir T‑174/99, Rink. VT p. I‑A‑93 ir II‑441, 61 punktas; 2004 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Vega Rodríguez prieš Komisiją, T‑285/02 ir T‑395/02, Rink. VT p. I‑A‑333 ir II‑1527, 35 ir 36 punktai; 2005 m. liepos 13 d. Sprendimo Scano prieš Komisiją, T‑5/04, Rink. VT p. I‑A‑205 ir II‑931, 45 punktas; 2005 m. gruodžio 8 d. Sprendimo Moren Abat prieš Komisiją, T‑92/04, Rink. VT p. I‑A‑399 ir II‑1817, 44 ir 45 punktai.

2.      Aplinkybė, kad konkurso arba atrankos procedūros kandidatams pateiktus klausimus su pasirenkamais atsakymais atsitiktinai parinko kompiuterinė programa, atitinka kandidatų lygybės reikalavimą ir leidžia dėl pačių kandidatų interesų egzaminus organizuoti kelias dienas. Negalima atmesti, kad, vertinant atskirai, klausimas, pateiktas vienam kandidatui, gali būti sunkesnis už kitą to paties lygio klausimą, pateiktą kitam kandidatui. Tačiau toks skirtumas kompensuojamas pateiktų klausimų gausa, kadangi visų parinktų klausimų sunkumo lygis turi būti aiškiai vienodas visiems kandidatams.

Vien tai, kad kandidatas mano gavęs sunkius arba labai sunkius klausimus, neįrodo, jog kai kuriems atrankos procedūros kandidatams neteisėtai buvo sudarytos palankesnės sąlygos nei jam. Taigi bendro pobūdžio nekonkrečiais tvirtinimais grindžiami argumentai nepatvirtina nevienodo požiūrio ar bent jau nevienodo požiūrio tikimybės. Šiuo atžvilgiu laikas, per kurį kandidatai atsako į klausimą ir kuris skiriasi kiekvieno kandidato atveju, yra subjektyvi informacija, kuria tik pabrėžiama, jog konkurse dalyvaujantys kandidatai yra skirtingi.

(žr. 178–180 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: minėto Sprendimo Goossens ir kt. prieš Komisiją 15 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: minėto Sprendimo Giulietti ir kt. prieš Komisiją 59 punktas.