EUROPOS SĄJUNGOS
TARNAUTOJŲ TEISMO PIRMININKO NUTARTIS

2015 m. liepos 15 d.

Byla F‑94/15 R

Oren Wolff

prieš

Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT)

„Viešoji tarnyba – Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Prašymas sustabdyti vykdymą – Personalo komiteto rinkimai – Skuba – Nebuvimas – Esamų interesų palyginimas“

Dalykas:      Pagal SESV 278 straipsnį, AE 157 straipsnį ir pagal SESV 279 straipsnį, taikomą EAPB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo O. Wolff prašo sustabdyti 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo, kuriuo Europos išorės veiksmų tarnyba (toliau – EIVT) atmetė jo prašymą pripažinti negaliojančiais personalo komiteto narių rinkimų rezultatus, vykdymą.

Sprendimas:      Atmesti O. Wolff prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

Santrauka

1.      Pareigūnų ieškiniai – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Ginčai dėl personalo komiteto rinkimų – Pareigūnas, turintis rinkėjo statusą vykstant rinkimams

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

2.      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Taikymo sąlygos – Skuba – Rimta ir nepataisoma žala – Žala, kurią pareigūnas patyrė kaip rinkėjas per personalo komiteto rinkimus – Aplinkybė, kuri savaime nereiškia rimtos žalos – Teisės į veiksmingą teisinę gynybą įtaka – Nebuvimas

(SESV 278 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai; Tarnautojų teismo procedūros reglamento 115 straipsnio 2 dalis)

3.      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Taikymo sąlygos – Rimta ir nepataisoma žala – Sąvoka

(SESV 278 straipsnis)

4.      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Taikymo sąlygos – Skuba – Rimta ir nepataisoma žala – Žala, kurią pareigūnas patyrė kaip rinkėjas per personalo komiteto rinkimus – Visų nagrinėjamų interesų palyginimas – Skubos nebuvimas

(SESV 278 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų II priedo 1 straipsnis)

1.      Kiek tai susiję su personalui ir kitiems tarnautojams atstovaujančiais organais ir galimybe pareikšti ieškinį dėl panaikinimo ar dalyvauti tokiame procese, pažymėtina, kad kiekvienas rinkėjas turi tiesioginį ir aktualų suinteresuotumą, kad rinkimai vyktų remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatų normas, kuriose reguliuojama ši rinkimų procedūra, atitinkančia rinkimų sistema ir laikantis jos sąlygų.

Šiuo klausimu pažymėtina, kad jei pareigūnas turėjo rinkėjo statusą per personalo komiteto rinkimus ir remiasi šiuo statusu prašydamas atlikti jų rezultatų teisminę kontrolę, jis neprarastų suinteresuotumo pareikšti ieškinį vien dėl aplinkybės, kad dėl šių rinkimų atsiradę personalo komiteto įgaliojimai pasibaigtų vykstant procesui.

(žr. 25 ir 30 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1996 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Marx Esser ir del Amo Martinez / Parlamentas, T‑182/94, EU:T:1996:130, 40 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. liepos 19 d. Nutarties Bömcke / EIB, F‑105/10, EU:F:2011:122, 23 ir 24 punktai.

2.       SESV 278 straipsnyje įtvirtintas principas, kad ieškiniai neturi stabdomojo poveikio, nes Sąjungos institucijų priimtiems aktams taikoma teisėtumo prezumpcija. Taigi tik išimtiniais atvejais prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjantis teisėjas gali nurodyti bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui sustabdyti apskųsto akto vykdymą. Todėl skubos sąlygos, o konkrečiau kalbant būtinybės, kuri yra vykdymo sustabdymo sąlyga, kad ieškovas galėtų teisėtai remtis rimtos ir nepataisomos žalos rizika, negalima painioti su reikalavimu, jog tam, kad pareigūnas galėtų tinkamai pareikšti ieškinį pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsnius, jis turi būti asmeniškai suinteresuotas ginčijamo akto panaikinimu.

Šiuo klausimu to, kad pareigūnas turi rinkėjo statusą per personalo komiteto rinkimus ir kad jis, kaip ir kiekvienas rinkėjas, yra suinteresuotas teisėtu jo atstovų išrinkimu, nepakanka nustatyti rimtos ir nepataisomos žalos rizikai, kuri gali pateisinti ginčijamo sprendimo vykdymo sustabdymą.

Be to, nors teisė į veiksmingą teisinę gynybą visiems asmenims garantuojama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, šiai teisei taikomi netiesiogiai pripažįstami apribojimai, nes dėl savo pobūdžio ji turi būti reglamentuojama, taigi dėl jos negali būti netaikomos SESV 278 straipsnio nuostatos, iš kurių matyti, kad negali būti nurodyta sustabdyti vykdymą, jei nenustatyta rimtos ir nepataisomos žalos rizika.

(žr. 26, 27 ir 29 punktus)

Nuoroda:

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2010 m. balandžio 27 d. Nutarties Parlamentas / U, T‑103/10 P(R), EU:T:2010:164, 34 punktas.

3.      Vykdymo sustabdymas priklauso ne nuo naudos, kurią asmenys, kuriems ginčijamas aktas naudingas, galėtų dėl jo gauti, o nuo rimtos ir nepataisomos žalos, kurią šis aktas gali padaryti ieškovo interesams, buvimo.

(žr. 33 punktą)

4.      Kalbant apie laikinąsias apsaugos priemones, skubos sąlyga nėra įvykdyta, kiek tai susiję su prašymu sustabdyti sprendimo, kuriuo atmestas pareigūno prašymas pripažinti negaliojančiais personalo komiteto narių rinkimų rezultatus, vykdymą, nes bet kuriuo atveju esamų interesų palyginimo rezultatas yra palankus atitinkamai institucijai.

Reguliarių rinkimų vykdymą pateisina būtinybė užtikrinti, kad išrinktų atstovų idėjos atitiktų fundamentalius elektorato pokyčius, nes bėgant laikui atstovavimas gali nebeatitikti rinkėjų dominuojančių siekių. Tokia rizika kiltų, jei būtų grąžintas ankstesnis personalo komitetas, kol Sąjungos teismas priims sprendimą dėl ieškinio dėl šio komiteto rinkimų rezultatų panaikinimo, nors priimdamas Pareigūnų tarnybos nuostatų II priedo 1 straipsnį Sąjungos teisės aktų leidėjas laikėsi nuomonės, kad personalo komitetas turi būti atnaujintas ne rečiau kaip kas trejus metus, kad būtų užtikrintas jo reprezentatyvumas. Be to, ankstesnio personalo komiteto reprezentatyvumo veiksmingumas būtų sumažintas, jei jo įgaliojimai būtų apriboti vien einamųjų reikalų tvarkymu. Toks trumpalaikis apribojimas sudarytų kliūtis atitinkamos institucijos vidaus valdymui kiekvieną kartą, kai ji turėtų kreiptis į personalo komitetą ar kitus organus, kurių narius jis skiria, kaip antai paaukštinimo komitetą, ataskaitų komitetą ir socialinių priemonių komitetą.

Šiuo klausimu pažymėtina, kad kai veikiančio personalo komiteto išrinkimas ginčijamas remiantis vien tuo, kad rinkimų komisija antrą kartą pratęsė balsavimo laikotarpį, kad būtų pasiektas kvorumas, užuot suorganizavusi antrą rinkimų turą, kuris būtų leidęs patvirtinti rinkimus remiantis paprastąja balsų dauguma, svarbu palyginti platų ir aktualų naujo personalo komiteto reprezentatyvumą (net jeigu jis ginčijamas) su pasenusiu ir mažiau veiksmingu ankstesnio komiteto reprezentatyvumu ir nuspręsti, kad atitinkamos institucijos interesas turėti atnaujintą ir visiškai veiksmingą personalo atstovavimo komitetą, kuris nuolat palaiko ryšį su personalu ir padeda užtikrinti tinkamą tarnybų veikimą, yra svarbesnis už rinkėjo interesą.

(žr. 37–40 punktus)