EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) NUTARTIS

2013 m. birželio 28 d.

Byla F‑44/11

Luigi Marcuccio

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Procedūros reglamento 34 straipsnio 1 ir 6 dalys – Ieškinys, pateiktas faksu per ieškinio pareiškimo terminą, dėl nuotolių pratęstą 10 dienų terminu – Ieškinys, pateiktas paštu per kitas 10 dienų – Ieškinių tapatumo nebuvimas – Vėlavimas pareikšti ieškinį“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo L. Marcuccio pirmiausia prašo, kad Tarnautojų teismas pripažintų Europos Komisijos sprendimą atmesti jo 2010 m. kovo 6 d. prašymą ir sprendimą atmesti jo 2011 m. rugsėjo 3 d. skundą neegzistuojančiais arba niekiniais ir priteistų atlyginti žalą, kurią sukėlė tai, jog vienas iš Komisijos medicinos tarnybos gydytojų 2004 m. kovo 8 d. nusiuntė laišką jį gydančiam gydytojui. Prieš pateikiant ieškinį paštu, 2011 m. balandžio 13 d. faksu buvo atsiųstas dokumentas ir nurodyta, kad tai šio ieškinio kopija.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį kaip iš dalies akivaizdžiai nepriimtiną ir iš dalies kaip akivaizdžiai nepagrįstą. L. Marcuccio padengia savo ir Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Administracijos aktai – Galiojimo prezumpcija – Neegzistuojantis aktas – Sąvoka – Pareigūno prašymo atlyginti žalą, kuris pagrįstas institucijos medicinos tarnybos gydytojo klaida, padaryta išsiunčiant tam tikrą informaciją minėtą pareigūną gydančiam gydytojui, atmetimas ir nemotyvuoto prašymo atmetimas – Netaikymas

(SESV 288 straipsnis)

2.      Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Ieškinys, pateiktas faksu per terminą ieškiniui pareikšti – Advokato parašas ranka, kuris skiriasi nuo parašo, esančio paštu atsiųstame ieškinio originale – Pasekmė – Neatsižvelgimas į gavimo faksu datą vertinant, ar buvo laikytasi termino ieškiniui pareikšti

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 34 straipsnio 1 ir 6 dalys; Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 3 dalis)

1.      Sąjungos institucijų aktams paprastai taikoma teisėtumo prezumpcija ir dėl to jie sukelia teisinių pasekmių, net jeigu juose yra pažeidimų, kol jie nepanaikinami ar nepaskelbiami nebegaliojančiais. Nukrypstant nuo šio principo, teisės aktai, kuriuose yra toks sunkus pažeidimas, kad jo negalima toleruoti Sąjungos teisės sistemoje, pripažintini nesukėlusiais jokių teisinių pasekmių. Padarius išvadą, kad Sąjungos institucijų teisės aktas yra neegzistuojantis, kyla sunkių pasekmių, todėl tokia išvada siekiant teisinio saugumo galima tik kraštutiniais atvejais.

Teisės į privataus gyvenimo gerbimą, konfidencialumo, gydytojų profesinės etikos taisyklių ir pareigos motyvuoti pažeidimas negali būti laikomas kraštutiniu atveju.

Todėl kaip akivaizdžiai nepriimtiną reikia atmesti pareigūno prašymą pripažinti neegzistuojančiu Komisijos implicitinį sprendimą atmesti jo prašymą atlyginti žalą, kurią tariamai sukėlė tai, jog vienas iš Komisijos medicinos tarnybos gydytojų nusiuntė laišką jį gydančiam gydytojui, kai, pirma, abu šie gydytojai sudaro invalidumo komisiją, atsakingą už minėto pareigūno bylos tyrimą ir, antra, gydytojo prašoma informacija būtent reikalinga šio pareigūno invalidumo bylos tyrimui. Prašydamas tokios informacijos medicinos tarnybos gydytojas vien tam, kad gerai atliktų jam patikėtas užduotis, veikė tarnybos interesais, neperžengdamas savo įgaliojimų ribų ir neatskleisdamas jam patikėtos medicininės paslapties. Taigi šis gydytojas nepažeidė jokios jo profesijai taikomos etikos taisyklės.

Be to, tai, kad medicinos tarnybos gydytojas informavo pareigūną gydantį gydytoją, jog pasikeitė jo administracinis adresas, nėra pasikėsinimas nei į privatų gyvenimą, nei į konfidencialumo pareigą, nes ši aplinkybė buvo paminėta sprendime perkelti pareigūną į kitą darbo vietą dėl tarnybos interesų, apie kurį buvo pranešta minėtam pareigūnui, ir jis buvo paskelbtas bent jau institucijoje. Galiausiai sprendimas atmesti prašymą atlyginti žalą negali būti bet kokiu atveju laikomas neegzistuojančiu vien dėl to, kad jis nebuvo motyvuotas.

(žr. 23 ir 26–29 punktus)

Nuoroda:

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2010 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Marcuccio prieš Komisiją, T‑9/09 P, 37 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

2.      Siekiant tinkamai pateikti bet kokį procesinį dokumentą Sąjungos Tarnautojų teisme Tarnautojų teismo procedūros reglamento 34 straipsnio, ypač jo 1 ir 6 dalies nuostatose, kuriomis leidžiama pareikšti ieškinį faksu, reikalaujama, kad šalies atstovas ranka pasirašytų dokumento originalą prieš jį atsiunčiant faksu ir kad tas pats originalas būtų pateiktas Tarnautojų teismo kanceliarijai vėliausiai per kitas dešimt dienų.

Šiomis aplinkybėmis, jei vėliau paaiškėja, kad ant dokumento originalo, kuris faktiškai pateiktas kanceliarijai per dešimt dienų nuo faksimilės atsiuntimo, yra ne tas pats parašas, kuris yra ant faksu atsiųsto dokumento, reikia konstatuoti, kad Tarnautojų teismo kanceliarija gavo du skirtingus procesinius dokumentus, net jei jie pasirašyti to paties asmens. Iš tiesų, kadangi Tarnautojų teismas neturi patikrinti, ar abu tekstai visiškai sutampa, akivaizdu, kad jei parašas ant vieno dokumento nesutampa su parašu ant kito dokumento, faksu atsiųstas dokumentas nėra paštu atsiųsto akto kopija.

Be to, jei teksto, išsiųsto faksu, pateikimas neatitinka teisinio saugumo reikalavimų, įtvirtintų Procedūros reglamento 34 straipsnyje, į faksu atsiųsto dokumento pateikimo datą negalima atsižvelgti siekiant įvertinti termino pareikšti ieškinį laikymąsi.

(žr. 36, 37 ir 39 punktus)