EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) NUTARTIS

2012 m. spalio 23 d.

Byla F‑61/11

Daniele Possanzini

prieš

Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą (Frontex)

„Viešoji tarnyba – Laikinasis tarnautojas – Su laikinojo tarnautojo darbo sutarties pratęsimu susijusi procedūra – Pranešimas tarnautojui apie neigiamą vertintojo nuomonę dėl pratęsimo – Asmens nenaudai priimtas aktas – Nebuvimas – Prašymas išbraukti metinėse vertinimo ataskaitose pateiktas nepalankias pastabas dėl atlikto darbo – Akivaizdžiai nepriimtinas ieškinys“

Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo ieškovas iš esmės prašo panaikinti, pirma, 2011 m. sausio 24 d. sprendimą, apie kurį jis sužinojo per pokalbį su savo vertintoju, kai šis nurodė, kad neketina siūlyti pratęsti jo sutarties, antra, dalį 2009 m. parengtos jo vertinimo ataskaitos už laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., trečia, dalį 2010 m. parengtos jo vertinimo ataskaitos už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.

Sprendimas: Atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną. Ieškovas padengia savo ir Frontex patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Bylos dalyko nustatymas – Aiškus ir tikslus pagrindų, kuriais remiamasi, nurodymas – Aiškumo ir tikslumo nebuvimas – Nepriimtinumas

(Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio trečia pastraipa, 21 straipsnio pirma pastraipa ir I priedo 7 straipsnio 1 ir 3 dalys; Tarnautojų teismo procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalies e punktas)

2.      Pareigūnų ieškiniai – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Parengiamasis aktas – Laiškas, kuriuo tarnautojui pranešama apie neigiamą vertintojo nuomonę dėl jo sutarties pratęsimo – Neįtraukimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

1.      Pagal Tarnautojų teismo procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalies e punktą ieškinyje turi būti nurodyti pagrindai ir faktiniai bei teisiniai argumentai, kuriais remiamasi. Šie duomenys turi būti pakankamai aiškūs ir tikslūs, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Tarnautojų teismas prireikus be papildomos informacijos galėtų priimti sprendimą dėl ieškinio. Siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir tinkamą teisingumo vykdymą, tam, kad ieškinys būtų priimtinas, būtina, kad pagrindinės faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis jis pagrįstas, nuosekliai ir suprantamai išplauktų iš paties ieškinio teksto.

Tai juo labiau būtina dėl to, kad pagal Teisingumo Teismo statuto I priedo 7 straipsnio 3 dalį proceso Tarnautojų teisme rašytinę stadiją iš principo sudaro tik vienas pasikeitimas pareiškimais, nebent Tarnautojų teismas nuspręstų kitaip. Ši proceso Tarnautojų teisme ypatybė paaiškina, kodėl, skirtingai, nei Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo arba Bendrojo Teismo atžvilgiu, reikalavimų bei pagrindų ieškinyje išdėstymas negali būti glaustas. Dėl tokio lankstumo specialioji vėliau Teisingumo Teismo statuto priede įtvirtinta nuostata netektų didžiosios dalies savo veiksmingumo.

Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio trečioje pastraipoje, kuri procesui Tarnautojų teisme taikoma pagal šio statuto I priedo 7 straipsnio 1 dalį, numatyta, kad kitoms šalims nei valstybės narės, Sąjungos institucijos, valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalys, ir tame susitarime nurodyta Europos laisvos prekybos asociacijos priežiūros institucija turi atstovauti advokatas. Jo, kaip teisinės profesijos atstovo, pagrindinis vaidmuo yra būtent pagrįsti ieškinio reikalavimus pakankamai suprantamais ir nuosekliais teisiniais argumentais, atsižvelgiant į tai, kad Tarnautojų teisme rašytinę proceso dalį iš esmės sudaro tik vienas pasikeitimas pareiškimais.

Jeigu kitaip, nei reikalaujama pagal Tarnautojų teismo procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalies e punkte numatytą taisyklę, ieškinio reikalavimai išdėstyti tik bendrai ir nepagrįsti jokiais argumentais, jie turi būti atmesti kaip akivaizdžiai nepriimtini.

(žr. 30–34 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. vasario 15 d. Sprendimo AH prieš Komisiją, F‑76/09, 29 ir 31 punktai.

2.      Prašymo panaikinti, susijusio su tarnautojo darbo santykiais su institucija, priimtinumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsnius. Šiuo atžvilgiu asmens nenaudai priimto akto, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnio 1 dalį, buvimas yra būtina bet kurio ieškinio dėl panaikinimo, pareigūno pareiškiamo prieš instituciją, kurioje jis dirba, priimtinumo sąlyga. Asmens nenaudai priimtais aktais pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį laikomi tik tie aktai ar priemonės, kurie sukelia privalomų teisinių pasekmių, galinčių daryti poveikį pareigūno interesams, nes aiškiai pakeičiama jo teisinė padėtis. Tokie aktai turi būti priimti sudaryti įdarbinimo sutartis įgaliotos tarnybos ir būti sprendžiamojo pobūdžio. Aktų arba sprendimų, kurie priimami keliais etapais, ypač pasibaigus vidaus procedūrai, atveju aktais, dėl kurių galima pareikšti ieškinį, laikomos iš principo tik priemonės, kurios galutinai nustato institucijos poziciją pasibaigus šiai procedūrai, neįskaitant tarpinių priemonių, kurių tikslas – parengti galutinį sprendimą. Pareigūnų ieškinių srityje parengiamieji galutinio sprendimo dokumentai nėra asmens nenaudai priimti aktai, todėl juos galima užginčyti tik netiesiogiai, kai pareiškiamas ieškinys dėl aktų, kurie gali būti panaikinti. Nors tam tikros visiškai parengiamosios priemonės gali būti priimtos pareigūno nenaudai, nes gali turėti įtakos vėlesnio akto, kuris galės būti užginčytas, turiniui, šios priemonės negali būti savarankiško ieškinio dalykas ir turi būti ginčijamos grindžiant ieškinį dėl šio akto.

Todėl nei neigiama vertintojo nuomonė dėl Frontex tarnautojo sutarties pratęsimo, nei Frontex vykdomojo direktoriaus laiškas, kuriuo atmetamas tarnautojo skundas dėl šios neigiamos nuomonės, nėra asmens nenaudai priimti aktai.

(žr. 40–43, 50, 60, 62 ir 63 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1990 m. balandžio 3 d. Sprendimo Pfloeschner prieš Komisiją, T‑135/89, 11 punktas; 1996 m. spalio 25 d. Sprendimo Lopes prieš Teisingumo Teismą, T‑26/96, 19 punktas ir nurodyta teismo praktika; 2003 m. gruodžio 18 d. Nutarties Gómez‑Reino prieš Komisiją, T‑215/02, 47 punktas; 2004 m. birželio 29 d. Sprendimo Hivonnet prieš Tarybą, T‑188/03, 16 punktas; 2009 m. kovo 16 d. Sprendimo R prieš Komisiją, T‑156/08 P, 49 punktas.