TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2009 m. lapkričio 25 d.
Byla F‑1/09
Françoise Putterie-De-Beukelaer
prieš
Europos Bendrijų Komisiją
„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Atestacijos procedūra – Potencialo įvertinimas“
Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo F. Putterie‑De‑Beukelaer prašo, pirma, panaikinti 2008 m. rugsėjo 30 d. Komisijos sprendimą atmesti jos skundą dėl 2008 m. kovo 27 d. Paskyrimų tarnybos sprendimo pripažinti, kad jai neleista dalyvauti vykstant 2007 m. atestacijos procedūrai, ir, antra, panaikinti pastarąjį sprendimą.
Sprendimas: Atmesti ieškinį. Priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Pareigūnai – Ieškinys – Ieškinys dėl sprendimo atmesti skundą – Priimtinumas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)
2. Pareigūnai – Atestacijos procedūra – Kandidato, kuriam neleista dalyvauti vykstant atestacijos procedūrai, skundas – Sprendimas atmesti – Pareiga motyvuoti – Taikymo sritis
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis; XIII priedo 10 straipsnis)
3. Pareigūnai – Atestacijos procedūra – Komisijos priimtos įgyvendinimo taisyklės – Priėmimo kriterijai – Potencialas atlikti „administracinio padėjėjo“ pareigas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 10 straipsnio 3 dalis)
4. Pareigūnai – Psichologinis priekabiavimas – Sąvoka – Ataskaita apie karjeros raidą, kurioje yra visiškai adekvačių nepalankių pastabų ir vertinimų – Neįtraukimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnis)
1. Jei prašydamas panaikinti ginčijamą sprendimą pareigūnas prašo taip pat panaikinti sprendimą atmesti jo skundą, tų reikalavimų turinys pats savaime nėra autonomiškas ir realiai sutampa su reikalavimų dėl ginčijamo sprendimo turiniu. Vis dėlto, nors šio pareigūno ieškinį reikia nagrinėti kaip pateiktą dėl ginčijamo sprendimo, šia aplinkybe neužkertamas kelias pateikti reikalavimų, susijusių tik su sprendimu atmesti jo skundą. Iš tiesų, antraip pareigūnui, kuris mano, kad dėl jo skundo Paskyrimų tarnyba nepriėmė tinkamai motyvuotos nuomonės, būtų atimta galimybė tai ginčyti Bendrijos teisme, nors sprendimas atmesti skundą yra sprendimas, kuriuo remiantis jis turi turėti galimybę įvertinti administracijos nuomonės jo atžvilgiu pagrįstumą ir galimybę pareikšti ieškinį teisme.
(žr. 32 ir 42 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1989 m. sausio 17 d. Sprendimo Vainker prieš Parlamentą, 293/87, Rink. p. 23, 8 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2004 m. birželio 10 d. Sprendimo Liakoura prieš Tarybą, T‑330/03, Rink. VT p. I‑A‑191 ir II‑859, 13 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Skareby prieš Komisiją, F‑34/07, dėl kurio Pirmosios instancijos teismui pateiktas apeliacinis skundas, T‑91/09 P, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 27 punktas.
2. Sprendimas, kuriuo pareigūnui neleidžiama dalyvauti vykstant atestacijos procedūrai pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 10 straipsnį, gali būti nemotyvuotas. Iš tiesų, kaip ir sprendimų dėl pareigų paaukštinimo atveju, Paskyrimų tarnyba neturi motyvuoti sprendimų dėl kandidatų, kuriems neleista dalyvauti vykstant atestacijos procedūrai, bet turi motyvuoti tik sprendimus atmesti šių kandidatų skundus, pateiktus pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, nes šių sprendimų motyvai dažniausiai sutampa su sprendimų, dėl kurių pateikiamas skundas, motyvais ir vienų bei kitų sprendimų motyvų nagrinėjimas sutampa. Atestacijos srityje, kaip ir pareigų paaukštinimo srityje, ši pareiga motyvuoti apima tik teisinių sąlygų, kurių turi būti laikomasi pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus ir juos įgyvendinančias nuostatas siekiant, kad ginčijamas sprendimas būtų teisėtas, nagrinėjimą.
(žr. 43, 44 ir 51 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1993 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Parlamentas prieš Volger, C‑115/92 P, Rink. p. I‑6549, 22 punktas; 1974 m. spalio 30 d. Sprendimo Grassi prieš Tarybą, 188/73, Rink. p. 1099, 11–14 punktai.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1997 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Delvaux prieš Komisiją, T‑142/95, Rink. VT p. I‑A‑477 ir II‑1247, 84 punktas; 2001 m. birželio 14 d. Sprendimo McAuley prieš Tarybą, T‑230/99, Rink. VT p. I‑A‑127 ir II‑583, 51 punktas; 2001 m. liepos 12 d. Sprendimo Schochaert prieš Tarybą, T‑131/00, Rink. VT p. I‑A‑161 ir II‑743, 19 punktas.
3. Trečia sąlyga, kuri taikoma Komisijos pareigūnų atestacijai pagal 2006 m. lapkričio 29 d. šios institucijos sprendimą dėl atestacijos procedūros įgyvendinimo tvarkos ir kuri susijusi su potencialu atlikti „administratoriaus padėjėjo“ pareigas, niekaip nepažeidžiamos Pareigūnų tarnybos nuostatų nuostatos dėl atestacijos procedūros. Iš tiesų šiuo klausimu minėtame sprendime tik patikslinamos sąlygos dėl „nuopelnų“, nurodytų Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 10 straipsnio 3 dalyje, apimtis. Be to, iš šios nuostatos aiškiai matyti: kadangi nuopelnai yra viena iš pareigūno atestacijos sąlygų, teigiamas sprendimas dėl pareigūno atestacijos gali būti priimtas tik jeigu jo vadovai yra patenkinti tuo, kaip jis vykdo savo pareigas.
Be to, neatsižvelgiant į 2006 m. lapkričio 29 d. sprendimo 5 straipsnio 1 dalies tekstą, ji turi būti aiškinama kaip taikytina tik toms pareigoms, kurios atitinka vykdytas prieš sukuriant B kategorijos, nuo 2004 m. gegužės 1 d. tapusios B* kategorija, asistentų pareigų grupę. Be to, nesant konkretaus sąvokos „gebėjimai“ atlikti buvusios B* kategorijos pareigas apibrėžimo, reikia vartoti sąvoką, pagal kurią potencialo įrodymas priklausytų ne vien nuo faktinio bent jau kai kurių buvusios B* kategorijos užduočių atlikimo, bet ir būdo, kuriuo asmuo, kurį ketinama atestuoti, vykdo savo pareigas. Tokia sąvokos „potencialas“ koncepcija visiškai atitinka Bendrijos teisės aktų leidėjo tikslus, kuriais jis numatė atestacijos procedūrą. Iš tiesų atestacija pareigūnams, kuriems taikoma ši procedūra, suteikiamos palankesnės karjeros raidos perspektyvos, nes jie dalyvauja vykstant pareigų paaukštinimo procedūroms, kur paprastai negalėtų dalyvauti, ir galiausiai gali prisiimti tokį atsakomybės lygį ir gauti tokį darbo užmokestį, kuris kartais yra panašus į pareigūnų, priskirtų prie administratorių pareigų grupės. Taigi normalu, kad ribų galimybėms paaukštinti buvusių C ir D kategorijų pareigūnų pareigas panaikinimas, įmanomas per atestaciją, yra iš dalies pagrįstas būdu, kuriuo tenkinami suinteresuotųjų asmenų interesai, ir nepriklauso vien nuo jiems patikėtų užduočių pobūdžio.
(žr. 59, 62 ir 64–67 punktus)
4. Vien fakto, kad pareigūno ataskaitoje apie karjeros raidą yra nepalankių pastabų ir vertinimų, negalima laikyti psichologinio priekabiavimo įrodymu, jeigu šios pastabos ir vertinimai, atsižvelgiant į juos pagrindžiančius duomenis, atrodo visiškai adekvatūs.
(žr. 84 punktą)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2006 m. gegužės 16 d. Sprendimo Magone prieš Komisiją, T‑73/05, Rink. VT p. I‑A‑2‑107 ir II‑A‑2‑85, 29 ir 79 punktai.