EUROPOS SĄJUNGOS

TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) NUTARTIS

2015 m. balandžio 27 d.

Byla F‑90/14

Ronald Meyer

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Laikinasis tarnautojas – Darbo užmokestis – Šeimos išmokos – Atsisakymas mokėti išmoką vaikui išlaikyti – Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 2 straipsnio 3 dalies b punktas – 18–26 metų amžiaus vaikas, kuris mokosi bendrojo lavinimo ar profesinėje švietimo įstaigoje – Mokymosi išmoka – Nuostatų VII priedo 3 straipsnio 1 dalis – Vaikas, reguliariai visą dieną lankantis mokymo įstaigą – Laikinas studijų nutraukimas – Akivaizdžiai nepagrįstas ieškinys“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys; juo R. Meyer prašo Tarnautojų teismo panaikinti Europos Komisijos sprendimą nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. nebeskirti išmokos vaikui išlaikyti, kurią jis gaudavo už savo dukrą Marie Isabel.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį. R. Meyer padengia savo ir Europos Komisijos nurodytas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

Pareigūnai – Darbo užmokestis – Šeimos išmokos – Išmoka vaikui išlaikyti –Skyrimo sąlygos – Faktinis išlaikymas – Sąvoka – Ribota administracijos kompetencija

(Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 2 straipsnio 2, 3 ir 5 dalys)

Išlaikomas vaikas, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 2 straipsnio 2 dalį, nesvarbu, ar tai pareigūno, ar jo sutuoktinio santuokinis ar nesantuokinis vaikas arba įvaikis, suteikia teisę gauti išmoką vaikui išlaikyti, jeigu pareigūnas faktiškai jį išlaiko ir, be kita ko, jeigu tenkinama viena iš minėto straipsnio 3 ir 5 dalyse išvardytų sąlygų. Minėtame 2 straipsnyje numatyta išmoka skiriama už jaunesnius kaip aštuoniolikos metų vaikus, už vaikus nuo aštuoniolikos iki dvidešimt šešerių metų amžiaus, besimokančius bendrojo lavinimo ar profesinėje švietimo įstaigoje, arba už vaikus, kurie dėl sunkios ligos arba invalidumo negali užsidirbti pragyvenimui. Visais šiais trim atvejais paskyrimų tarnybos kompetencija yra ribota, nes skirti išmoką vaikui išlaikyti ji privalo, kai tik konstatuoja, kad sąlygos tenkinamos, ir, jei taip nėra, neprivalo jos skirti. Kitaip tariant Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 2 straipsnio 3 ir 5 dalys susijusios su atvejais, kai dėl pareigūno vaiko būtinai atsiranda teisė į išmoką vaikui išlaikyti, nes šiose nuostatose preziumuojama, kad vaikas, apie kurį jose kalbama, dėl savo, kaip nepilnamečio, mokinio, ligonio ar invalido, statuso yra iš tiesų išlaikomas pareigūno.

Pašalpa vaikui išlaikyti atitinka socialinį tikslą, kurį pateisina išlaidos, patiriamos dėl aktualios ir tikros su vaiko buvimu ir faktiniu jo išlaikymu susijusios būtinybės.

Todėl išmoka vaikui nuo aštuoniolikos iki dvidešimt šešerių metų amžiaus išlaikyti, kai jos prašoma pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 2 straipsnio 3 dalies b punktą, gali būti mokama su sąlyga, kad šis vaikas iš tikrųjų mokosi bendrojo lavinimo ar profesinėje švietimo įstaigoje ir tik minėtų studijų laikotarpiui. Tuo atveju, kai toks vaikas nesimoko bendrojo lavinimo ar profesinėje švietimo įstaigoje, gali dirbti ir uždirbti tiek, kad jo nebebūtų galima laikyti išlaikomu pareigūno, tokios išmokos skyrimas reikštų Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 2 straipsnio 3 dalies b punkto pažeidimą. Tačiau aplinkybė, kad vyresnis nei aštuoniolikos metų amžiaus vaikas nutraukia studijas, pati savaime nėra kliūtis tam, kad minėta išmoka šio vaiko išlaikymui iš naujo būtų mokama jam vėl pradėjus studijuoti, su sąlyga, kad ir toliau tenkinamos kitos nagrinėjamos išmokos skyrimo sąlygos.

(žr. 25–27 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: Sprendimo Sorasio-Allo ir kt. / Komisija, 81/79, 82/79 ir 146/79, EU:C:1980:270, 15 ir 16 punktai; Sprendimo Schwedler / Parlamentas, C‑132/90 P, EU:C:1991:452, 14 punktas ir Sprendimo Taryba / Brems, C‑70/91 P, EU:C:1992:201, 5 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo Brems / Taryba, T‑75/89, EU:T:1990:88, 23 punktas ir Sprendimo Kschwendt / Komisija, T‑545/93, EU:T:1995:137, 81–83 punktas.